Individualiųjų gyvenamųjų namų, sodų bendrijų, kaimiškųjų vietovių gyventojai, kuriems  nėra galimybės prisijungti prie centralizuotų kanalizacijos tinklų, įsirengia vietinius nuotekų valymo įrenginius, skirtus buitinėms arba joms artimoms nuotekoms valyti. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) primena, kad nusprendus įrengti individualią nuotekų valyklą privaloma parengti statinio projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD).

Nuotekų valymo įrenginiai (nuotekų valyklos) – statinys arba inžinerinis įrenginys arba technologiškai susietų statinių ir (arba) inžinerinių įrenginių kompleksas, nuotekų tvarkymo sistemos dalis, skirta nuotekoms valyti bei valymo metu susidarančioms atliekoms (šlamui, smėliui, šiukšlėms, stambiems nešmenims ar pan.) tvarkyti.  Individualūs nuotekų valymo įrenginiai – išeitis tiems gyventojams, kurie negali naudotis centralizuotais komunaliniais inžineriniais tinklais (nuotekų valyklos apima ir kaupimo septikus). Nuotekų valyklų statiniai  pagal paskirtį priskiriami kitos paskirties inžineriniams statiniams.

Nuotekų valyklos priskyrimas tam tikrai statinių kategorijai priklauso nuo jos našumo. Nuotekų valyklos ir nuotekų kaupimo rezervuarai, kurių našumas ne didesnis kaip 5 kubiniai metrai per parą, priskiriami II grupės nesudėtingiesiems statiniams, o nuotekų valyklos, kurių našumas didesnis kaip 5 kubiniai metrai per parą, bet nesiekia 500 kubinių metrų per parą našumo, priskiriamos neypatingiesiems statiniams.

Žinotina, kad gyventojams, nusprendusiems įsirengti ir naudoti vietinius nuotekų valymo įrenginius (jeigu galimybė įsirengti vietinį nuotekų valymo įrenginį yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas neįgyvendinti) privaloma parengti statinio projektą ir gauti SLD. Primename, kad SLD išduoda savivaldybių administracijos.

Planuojant nuotekų valyklos įrengimo vietą būtina žinoti ir tai, kad statybos techniniame reglamente nurodyta, jog mažiausias leistinas atstumas nuo kaimyno gyvenamojo namo turi būti 8 metrai, o nuo kaimyno sklypo ribos privalu išlaikyti  1 metro atstumą. Jei šie atstumai neišlaikomi, reikalingas besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinis sutikimas. Taip pat svarbu nuotekų tinklus tiesti ne arčiau nei 10 metrų nuo šachtinio šulinio.

Pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos inf.

Senų daugiabučių gyventojai, kiekvieną rudenį su nerimu laukdami pirmųjų sąskaitų už šildymą, pamąsto ir apie alternatyvius buto šildymo būdus. Vienam atrodo, kad pigiau šildytis elektra, kitam – kad užtenka pasistatyti kietojo kuro krosnelę. Dar kitas norėtų sutaupyti atsisakęs tik kai kurių šildymo prietaisų ar pakeitęs juos naujais. Kiekvieno valia pasirinkti, tačiau apsisprendus pertvarkyti namo šildymo sistemą ar visai nuo jos atsijungti, reikia paisyti tam tikrų reikalavimų. Pastato šildymo sistema, kaip ir kitos bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus) – yra pastato bendrojo naudojimo objektai. Visi daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai yra namo bendraturčių bendra nuosavybė. Ją pertvarkyti galima tik gavus daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą įstatymų nustatyta tvarka. Be to, įrengiant, pertvarkant ar išmontuojant pastato šildymo ir elektros bendrąsias inžinerines sistemas, reikalingas savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas statinio paprastojo remonto aprašui. Taigi, pavyzdžiui, norint išmontuoti bute įrengtus karšto vandens cirkuliacijos vamzdynus ar vonios šildymo įtaisą gyvatuką, reikia parengti daugiabučio gyvenamojo namo paprastojo remonto aprašą, numatantį bendrosios šildymo sistemos pertvarkymą, ir statybos techninio reglamento „Statybą leidžiantys dokumentai” nustatyta tvarka gauti rašytinį pritarimą jam. Nors šildymo sistemos vamzdynų pakeitimo (nekeičiant diametro), šildymo prietaisų pakeitimo (nekeičiant galios), jų vietos pakeitimo toje pačioje patalpoje (nekeičiant šildymo prietaisų galios ir pajungimo schemos) darbai nelaikytini statinio bendrosios šildymo inžinerinės sistemos pertvarkymu, tai atlikti galima tik pritarus daugumai namo butų ir kitų patalpų savininkų. Šiuo atveju paprastojo remonto aprašas ir pritarimas jam neprivalomi, tačiau namo bendraturčiai, prieš duodami sutikimą atlikti nurodytus darbus, turi teisę prašyti supažindinti su atitinkamu projektu. Patartina, planuojant bet kokius su pastato bendrosiomis inžinerinėmis sistemomis ar kitais bendrojo naudojimo objektais susijusius darbus, pirmiausia pasitarti su privalomąją statinio techninę priežiūrą atliekančiu specialistu, kurį samdo (skiria) bendrija ar namo administratorius. Prieš nusprendžiant visiškai atsijungti nuo namo šildymo sistemos reikėtų išsiaiškinti alternatyvaus šildymo būdo galimybes. Ne visada yra tinkamos sąlygos įsirengti kietąjį kurą ar dujas deginančią krosnį arba elektros tiekėjo namui skirtas galingumas nepakankamas, kad energiją būtų galima naudoti ir patalpoms šildyti.

Pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos inf.

Panevėžio rajono savivaldybės administracija dažnai sulaukia gyventojų prašymų vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse įrengti pėsčiųjų perėjas.

Pagal pėsčiųjų Perėjų įrengimo taisykles naujoms perėjoms taikomi dideli techniniai reikalavimai – privalomi šaligatviai abiejose kelio pusėse, apšvietimas, didelis eismo ir pėsčiųjų intensyvumas toje vietoje ir kt. Šiuo metu net ir didmiesčiuose dalis perėjų naikinama, nes eismo saugumo specialistai laikosi tos nuomonės, kad nemaža dalis eismo įvykių su pėsčiaisiais įvyksta būtent pėsčiųjų perėjose. Pėstieji perėjose elgiasi labai drąsiai, žengia į kelią neįsitikinę saugumu.

Pagal Kelių eismo taisykles pėsčiasis, jei nėra pėsčiųjų perėjos, gali pereiti gatvę bet kurioje gerai matomoje vietoje, prieš tai įsitikinęs, kad tai saugu.

Ernesta Žiaunienė

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui pratęsti valstybės paramos, skirtos seniems daugiabučiams renovuoti, teikimo terminus. Tam tikslinamos 2009 m. patvirtintos Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklės.

Terminas, kai valstybė apmoka visas daugiabučio modernizavimo projektui įgyvendinti skirtas jo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas, pratęstas dar šešiems mėnesiams – iki š. m. gruodžio 31 d. Ligi šiol buvo nustatyta, kad tokia 100 proc. parama teikiama iki š. m. liepos 1 d.

Pusmečiui pratęstas ir papildomos valstybės paramos iš Klimato kaitos specialiosios programos lėšų kompensuojant 25 proc. investicijų teikimo terminas. Ji bus teikiama tuo atveju, jeigu atnaujinimo projektas parengtas iki 2014 m. gruodžio 31 d., statybos rangos darbai šiam projektui įgyvendinti nupirkti iki 2015 m. kovo 31 d., o projektas įgyvendintas iki 2016 m. gruodžio 31 d. Ši papildoma parama skiriama energinį efektyvumą didinančioms priemonėms.

Parengta pagal Aplinkos ministerijos komunikacijos skyriaus informaciją

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, rengdama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projektą, inicijavo nuotekų tvarkymo sistemų inventorizaciją. Apibendrinus savivaldybių duomenis, nustatyta, kad Lietuvoje yra 499 299 nuotekų kaupimo rezervuarai, tačiau tik 11 % (57 788) nuotekų kaupimo rezervuarų savininkų sudarę nuotekų tvarkymo sutartis. Kiti nuotekų kaupimo rezervuarų savininkai negali įrodyti, kaip tvarkomos jų buityje susidarančios nuotekos, todėl tikėtina, kad nuotekos netvarkomos arba jos tvarkomos ne pagal teisės aktuose nustatytus nuotekų tvarkymo reikalavimus (netvarkingi nuotekų kaupimo rezervuarai, gyventojai ieško neoficialių nuotekų vežėjų, kurie nuotekas tvarko nelegaliai, t. y. už mažesnę kainą ir be dokumentų), dėl to daroma žala aplinkai.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme (toliau – Įstatymas) įtvirtintos geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, nuotekų transportavimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų ir asmenų, individualiai išgaunančių ir naudojančių geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkančių nuotekas, teisės ir pareigos.

Vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu, asmenys, individualiai tvarkantys nuotekas, privalo užtikrinti individualiųjų nuotekų valymo įrenginių priežiūrą (eksploataciją) Nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka, kai tokie įrenginiai įrengti ir naudojami, ir sudaryti viešąją sutartį su nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu dėl nuotekų ir (ar) nuotekų valymo metu susidarančių atliekų (dumblo) transportavimo į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomus nuotekų valymo įrenginius. Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi pasiūlyti individualiųjų nuotekų turėtojui sudaryti viešąją sutartį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas arba nurodyti individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugų teikėją (teikėjus).

Pagal Teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-178, 26.5. punktą valdų savininkai privalo užtikrinti savalaikį visų savo valdoje įrengtų komunalinių įrenginių ir lauko tualetų tvarkymą ir pagal tų pačių taisyklių 26.6 punktą seniūno ar savivaldybės įgalioto pareigūno reikalavimu privalo pateikti sutartį su paslaugas teikiančia įmone dėl periodinio nuotekų išvežimo.

Nesilaikant Teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių ir nesudarius arba nesutikus sudaryti viešosios sutarties su nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu, pažeidžiamas ATPK 161 straipsnis ir valdų savininkams gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda iki 579 eurų.

Ernesta Žiaunienė