Panevėžio rajono savivaldybės gyventojų dėl pirminės teisinės pagalbos prašome kreiptis iš anksto užsiregistravus tel. (8 45) 42 92 63. Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją  gyventojams, atvykusiems į Savivaldybės administracijos patalpas, privaloma:

• dėvėti nosį ir burną dengiančias veido apsaugos priemones – kaukes, respiratorius (vyresniems nei 6 metų amžiaus asmenims);
•  įeinant ir išeinant rankas dezinfekuoti dezinfekavimo skysčiu;
• laikytis saugaus ne mažesnio nei 1 m atstumo;
• laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo.

•  Aktuali informacija

• Pirminės teisinės pagalbos paslaugos teikimo aprašymas ir veiksmų, atliekamų teikiant administracinę paslaugą, sekos schema

Nemokamą pirminę teisinę pagalbą teikia Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vyr. specialistas darbo dienomis 116 kabinete, Vasario 16-osios g. 27, Panevėžys, telefonas pasiteirauti (8 45) 42 92 63.

Darbo laikas:

• Pirmadieniais nuo 10 val. iki 12 val. ir nuo 13 val. iki 17 val.
• Antradieniais nuo 9 val. iki 12 val.
• Trečiadieniais – neteikiama.
• Ketvirtadieniais nuo 9 val. iki 12 val. ir nuo 13 val. iki 17 val.
• Penktadieniais nuo 9 val. iki 12 val.

Administracijoje nustatytos dvi papildomos asmenų prašymų priėmimo valandos per savaitę pasibaigus darbo laikui – trečiadieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 18 val. Administracijos priimamajame (207 kab.).

Kas turi teisę gauti pirminę teisinę pagalbą Panevėžio rajono savivaldybėje 
Asmenys (visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys):

1) deklaravę savo gyvenamąją vietą Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje;
2) neturintys gyvenamosios vietos, bet faktiškai gyvenantys Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje.

Asmuo, besikreipiantis dėl pirminės teisinės pagalbos turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (asmens pasą ar tapatybės kortelę, leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje).

Kreiptis dėl pirminės teisinės pagalbos galima: 
raštu, paduodant prašymą suteikti pirminę teisinę pagalbą;
žodžiu, tiesiogiai kreipiantis į asmenis, teikiančius pirminę teisinę pagalbą (pareiškėjas turi pasirašyti pirminės teisinės pagalbos apskaitos žurnale).

Pirminė teisinė pagalba yra:

• teisinė informacija;
• teisinės konsultacijos;
• dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, įskaitant nesudėtingus procesinius dokumentus, rengimas;
• patarimai dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka;
• veiksmai dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimo;
• pagalba surašant prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą (jei reikia antrinės teisinės pagalbos).

Pirminė teisinė pagalba neteikiama, kai:

• pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;
• pareiškėjui tuo pačiu klausimu buvo suteikta pirminė teisinė pagalba arba yra akivaizdu, kad jis advokato konsultaciją gali gauti nesinaudodamas šio įstatymo nustatyta valstybės garantuojama teisine pagalba;
• pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus;
• pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis.

Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, paaiškėja, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos (advokato pagalbos), savivaldybės vyr. specialistai juristai padeda surašyti arba surašo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Antrinė teisinė pagalba yra dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. valstybė finansuoja 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kai nustatomas pirmasis lygis, t. y. kai asmens pajamos neviršija  4 710,00 Eur per metus, pridedant po 1 766,25 Eur už kiekvieną išlaikomą šeimos narį. Valstybė apmoka 50 proc. teisinės pagalbos išlaidų, o likusius 50 proc. – asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, kai nustatomas antrasis lygis, t. y. kai asmens pajamos neviršija 7 065,00 Eur per metus, pridedant po 2 592,90 Eur už kiekvieną išlaikomą šeimos narį.  Bet kuriuo atveju asmens turtas neturi viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto turto lygio teisinei pagalbai gauti.

Atkreipiame dėmesį, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis, kai antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau nei vienoje byloje yra 30 procentų (kai nustatytas pirmas turto ir pajamų lygis) ir 15 procentų (kai nustatytas antras turto ir pajamų lygis). Šios nuostatos netaikomos baudžiamosiose bylose.

Teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti, turi:

• asmenys, kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį. Šiame punkte nustatytu pagrindu paskirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškomos į valstybės biudžetą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį;
• nukentėjusieji nuo teroristinių, prekybos žmonėmis, smurto artimoje aplinkoje nusikalstamų veikų, nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikalstamų veikų, taip pat kai nusikalstama veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą nukentėjusiajam dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų;
• kiti, negu nurodyta šio straipsnio 2 punkte, nukentėjusieji dėl nusikalstamų veikų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje;
• asmenys, kuriems paskirta socialinė pašalpa pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;
• asmenys, išlaikomi stacionariose socialinės globos įstaigose;
• asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais, arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti;
• asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo (šeimos) turtu ir lėšomis ir dėl to jų asmens (šeimos) turtas ir asmens metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių;
• asmenys, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą (toliau – Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas), taip pat asmenys, kuriems taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas, pratęsiamas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą (toliau – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas), ir jų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti;
• skolininkai vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena;
• nepilnamečių vaikų, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas, tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą;
• nepilnamečiai vaikai, kai įstatymų nustatytais atvejais savarankiškai kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka sudariusius santuoką ar teismo pripažintus visiškai veiksniais (emancipuotais);
• nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas;
• asmenys, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, taip pat neveiksniais tam tikroje srityje pripažinti asmenys bylose dėl globos, bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat neveiksniais tam tikroje srityje pripažintų asmenų globėjai bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu;
• asmenys bylose dėl gimimo registravimo;
• asmenys bylose dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija);
• vaiko tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas, taip pat vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą, kai teismas nagrinėja bylą dėl leidimo paimti iš jų vaiką;
• įvaikintojas (įvaikintojai) ar vaiko globėjas (rūpintojas), kompetentingai valstybės institucijai pateikęs prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) ir turintis šios institucijos patvirtinimą dėl tinkamumo tapti įtėviu (įtėviais) ar vaiko globėju (rūpintoju), arba įvaikintojas (įvaikintojai) ar vaiko globėjas (rūpintojas), kurio prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) nagrinėja teismas;
• asmenys, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo (toliau – Pranešėjų apsaugos įstatymas) nustatyta tvarka pripažinti pranešėjais, ar jų šeimos nariai bylose, susijusiose su šių asmenų interesų apsauga pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą;
• asmenys, veikiantys kaip viešieji subjektai Reglamento (EB) Nr. 4/2009 64 straipsnyje nurodytais tikslais ir aplinkybėmis;
• kiti asmenys Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.

Antrinės teisinės pagalbos teikimą organizuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius, esantis Panevėžyje, Klaipėdos g. 72, telefonas pasiteirauti 8 700 35 502.

Daugiau informacijos apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą galima rasti internete adresu: https://vgtpt.lrv.lt

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas 

Taikinamasis tarpininkavimas