Statyba ir infrastruktūra

Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka

Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką (toliau – Įmoką) teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūra, moka naujai statomo, rekonstruojamo pastato, esamą inžinerinį statinį rekonstruojančio į pastatą ir (ar) kito inžinerinio statinio, kuris nepriklauso savivaldybės infrastruktūrai ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, statytojas (vystytojas).

Įmoką apskaičiuoja Panevėžio rajono savivaldybės administracija (toliau – Organizatorius), gavusi statomo, rekonstruojamo pastato, esamo inžinerinio statinio rekonstruojamo į pastatą ir (ar) kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, statytojo (vystytojo) (toliau – Mokėtojas) prašymą (toliau – Prašymas) apskaičiuoti Įmoką.

Mokėtojas Prašymą pateikia prieš teikdamas prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą arba iki statybos darbų pradžios, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas.

Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais ir vadovaujantis Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 30 d. Sprendimu Nr. T-60 patvirtintais kriterijais (1 dalies 1.1-1.9 papunkčiai).

Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos dydį galima sužinoti suvedant duomenis Infrastruktūros plėtros įmokos tarifų skaičiuoklėje.

Prašymai dėl infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo su dokumentais ir informacija gali būti teikiami Organizatoriui tiesiogiai, paštu, per kurjerius arba elektroninių ryšių priemonėmis. Elektroninių ryšių priemonėmis pateikti dokumentai turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu.

Kontaktai: Vasario 16-osios g. 27, LT-35185 Panevėžys, 207 kabinetas, el. paštas [email protected], el. pristatymo dėžutės adresas 188774594.

Prašyme turi būti nurodyta: Su prašymu pateikiami dokumentai ir informacija:

1. duomenys apie mokėtoją:

1.1. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinio asmens identifikaciniai duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data, kai asmens kodas nesuteiktas, ryšio duomenys (adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas), banko arba kitos kredito įstaigos pavadinimas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris;

1.2. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio teisinė forma (jei teisinės formos neturi – teisinis statusas), pavadinimas, kodas, jei jis suteikiamas, ryšio duomenys (adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas), banko arba kitos kredito įstaigos pavadinimas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris;

2. statinio rodikliai: pastato bendrasis plotas (m2) ir (ar) inžineriniu statiniu, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, užstatytas plotas (m2). Rekonstruojant pastatą nurodoma rekonstruojamo pastato padidėjusi bendrojo ploto dalis (m2); kai rekonstruojamas inžinerinis statinys – padidėjusi statiniu užstatyto ploto dalis (m2) arba pastato bendrasis plotas, jei inžinerinis statinys rekonstruojamas į pastatą. Šie duomenys pateikiami iš statinio projekto bendrosios dalies, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą;

3. informacija apie būtinumą savivaldybės infrastruktūros plėtrai paimti žemę visuomenės poreikiams (teikiama, kai savivaldybės infrastruktūros plėtrai reikia paimti žemę visuomenės poreikiams pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus);

4. mokėtojo pasirinktas informavimo apie prašymo priėmimą, nagrinėjimą ir sprendimo priėmimą būdas (siunčiant paštu prašyme nurodytu adresu ar elektroniniu paštu) (toliau – mokėtojo pasirinktas informavimo būdas);

5. nuoroda į statinio projektą, kai statinio projektas patalpintas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“;

6. nuoroda į teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatomas žemės paėmimas visuomenės poreikiams, registraciją Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (toliau – TPDR);

7. nuoroda į teritorijų planavimo dokumento, kuriuo suplanuota savivaldybės infrastruktūra,  registraciją TPDR;

8. kita informacija, kuri, mokėtojo nuomone, gali turėti reikšmės įmokos dydžio apskaičiavimui.

1. asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas arba asmens tapatybės kortelė), kai prašymą tiesiogiai teikia fizinis asmuo (asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją padaro prašymą priimantis asmuo) arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta dokumento kopija (kai prašymas teikiamas paštu, per kurjerius ar elektroniniu paštu);

2. įgaliojimas ar kitas atstovavimą patvirtinantis dokumentas, jeigu prašymą teikia mokėtoją atstovaujantis asmuo, ir atstovo tapatybę patvirtinantis dokumentas;

3. statinio projekto bendroji dalis, kai pagal Statybos įstatymą privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą (kai statinio projektas nepatalpintas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“);

4. situacijos schema (suvestinis dangų, tinklų ir kt. infrastruktūros planas ar planai), kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniai nekonkretūs ir trūksta išsamumo šios infrastruktūros plėtrai įvertinti;

5. kai mokėtojas kreipiasi dėl įmokos apskaičiavimo dėl statinio statybos ar rekonstravimo žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, ar numatomas rekonstruoti statinys priklauso keliems bendraturčiams, pateikiamas bendraturčių sutikimas atlikti tokius darbus arba pateikiami dokumentai, patvirtinantys žemės sklypo ir (ar) kito nekilnojamojo daikto eksploatavimo ir (ar) naudojimo tvarką, kai mokėtojas savivaldybės infrastruktūros plėtrą planuoja tik jam priklausančioje ar priskirtoje žemės sklypo ir (ar) kito nekilnojamojo daikto dalyje;

6. žemės sklypo savininko (patikėtinio) rašytinis sutikimas vykdyti statybos darbus, kai mokėtojas nėra šio žemės sklypo, kuriame numatoma vykdyti savivaldybės infrastruktūros plėtrą, savininkas, ar valstybinės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas vykdyti statybos darbus, kai šią plėtrą numatoma vykdyti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

Įmoka apskaičiuojama ir įmokos apskaičiavimo aktas Mokėtojui pateikiamas per 20 darbo dienų nuo visų Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodikoje ir Prašymo formoje nurodytų dokumentų ir informacijos pateikimo Organizatoriui dienos.

Įmoka turi būti sumokėta iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos ar iki statybos darbų pradžios, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, išskyrus atvejus kai įmoka mokama dalimis, pagal Įmokos apskaičiavimo akte nurodytą sumą į akte nurodytą sąskaitą. Įmokos bus renkamos į dvi infrastruktūros plėtros rėmimo programos sąskaitas atsižvelgiant į tai, ar plėtra vykdoma prioritetinėje ar neprioritetinėje teritorijoje.

Savivaldybės infrastruktūros plėtros organizavimas ir įgyvendinimas

Savivaldybės infrastruktūros plėtra – savivaldybės infrastruktūros projektavimas, statyba ir (ar) įrengimas kuriant naują savivaldybės infrastruktūrą arba didinant ir (ar) atkuriant esamos savivaldybės infrastruktūros pajėgumus.

Savivaldybės infrastruktūros plėtra įgyvendinama, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius ir (ar) valdytojas savivaldybės infrastruktūros projektuotoją ir statytoją parenka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka arba kai savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius (iniciatoriai) sudaro savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį su savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriumi ir savivaldybės infrastruktūros valdytoju (valdytojais) dėl inžinerinės savivaldybės infrastruktūros plėtros.

Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, inicijuojantys ir įgyvendinantys savivaldybės infrastruktūros plėtrą savivaldybės teritorijoje pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį.

Savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius – savivaldybės administracija ar savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtas ir (ar) paskirtas viešasis juridinis asmuo, išskyrus viešąsias įstaigas, organizuojantys ir Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme nustatytais atvejais įgyvendinantys savivaldybės infrastruktūros plėtrą.

Savivaldybės infrastruktūros valdytojas – savivaldybės institucija, savivaldybės įmonė, įstaiga ar organizacija, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnyje nustatytais atvejais – kiti juridiniai asmenys, patikėjimo ar nuosavybės teise valdantys ir naudojantys savivaldybės infrastruktūrą.

Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriai, siekdami suprojektuoti, įrengti ir (ar) pastatyti kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose suplanuotą savivaldybės infrastruktūrą ar atskirus šios infrastruktūros elementus, inicijuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymą, pateikdami raštu pasiūlymą savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriui – Panevėžio rajono savivaldybės administracijai.

Pasiūlymai dėl infrastruktūros plėtros įrengimo su dokumentais ir informacija gali būti teikiami Organizatoriui tiesiogiai, paštu, per kurjerius arba elektroninių ryšių priemonėmis. Elektroninių ryšių priemonėmis pateikti dokumentai turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu.

Kontaktai: Vasario 16-osios g. 27, LT-35185 Panevėžys, 207 kabinetas, el. paštas [email protected], el. pristatymo dėžutės adresas 188774594.

Iniciatoriaus pasiūlymas nagrinėjimas, kai jis pateikia pridedamoje pasiūlymo formoje nurodytus dokumentus.

Savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius per 3 darbo dienas nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) pasiūlymo gavimo dienos raštu kreipiasi į savivaldybės infrastruktūros valdytoją (valdytojus), kuriam (kuriems) būtų perduota savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) įrengta ar pastatyta infrastruktūra, dėl pasiūlymo sudaryti trišalę (kai numatoma įrengti ir (ar) pastatyti savivaldybės infrastruktūra bus perduota vienam savivaldybės infrastruktūros valdytojui) ar daugiašalę savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas (nustatyti) savivaldybės infrastruktūros valdytojas (valdytojai), kuriam (kuriems) būtų perduota savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) įrengta ar pastatyta infrastruktūra, per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos įvertina pasiūlymą suprojektuoti, statyti ir (ar) įrengti savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) siūlomą infrastruktūrą ir raštu informuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorių apie pritarimą ar motyvuotą nepritarimą sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį. Savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius per 15 darbo dienų nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) kreipimosi gavimo dienos raštu informuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorių (iniciatorius) apie pasiūlymo priėmimą ir sutarties sudarymo sąlygas arba apie motyvuotą pasiūlymo atmetimą. Pasiūlymas atmetamas, kai nėra parengto ir patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ir (ar) kai pasiūlymas prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams, galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams, priemonių planui (išskyrus atvejus, kai vystoma neprioritetinė savivaldybės infrastruktūra) ir (ar) yra gautas savivaldybės infrastruktūros valdytojo (valdytojų) motyvuotas nepritarimas sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį.

Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma, kai planuojama statyti naują ir (ar) rekonstruoti esamą pastatą, inžinerinį statinį, kuris nepriklauso savivaldybės infrastruktūrai, ir (ar) esamą inžinerinį statinį rekonstruoti į pastatą, kuriems naudoti reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtra. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis turi apimti savivaldybės infrastruktūros, reikalingos planuojamam statyti naujam ir (ar) rekonstruoti esamam pastatui, inžineriniam statiniui, kuris nepriklauso savivaldybės infrastruktūrai, ir (ar) esamam inžineriniam statiniui rekonstruoti į pastatą, projektavimą, įrengimą ir (ar) statybą.

Savilvadybės infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma, kai:
1) savivaldybės infrastruktūros plėtra nesusijusi su konkretaus statytojo (vystytojo) reikmėmis ir ją savo lėšomis įgyvendina savivaldybės infrastruktūros valdytojai;
2) savivaldybės infrastruktūros plėtrą įgyvendina kiti savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriai;
3) siekiama įrengti ar pastatyti kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nesuplanuotą savivaldybės infrastruktūrą. Šiuo atveju savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma tik po to, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatomis, sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, parengia atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą ir atitinkama institucija jį patvirtina.

Iniciatorius įsipareigoja pats arba pasitelkdamas trečiuosius asmenis, savo jėgomis, lėšomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe įgyvendinti infrastruktūros plėtros sutartyje numatytus darbus ir perleisti organizatoriui sukurtą savivaldybės infrastruktūrą ir kitas teises, susijusias su patekimu prie infrastruktūros ir jos aptarnavimu.

Pagal infrastruktūros plėtros sutartį darbai atliekami ir savivaldybės infrastruktūra yra perduodama organizatoriui ne vėliau kaip per 3 metus nuo infrastruktūros plėtros sutarties pasirašymo dienos.

Kompensacijos infrastruktūros plėtros iniciatoriams už patirtas infrastruktūros plėtros sutartyje nustatytas savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidas apskaičiuojamos ir išmokamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (2020 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 1475), vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 13 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis.

Kompensacija iniciatoriui yra mokama tik po to, kai užbaigiami visi savivaldybės infrastruktūros plėtros darbai pagal infrastruktūros plėtros sutartį ir savivaldybės infrastruktūra yra perduodama organizatoriui.

Informaciniai pranešimai

Statybos leidimo nereikia, kai vietinė nuotekų valykla ar kaupimo rezervuaras:

  • yra iki 5 m³ per parą našumo;
  • statoma vienbučio, dvibučio arba sodo namo sklype.

Tokiu atveju tai laikoma I grupės nesudėtinguoju statiniu, todėl nereikia nei leidimo, nei pranešimo apie statybos pradžią.

Kada leidimas yra privalomas

Statybos leidimas reikalingas, kai:

  • nuotekų valykla yra didesnio nei 5 m³ per parą našumo;
  • valykla iki 5 m³ per parą našumo (II grupės nesudėtingasis statinys) ir ji statoma vienoje iš šių teritorijų:
    • mieste;
    • konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje;
    • gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinėje apsaugos zonoje, kai Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje statoma ne sodyboje (sodyba suprantama taip, kaip apibrėžta Saugomų teritorijų įstatyme);
    • Pasaulio paveldo sąraše įrašytų kultūros ar gamtos paveldo objektų ar vietovių teritorijoje;
    • kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje.

Tokiais atvejais būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą ir pranešti apie statybos pradžią.

 Kada leidimo nereikia, bet reikia pranešti apie statybos pradžią

Jei statoma nauja nesudėtinga II grupės nuotekų valykla, leidimo nereikia, tačiau pranešimas apie statybos pradžią yra privalomas, kai statinys numatomas:

  • kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje;
  • magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijoje.

Lapkričio 3 d. pradeda veikti Aplinkos ministerijos ir  Statybos sektoriaus vystymo agentūros kartu įgyvendinto projekto metu sukurta Pastatų duomenų banko informacinė sistema (PDBIS). Nuo šiol daugiabučių gyventojai vienoje vietoje galės sužinoti, ar namo techninė priežiūra atliekama tinkamai, kiek energijos jis suvartoja, ar pastatą tikslinga renovuoti ir kita. PDBIS bus pasiekiama per Teritorijų planavimo ir statybos vartus adresu www.planuojustatau.lt.

Prie sistemos naudotojai turėtų jungtis savo įprastine interneto naršykle per vartų aplinkoje sukurtą skiltį „Vertinu pastatus“. Tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys prisijungiant į PDBIS turi identifikuoti save per Elektroniniuose valdžios vartuose suteiktas priemones (mob. parašas, e-bankininkystė, asmens tapatybės kortelė, kt.). Kiekvienam prisijungusiam naudotojui yra suteikiamos jo veiklos atsakomybei atitinkamuose pastatuose reikalingos PDBIS teisės – teikti dokumentus ir pildyti aktus, kontroliuoti informacijos turinį ar tiesiog peržiūrėti ir vertinti duomenis.

Teisės aktais nustatyta, kaip dažnai reikia tikrinti pastato inžinerines sistemas, namo pamatus, stogą, kitas konstrukcijas. Šiuos patikrinimus atlieka priežiūros specialistai ar bendrovės, jos pastatų valdytojams pateikia patikrinimo aktus. Nustačius esminius trūkumus, nurodoma, kokie komponentai turi būti keičiami ar taisomi. Nors pastatų priežiūros dokumentai ir pastato būklės informacija yra labai svarbi gyventojams, pastato valdytojams ir kitiems suinteresuotiems asmenims tokios informacijos iki šiol nebuvo galima matyti ir analizuoti sistemiškai ir vienoje vietoje.

Dalis informacijos (pastato statybos metai, jo aukštingumas, kokios konstrukcijos naudotos statybų metu ir kt.) yra Nekilnojamojo turto ir kituose valstybės registruose. Pastatų priežiūros dokumentai, kuriuos kaupia pastatų valdytojai (daugiabučių bendrijos, savivaldybės), paprastai neviešinami, neužtikrinamas jų ilgalaikis saugojimas, o keičiantis bendrijų vadovams jie ne visada yra perduodami. Todėl nuo šiol, pereinant prie centralizuoto dokumentacijos kaupimo ir procesų stebėsenos PDBIS, bus užtikrinamas skaidrus ir kompleksiškas pastatų techninės būklės priežiūros ir administravimo procesas, jų kokybiškas vertinimas.

Centralizuotas duomenų apie pastatus kaupimas ir teikimas taip pat leis užtikrinti pastatų priežiūros procesų optimizavimą. Surinkti duomenys toliau galės būti naudojami pastatų rizikos vertinimui bei sudarys sąlygas pastatų valdytojams, butų savininkams,  savivaldybėms ir valstybės institucijoms priimti duomenimis paremtus sprendimus dėl pastatų tvaresnio valdymo, remonto, renovacijos ar energinio efektyvumo gerinimo.

Pastatų duomenų banko informacinei sistemai duomenis teikia Registrų centras, Kultūros paveldo departamentas, Lietuvos energetikos agentūra, Aplinkos projektų valdymo agentūra, daugiabučių bendrijų pirmininkai, namus administruojančios įmonės, savivaldybės, statinio komponentų techniniai prižiūrėtojai.

Teritorijų planavimo ir statybos vartų (www.planuojustatau.lt) „Vertinu pastatus“ rubrikoje pateikiami atsakymai į naudotojų klausimus, sistemos pasijungimo ir įrankių valdymo instrukcijos bei naudotojų mokymų videoįrašai. Papildomus klausimus PDBIS naudotojai gali teikti Statybos sektoriaus vystymo agentūrai el. paštu [email protected] arba kreiptis dėl konsultacijos telefonu tel. +370 700 15100 : pagrindiniame meniu pasirinkus „1“, vėliau spausti „5“ („PDBIS“).

Senų daugiabučių gyventojai, kiekvieną rudenį su nerimu laukdami pirmųjų sąskaitų už šildymą, pamąsto ir apie alternatyvius buto šildymo būdus. Vienam atrodo, kad pigiau šildytis elektra, kitam – kad užtenka pasistatyti kietojo kuro krosnelę. Dar kitas norėtų sutaupyti atsisakęs tik kai kurių šildymo prietaisų ar pakeitęs juos naujais. Kiekvieno valia pasirinkti, tačiau apsisprendus pertvarkyti namo šildymo sistemą ar visai nuo jos atsijungti, reikia paisyti tam tikrų reikalavimų. Pastato šildymo sistema, kaip ir kitos bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus) – yra pastato bendrojo naudojimo objektai. Visi daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai yra namo bendraturčių bendra nuosavybė. Ją pertvarkyti galima tik gavus daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą įstatymų nustatyta tvarka. Be to, įrengiant, pertvarkant ar išmontuojant pastato šildymo ir elektros bendrąsias inžinerines sistemas, reikalingas savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas statinio paprastojo remonto aprašui. Taigi, pavyzdžiui, norint išmontuoti bute įrengtus karšto vandens cirkuliacijos vamzdynus ar vonios šildymo įtaisą gyvatuką, reikia parengti daugiabučio gyvenamojo namo paprastojo remonto aprašą, numatantį bendrosios šildymo sistemos pertvarkymą, ir statybos techninio reglamento „Statybą leidžiantys dokumentai“ nustatyta tvarka gauti rašytinį pritarimą jam. Nors šildymo sistemos vamzdynų pakeitimo (nekeičiant diametro), šildymo prietaisų pakeitimo (nekeičiant galios), jų vietos pakeitimo toje pačioje patalpoje (nekeičiant šildymo prietaisų galios ir pajungimo schemos) darbai nelaikytini statinio bendrosios šildymo inžinerinės sistemos pertvarkymu, tai atlikti galima tik pritarus daugumai namo butų ir kitų patalpų savininkų. Šiuo atveju paprastojo remonto aprašas ir pritarimas jam neprivalomi, tačiau namo bendraturčiai, prieš duodami sutikimą atlikti nurodytus darbus, turi teisę prašyti supažindinti su atitinkamu projektu. Patartina, planuojant bet kokius su pastato bendrosiomis inžinerinėmis sistemomis ar kitais bendrojo naudojimo objektais susijusius darbus, pirmiausia pasitarti su privalomąją statinio techninę priežiūrą atliekančiu specialistu, kurį samdo (skiria) bendrija ar namo administratorius. Prieš nusprendžiant visiškai atsijungti nuo namo šildymo sistemos reikėtų išsiaiškinti alternatyvaus šildymo būdo galimybes. Ne visada yra tinkamos sąlygos įsirengti kietąjį kurą ar dujas deginančią krosnį arba elektros tiekėjo namui skirtas galingumas nepakankamas, kad energiją būtų galima naudoti ir patalpoms šildyti.

 

Pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos inf.

Panevėžio rajono savivaldybės administracija dažnai sulaukia gyventojų prašymų vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse įrengti pėsčiųjų perėjas.

Pagal pėsčiųjų Perėjų įrengimo taisykles naujoms perėjoms taikomi dideli techniniai reikalavimai – privalomi šaligatviai abiejose kelio pusėse, apšvietimas, didelis eismo ir pėsčiųjų intensyvumas toje vietoje ir kt. Šiuo metu net ir didmiesčiuose dalis perėjų naikinama, nes eismo saugumo specialistai laikosi tos nuomonės, kad nemaža dalis eismo įvykių su pėsčiaisiais įvyksta būtent pėsčiųjų perėjose. Pėstieji perėjose elgiasi labai drąsiai, žengia į kelią neįsitikinę saugumu.

Pagal Kelių eismo taisykles pėsčiasis, jei nėra pėsčiųjų perėjos, gali pereiti gatvę bet kurioje gerai matomoje vietoje, prieš tai įsitikinęs, kad tai saugu.

Ernesta Žiaunienė

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, rengdama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projektą, inicijavo nuotekų tvarkymo sistemų inventorizaciją. Apibendrinus savivaldybių duomenis, nustatyta, kad Lietuvoje yra 499 299 nuotekų kaupimo rezervuarai, tačiau tik 11 % (57 788) nuotekų kaupimo rezervuarų savininkų sudarę nuotekų tvarkymo sutartis. Kiti nuotekų kaupimo rezervuarų savininkai negali įrodyti, kaip tvarkomos jų buityje susidarančios nuotekos, todėl tikėtina, kad nuotekos netvarkomos arba jos tvarkomos ne pagal teisės aktuose nustatytus nuotekų tvarkymo reikalavimus (netvarkingi nuotekų kaupimo rezervuarai, gyventojai ieško neoficialių nuotekų vežėjų, kurie nuotekas tvarko nelegaliai, t. y. už mažesnę kainą ir be dokumentų), dėl to daroma žala aplinkai.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme (toliau – Įstatymas) įtvirtintos geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, nuotekų transportavimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų ir asmenų, individualiai išgaunančių ir naudojančių geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkančių nuotekas, teisės ir pareigos.

Vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu, asmenys, individualiai tvarkantys nuotekas, privalo užtikrinti individualiųjų nuotekų valymo įrenginių priežiūrą (eksploataciją) Nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka, kai tokie įrenginiai įrengti ir naudojami, ir sudaryti viešąją sutartį su nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu dėl nuotekų ir (ar) nuotekų valymo metu susidarančių atliekų (dumblo) transportavimo į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomus nuotekų valymo įrenginius. Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi pasiūlyti individualiųjų nuotekų turėtojui sudaryti viešąją sutartį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas arba nurodyti individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugų teikėją (teikėjus).

Pagal Teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-178, 26.5. punktą valdų savininkai privalo užtikrinti savalaikį visų savo valdoje įrengtų komunalinių įrenginių ir lauko tualetų tvarkymą ir pagal tų pačių taisyklių 26.6 punktą seniūno ar savivaldybės įgalioto pareigūno reikalavimu privalo pateikti sutartį su paslaugas teikiančia įmone dėl periodinio nuotekų išvežimo.

Nesilaikant Teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių ir nesudarius arba nesutikus sudaryti viešosios sutarties su nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu, pažeidžiamas ATPK 161 straipsnis ir valdų savininkams gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda iki 579 eurų.

Daugiabučių administravimas

 

Vietiniai keliai

Prašymų formos

Paskutinis atnaujinimas: 2026-05-20 08:36