Bendruomenės

Kaimynų kelionė

Norime pasidalinti smagios išvykos įspūdžiais į Lazdijų kraštą. Ankstų šeštadienio rytą išvykome apžiūrėti Lazdijų krašto. Pirmiausia aplankėme Veisiejuose Antano Jarmalos kalendorių muziejų kur mus pasitiko pats kolekcionierius ir sutiko parodyti savo gimtuosius Veisiejus. Aplankėme Šv.Jurgio bažnyčią, Veisiejų dvaro parką, paminklą esperanto kalbos sukūrėjui, Veisiejų lankytojų centrą. Užlipome į Veisiejų apžvalgos bokštą. Lazdijuose aplankėme unikalų Laisvės kovų muziejų, gidas papasakojo apie A. Ramanausko-Vanago aikštėje stovinti atminimo paminklą partizanui. Toliau vykome link Metelių regioninio parko. Užlipome į piliakalnį, kur grožėjomės Dusios ežero vaizdais, praėjome Aukštapelkės…

Skaityti


Ekskursija į Kelmės kraštą

Gyventojų bendruomenė „Upytės žemė“ dalyvauja Aktyvaus bendruomenės gyvenimo skatinimo programoje ir vykdo projektą „Aukime kartu 2024”, kurį finansuoja Panevėžio rajono savivaldybė. Gegužės 25 dieną upytiečiai aplankė Kelmės kraštą. Atvykę į Nemakščiuose įsikūrusį Aštuonračio muziejų, ekskursijos dalyviai apžiūrėjo gausybę eksponatų, susijusių su krašto istorija. Didžiausią įspūdį paliko pirmosios pasaulyje aštuonratės važiuoklės išradėjo Pšemislovo Neveravičiaus savaeigis vežimas. Kražiai – seniausia Kelmės krašto gyvenvietė, kasmet pritraukianti gausybę lankytojų. Užkopę lauko akmenų laiptais į buvusią pagonišką alkvietę – Vytauto kalną, kuriame XV a. didysis kunigaikštis Vytautas…

Skaityti


Gera audėja ir tvoroje audžia

Audimas – labiausiai pasaulyje ištobulintas amatas. Vilniuje 1579 m. audimo cechas metais garsėjo audžiamomis drobėmis iš vietinių linų. Esant didelei audinių paklausai XVII amžiaus pabaigoje audimas išplito ne tik į manifaktūras, bet klestėjo ir namudinis audimas. Pagrindinė tekstilės žaliava buvo vilna ir linai, o nuo XIX amžiaus pabaigos – ir medvilnė, kuri šilko keliu pasiekdavo Lietuvą. Plečiantis audimo amatui didėjo ir tekstilės žaliavų paruošimo amatininkų – karšėjų, verpėjų, dažytojų. Jų paruoštus verpalus naudojo mezgėjai ir nėrėjai. Dar mano prisiminimuose siuvėjai savo paslaugas siūlė eidami per kaimus teikdami siuvimo paslaugas, siuvinėtojai siuvinėjo papuošimo detales ir…

Skaityti


Puikiai padirbėta Paįstryje per talką

Balandžio 20 d. prie Paįstrio kultūros centro į tradicinę pavasarinę šventę atėjo per keturiasdešimt asmenų. Būrelis Juozo Zikaro gimnazijos mokinių, bendruomenės nariai, kraštiečiai, visi norintys ir galintys padirbėti, atėjo pagyvenę ir jauni. Prie išvaizdaus akmens pasodinome ąžuoliuką Dainų šventės šimtmečiui atminti. Daug Paįstrio kultūros namų meno mėgėjų bus Dainų šventės dalyviais, kiti važiuos pabūti šventėje. Pasiskirsti į grupes mus pakvietė Paįstrio gyventojų bendruomenės centro pirmininkas Gintaras Raškauskas. Susidarė dvi didelės grupės, kurios švarino pakeles ir mišką eidami ir šiukšles kraudami į asmeninius Arvydo Barazdžionio ir Algio Glušoko traktorius. Jiems prireikė…

Skaityti


Panevėžio r. bendruomenių sąjungos Visuotinis-rinkiminis narių susirinkimas

Kovo 16 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos didžiojoje salėje šurmuliavo bendruomenininkai. Vyko Visuotinis-rinkiminis Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos narių susirinkimas, kurį savo dainomis pradėjo prieš mėnesį į kolektyvą susibūrę Velžio vyrai (vadovas Vaidas Dzežulskis). Kreipdamasi į susirinkusius visiems dėkojau už kartu nueitą kelią Per ketverius, kartu su bendruomenėmis praleistus metus, supratau, kad bendruomeninė veikla atveria kelią į sėkmę daugeliui veiklių, o svarbiausia savo krašto ir visos Lietuvos ateičiai neabejingų žmonių. Bendruomeninė, savanoriška veikla apima įvairias sritis: aplinkos kūrimą, puoselėjimą bei priežiūrą, laisvalaikio organizavimą,…

Skaityti


Audimo paslapčių šydą praskleidus

Šie prasidėję 2024-ieji Seimo nutarimu sureikšminti kaip Dainų šventės 100-mečio  metai. Kad išmoktume džiaugtis kultūros paveldu, išskiriančiu mus tarp kitų Europos tautų, naudojame rankiniu būdu austus tautinius rūbus. Tuos rūbus, kuriuos šiandien regime liaudiškos muzikos koncertų, valstybinių švenčių metu. Senajame Lietuvos kaime moterys ir merginos pačios išsiausdavo, pačios pasisiūdavo. Tik diena kiek pailgės, ir jos jau sėsdavo staklėsna. Sakydavo, net varnos, žiemą prie sodybos į medžius sutūpusios, karksi: „Ausk, ausk!“ Ir kiekvienoje kaimo troboje pasigirsdavo audimo staklių bildesys, nusakomas garsažodžiais: „Pykšt pokšt, tapu tapu, klepu klepu…“ Šie staklių garsai…

Skaityti


Panevėžio r. Sujetų bendruomenės centras “Liepa” nariai svečiavosi Varšuvoje

Nuostabi kelionė į Varšuvą, kurią kovo 2-3 dienomis organizavo Sujetų bendruomenė. Įspūdinga ekskursija su vietine gide – lietuvaite Ana, kuri jau 16 metai gyvena Varšuvoje, o 8 iš jų dirba gide. Dėka jos profesionalumo ir patirties aplankėme tokias Varšuvos vietas, kurias vargu ar įtraukia į savo turus standartiniai ekskursijų vadovai. Buvome maloniai nustebinti išgirdę pasakojimų apie Lenkijos sostinės ir Sujetų dvaro ar Naudvario dvaro istorines sąsajas. Pirmos dienos popietė ir vakaras pilnutinai buvo skirti vandens pramogoms didžiausiame vandens pramogų parke Europoje – “Suntago”. Antrosios dienos pirmąją pusę edukavomės žymiajame Koperniko mokslų centre.…

Skaityti


Kaziuko mugė šurmuliavo Šiluose

Saulėtą kovo 3-iąją, sekmadienį, Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero dienos išvakarėse, kas po Šv. Mišių, kas iš namų rinkosi į Šilų bendruomenės kiemelį, kur vyko tikras sujudimas: kas prekiavo, kas pirko, kas vaišinosi, kas pramogavo, nes į Šilus atkeliavo Kaziuko mugė. Žmonės išpirko visus Rimos keptus skanius pyragus, Kotrynos saldžius kepinius. Graži eilutė išsirikiavo prie obuolių, kuriuos pardavinėjo Živilė. Technologijų mokytojas Algirdas Rutkauskas prekiavo įvairiais gaminiais iš medžio. Šalia mokytojo savo drožinius iš medžio siūlė pirkti ir jo mokiniai. Išties susirinko ir daug kitų pardavėjų: Sigita – kosmetikos prekėmis, viešnia iš Raguvos Audronė – mirgančiomis raštais…

Skaityti


Tik pasiektas tikslas parodo nueito kelio teisingumą

Spartūs mokslo ir technologijų plėtros procesai, pasaulinė globalizacija kelia iššūkių valstybei ir tautai. Tai verčia ieškoti būdų, kaip išlaikyti lietuvių tautinį savitumą. Šiandienos modernėjančiame pasaulyje tautinis paveldas suteikia tautai originalumo ir išskirtinumo. Maisto paveldas apima maisto sudėtį, ruošimo būdus, laikymą. Tai priklauso nuo ūkininkavimo tradicijų ir iš kartos į kartą perduodamų receptūrų. Lietuviai nuo seno vertėsi augalininkyste, gyvulininkyste, žvejyba. Jie valgė ruginę duoną, šviežią, sudytą ir rukytą mėsą, šviežio ir rauginto pieno produktus, virė įvairias daržovių ir miltų sriubas, skrylius, blynus, gėrė miežinį alų, vartojo sėmenų aliejų. Vis daugia kepėjų…

Skaityti


Paskutinis atnaujinimas: 2021-01-20 11:51