Panevėžio rajono savivaldybės gyventojų dėl pirminės teisinės pagalbos prašome kreiptis iš anksto užsiregistravus tel. +370 45 42 92 63.

•  Aktuali informacija

• Pirminės teisinės pagalbos paslaugos teikimo aprašymas ir veiksmų, atliekamų teikiant administracinę paslaugą, sekos schema

Nemokamą pirminę teisinę pagalbą teikia Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vyr. specialistas darbo dienomis 116 kabinete, Vasario 16-osios g. 27, Panevėžys, telefonas pasiteirauti +370 45 42 92 63.

Darbo laikas:

• Pirmadieniais nuo 10 val. iki 12 val. ir nuo 13 val. iki 17 val.
• Antradieniais nuo 9 val. iki 12 val.
• Trečiadieniais – neteikiama.
• Ketvirtadieniais nuo 9 val. iki 12 val. ir nuo 13 val. iki 17 val.
• Penktadieniais nuo 9 val. iki 12 val.

Administracijoje nustatytos dvi papildomos asmenų prašymų priėmimo valandos per savaitę pasibaigus darbo laikui – trečiadieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 18 val. Administracijos priimamajame (207 kab.).

Kas turi teisę gauti pirminę teisinę pagalbą Panevėžio rajono savivaldybėje 
Asmenys (visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys):

1. deklaravę savo gyvenamąją vietą Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje;
2. neturintys gyvenamosios vietos, bet faktiškai gyvenantys Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje.

Asmuo, besikreipiantis dėl pirminės teisinės pagalbos turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (asmens pasą ar tapatybės kortelę, leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje).

Kreiptis dėl pirminės teisinės pagalbos galima: 
raštu, paduodant prašymą suteikti pirminę teisinę pagalbą;
žodžiu, tiesiogiai kreipiantis į asmenis, teikiančius pirminę teisinę pagalbą.

Pirminė teisinė pagalba yra:

• teisinė informacija;
• teisinės konsultacijos;
• dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, įskaitant nesudėtingus procesinius dokumentus, rengimas;
• patarimai dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka;
• veiksmai dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimo;
• pagalba surašant prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą (jei reikia antrinės teisinės pagalbos).

Pirminė teisinė pagalba neteikiama, kai:

• pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;
• pareiškėjui tuo pačiu klausimu buvo suteikta pirminė teisinė pagalba arba yra akivaizdu, kad jis advokato konsultaciją gali gauti nesinaudodamas šio įstatymo nustatyta valstybės garantuojama teisine pagalba;
• pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus;
• pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis.

Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, paaiškėja, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos (advokato pagalbos), savivaldybės vyr. specialistai juristai padeda surašyti arba surašo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Antrinė teisinė pagalba yra dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti.

Šiuo metu valstybė finansuoja 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kai asmens pajamos neviršija  6 688,00 Eur per metus, pridedant po 2 499,20 Eur už kiekvieną išlaikomą šeimos narį. Svarbu paminėti, kad asmens (šeimos) turto lygis turi neviršyti turto vertės normatyvo, numatyto bendrai gyvenantiems asmenims (vieniems gyvenantiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsnį dydį. Į asmens (šeimos) turtą įskaitomas ir jo šeimos turimas turtas. Jei asmens ir jo šeimos interesai byloje, kurioje siekiama gauti antrinę teisinę pagalbą, yra priešingi, į turtą įskaitomas tik asmens turtas.

Jei turtas ir pajamos neviršija nustatytojo asmens (šeimos) turto ir asmens pajamų lygio, bus teikiama 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba.

Teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti, turi:

1. kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį:

• dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis;
• neregiams, kurtiesiems, nebyliams ir kitiems asmenims dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalintiems pasinaudoti savo teise į gynybą;
• nemokantiems proceso kalbos asmenims;
• kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją;
• dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos;
• nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant;
• kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas;
• kai sprendžiama dėl asmens išdavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį;
• teisme pagreitinto proceso tvarka;
• kitais atvejais, jei ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad įstatymų nustatytais atvejais gynėjo dalyvavimas yra privalomas.

Pastaba: šiame punkte nustatytu pagrindu paskirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškomos iš kaltinamojo į valstybės biudžetą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį.

2. nukentėjusiems nuo teroristinių, prekybos žmonėmis, smurto artimoje aplinkoje nusikalstamų veikų, nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikalstamų veikų, taip pat kai nusikalstama veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą nukentėjusiajam dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, taip pat nukentėjusiesiems dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje;
3. asmenims, gaunantiems socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;
4. asmenims, išlaikomiems stacionariose socialinės globos įstaigose;
5. asmenims, pripažintiems nedarbingais arba sunkiai neįgaliais arba sulaukusiais senatvės pensijos amžiaus, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjams (rūpintojams), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti;
6. asmenims, pateikusiems įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių jie gali laisvai disponuoti tik dalimi savo turto ir pajamų, kuri neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti;
7. asmenims, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą (toliau – Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas), taip pat asmenims, kuriems taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas, pratęsiamas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą (toliau – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas), ir jų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti;
8. skolininkams vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena;
9. nepilnamečių vaikų, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas, tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą;
10. nepilnamečiams vaikams, kai įstatymų nustatytais atvejais jie kreipiasi į teismą savarankiškai dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo, išskyrus tuos, kurie sudarę santuoką ar teismo pripažinti visiškai veiksniais (emancipuotais);
11. nepilnamečiams vaikams, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas;
12. asmenims, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, taip pat neveiksniais pripažintiems asmenims bylose dėl globos, bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu;
13. asmenims bylose dėl gimimo registravimo;
14. asmenims bylose dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų;
15. vaiko tėvams, dėl kurių valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas, taip pat vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą, kai teismas nagrinėja bylą dėl leidimo paimti iš jų vaiką;
16. įvaikintojui (įvaikintojams) ar vaiko globėjui (rūpintojui), kompetentingai valstybės institucijai pateikusiam prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) ir turinčiam šios institucijos patvirtinimą dėl tinkamumo tapti įtėviu (įtėviais) ar vaiko globėju (rūpintoju), arba įvaikintojui (įvaikintojams) ar vaiko globėjui (rūpintojui), kurio prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) nagrinėja teismas;
17. asmenims, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo (toliau – Pranešėjų apsaugos įstatymas) nustatyta tvarka pripažintiems pranešėjais, ar jų šeimos nariams bylose, susijusiose su šių asmenų interesų apsauga pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą;
18. kitiems asmenims Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.

Antrinės teisinės pagalbos teikimą organizuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius, esantis Šiauliuose, Vasario 16-oji g. 49, telefonas pasiteirauti +370 700 00 214

Daugiau informacijos apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą galima rasti internete adresu: https://vgtpt.lrv.lt

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas 

Taikinamasis tarpininkavimas