Panevėžio rajono savivaldybės gyventojų dėl pirminės teisinės pagalbos prašome kreiptis iš anksto užsiregistravus tel. +370 45 42 92 63.

2024 metais Panevėžio rajono savivaldybėje pirminė teisinė pagalba suteikta 756  kartus. Gyventojams buvo teikiamos konsultacijos, surašyti 175 prašymai antrinei teisinei pagalbai gauti, 92 prašymai suteikti privalomąją mediaciją, parengti 33 procesiniai dokumentai. Daugiausia gyventojų kreipėsi šeimos teisės bei civilinio proceso ir civilinės teisės (santuokos nutraukimo, šeimos narių tarpusavio išlaikymo, paveldėjimo, daiktinės, prievolių teisės ir kt.) klausimais. Detalesnę informaciją apie klausimus, kuriais teikta pirminė teisinė pagalba 2024 metais, galite rasti čia.

Nemokamą pirminę teisinę pagalbą teikia Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vyr. specialistas darbo dienomis 116 kabinete (I aukštas), Vasario 16-osios g. 27, Panevėžys, telefonas pasiteirauti ir registracijai +370 45 42 92 63.

Darbo laikas:

• Pirmadieniais nuo 10 val. iki 12 val. ir nuo 13 val. iki 17 val.
• Antradieniais nuo 9 val. iki 12 val.
• Trečiadieniais – neteikiama.
• Ketvirtadieniais nuo 9 val. iki 12 val. ir nuo 13 val. iki 17 val.
• Penktadieniais nuo 9 val. iki 12 val.

Administracijoje nustatytos dvi papildomos asmenų prašymų priėmimo valandos per savaitę pasibaigus darbo laikui – trečiadieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 18 val. Administracijos priimamajame (207 kab.).

Teisę gauti pirminę teisinę pagalbą Panevėžio rajono savivaldybėje turi asmenys (visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys):

1) deklaravę savo gyvenamąją vietą Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje;
2) nedeklaravę savo gyvenamosios vietos Panevėžio rajone, tačiau faktiškai gyvenantys Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje.

Asmuo, besikreipiantis dėl pirminės teisinės pagalbos turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (asmens pasą ar tapatybės kortelę, leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje).

Kreiptis dėl pirminės teisinės pagalbos galima: 

• raštu, paduodant prašymą suteikti pirminę teisinę pagalbą;
• žodžiu, tiesiogiai kreipiantis į asmenis, teikiančius pirminę teisinę pagalbą.

Pirminė teisinė pagalba yra:

• teisinė informacija ir konsultacijos;
• dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, rengimas;
• pagalba, kaip spręsti ginčą ne teismo tvarka ir taikos sutarties parengimas;
• pagalba užpildant prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ar prašymą vykdyti privalomąją mediaciją.

Pirminė teisinė pagalba neapima mokesčių administratoriui teikiamų deklaracijų pildymo.

Pirminę teisinę pagalbą teikiantys asmenys padės parengti nesudėtingus:

• prašymus dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu;
• sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių;
• pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo;
• prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo;
• prašymus dėl teismo leidimo parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą išdavimo;
• prašymus dėl teismo leidimo priimti palikimą išdavimo ir prašymus dėl išankstinių teismo leidimų sudaryti sandorius, susijusius su neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtu.

Pirminė teisinė pagalba neteikiama, jeigu:

• pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;
• pareiškėjui tuo pačiu klausimu buvo suteikta pirminė teisinė pagalba arba yra akivaizdu, kad jis advokato konsultaciją gali gauti nesinaudodamas šio įstatymo nustatyta valstybės garantuojama teisine pagalba;
• pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus;
• pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis.

Jeigu teikiant pirminę teisinę pagalbą paaiškėja, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos (advokato pagalbos), savivaldybės vyr. specialistas padeda surašyti arba surašo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Antrinė teisinė pagalba yra procesinių dokumentų rengimas; advokato gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą; atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas; atleidimas nuo advokato, proceso ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo; neteisminės, teisminės ir privalomosios mediacijos paslaugos.

Šiuo metu valstybė finansuoja 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Asmens pajamų lygiui nustatyti vertinamos asmens pajamos ir turimų išlaikytinių skaičius. Asmens pajamos neturi viršyti
8 398,00 Eur per metus, pridedant po 3 138,20 Eur už kiekvieną išlaikomą šeimos narį. Antrinę teisinę pagalbą gali gauti piliečiai, kurių (šeimos) turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto asmens (šeimos) turto ir asmens pajamų lygio.

Dažniausiai pasitaikantys atvejai, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama:

• reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti,
• atstovavimas byloje yra neperspektyvus;
• kreipiamasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau nepatirta turtinė žala;
• prašymas susijęs su ūkine komercine veikla ar savarankiška profesine veikla;
• galima gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudojant valstybės garantuojama teisine pagalba;
• nesutinkama apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį;
• antrinės teisinės pagalbos išlaidos viršytų turtinių reikalavimų dydį;
• antrinė teisinė pagalba reikalinga jam iškeltoje fizinio asmens bankroto byloje;
• antrinė teisinė pagalba reikalinga apskundžiant tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo;
• teisinė pagalba yra reikalinga administracinio nusižengimo byloje, kurioje gali būti skiriama ne didesnė negu 50 eurų bauda;
• jei per tarnybos nustatytą terminą nepateikti visi reikalingi dokumentai;
• kitais LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatytais pagrindais.

IŠIMTYS:

Antrinė teisinė pagalba neteikiama, kai reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti; atstovavimas byloje yra neperspektyvus; kreipiamasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau nepatirta turtinė žala; prašymas susijęs su ūkine komercine veikla ar savarankiška profesine veikla; antrinės teisinės pagalbos išlaidos viršytų turtinių reikalavimų dydį, netaikomi antrinės teisinės pagalbos teikimui administracinių nusižengimų bylose, kai antrinės teisinės pagalbos kreipiasi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ir baudžiamosiose bylose, išskyrus prašymus dėl proceso atnaujinimo, procesinius dokumentus, kuriems paduoti įstatymų nustatytas naikinamasis terminas yra pasibaigęs.

Taip pat tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad asmens (šeimos) turtas ir (ar) asmens pajamos viršija nustatytą turto ir pajamų lygį arba yra šio LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15–20 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai apmokėti, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir asmens pajamas (LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 str. ) suteikiama:

1. asmenims, kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį:

• dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis;
• neregiams, kurtiesiems, nebyliams ir kitiems asmenims dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalintiems pasinaudoti savo teise į gynybą;
• nemokantiems proceso kalbos asmenims;
• kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją;
• dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos;
• nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant;
• kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas;
• kai sprendžiama dėl asmens išdavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį;
• teisme pagreitinto proceso tvarka;
• kitais atvejais, jei ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad įstatymų nustatytais atvejais gynėjo dalyvavimas yra privalomas.

Šiame punkte nustatytu pagrindu paskirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo išieškomos į valstybės biudžetą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį;

2. nukentėjusiems nuo teroristinių, prekybos žmonėmis, smurto artimoje aplinkoje nusikalstamų veikų, nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikalstamų veikų, taip pat kai nusikalstama veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą nukentėjusiajam dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų;
3. kitiems, negu nurodyta šio straipsnio 2 punkte, nukentėjusiesiems dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje;
4. asmenims, kuriems paskirta socialinė pašalpa pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;
5. asmenims, išlaikomiems stacionariose socialinės globos įstaigose;
6. asmenims, kuriems nustatytas sunkaus neįgalumo lygis arba 0–25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. 0–25 proc. darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis), taip pat šiame punkte nurodytų asmenų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti;
7. asmenims, pateikusiems įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savos (šeimos) turtu ir lėšomis, ir dėl to jų asmens (šeimos) turtas ir asmens metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija nustatyto turto ir pajamų lygio;
8. asmenims, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą (toliau – Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas), taip pat asmenims, kuriems taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas, pratęsiamas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą (toliau – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas), ir jų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti;
9. nepilnamečių vaikų, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas, tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą;
10. nepilnamečiams vaikams, kai įstatymų nustatytais atvejais jie kreipiasi į teismą savarankiškai dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo, išskyrus tuos, kurie sudarę santuoką ar teismo pripažinti visiškai veiksniais (emancipuotais);
11. nepilnamečiams vaikams, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas, ir nepilnamečiams vaikams, galimai nukentėjusiems nuo šiame punkte nurodytų nusikalstamų veikų, kai pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos nepilnamečiams teikimo pateikia valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija;
12. asmenims, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, taip pat neveiksniais pripažintiems asmenims bylose dėl globos, bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat neveiksniais tam tikroje srityje pripažintų asmens globėjams bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu;
13. asmenims, siekiantiems pateikti teismui prašymą taikyti procedūrą dėl nesąžiningai pareikšto nepagrįsto ieškinio, kuriuo siekiama pakenti asmens vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ar atgrasyti nuo šios veikos;
14. asmenims bylose dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų;
15. vaiko tėvams, dėl kurių valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas, taip pat vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą, kai teismas nagrinėja bylą dėl leidimo paimti iš jų vaiką;
16. įvaikintojui (įvaikintojams) ar vaiko globėjui (rūpintojui), kompetentingai valstybės institucijai pateikusiam prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) ir turinčiam šios institucijos patvirtinimą dėl tinkamumo tapti įtėviu (įtėviais) ar vaiko globėju (rūpintoju), arba įvaikintojui (įvaikintojams) ar vaiko globėjui (rūpintojui), kurio prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) nagrinėja teismas;
17. asmenims, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pripažintiems pranešėjais, ar jų šeimos nariams bylose, susijusiose su šių asmenų interesų apsauga pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą;
18. asmenims, veikiantiems kaip viešieji subjektai Reglamento (EB) Nr. 4/2009 64 straipsnyje nurodytais tikslais ir aplinkybėmis;
19. kitiems asmenims Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.

Daugiau informacijos apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą galima rasti internete adresu: https://vgtpt.lrv.lt

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas 

Taikinamasis tarpininkavimas