Bendruomenės
Savaitgalis Laukiniuose vakaruose!
2024-07-03
Paskutinį birželio savaitgalį molainiškiai leidosi į nepakartojamus nuotykius WILD WEST-LAUKINIAI VAKARAI. Ši paslaptinga vieta Lietuvos viduryje, tarp Raseinių ir Kelmės, vaizdingame Dubysos upės pakrantės vingio slėnyje, apsuptame miškų, aukštų kalvų, turistinė stovyklavietė – Šiaurės Amerikos indėniškas kaimas. Čia savaitgaliui tapome gentainiais, gavome netikėčiausius vardus iš mus supančios gamtos, išgirdome pasakojimus apie indėnų papročius, istoriją ir kuo jie panašūs į mūsų protėvius, sužinojome iš kur kilę tam tikri papročiai ir ženklai, kuriuos naudojame ir šiandien. Šokome, dainavome, žaidėme, šaudėme iš lanko, rungtyniavome, o galiausiai nugalėjo draugystė – Molainių genties…
Vienas žingsnis iki Joninių Raguvoje
2024-06-27
Birželio 23 dieną Raguvos miestelyje praūžė viena gražiausių vasaros švenčių – Joninių šventė „Vienas žingsnis iki Joninių“. Prie Raguvos tvenkinio sekmadienio pavakare rinkosi miestelio bendruomenė, svečiai, kaimyninių vietovių žmonės. Visą savaitę bendruomenės nariai ruošėsi šventei – tvarkė aplinką, šienavo, grėbė, suko galvas kaip gražiau, išradingiau pasipuošti, kad šventė būtų jauki, aplinka patraukli, kad visiems patiktų ir norėtų sugrįžti vėl. Lūkesčiai pasiteisino su kaupu. Palaikymo sulaukėme ir iš gamtos. Nelijo, kas paprastai būdinga Joninių išvakarėms. Šventę pradėjome Jonų, Janinų ir Rasų sveikinimais, kuriuos apdovanojome ąžuolų vainikais. Kokia šventė be muzikos. Tad…
Įsimintinas baidarių žygis Ignalinos krašte
2024-06-20
Upytės Antano Belazaro pagrindinė mokykla dalyvauja projekte „Pažink save“, gyventojų bendruomenė „Upytės žemė“ – projekte „Pažink save sportuodamas“. Šiuos abu projektus finansuoja Panevėžio rajono savivaldybės administracija Aktyvaus bendruomenės gyvenimo skatinimo programos Jaunimo projektinės veiklos rėmimo lėšomis. Suderinę tikslus ir suplanavę veiklas birželio 6 dieną grupė jaunimo pasiekė vieną įsimintiniausių Aukštaitijos nacionalinio parko simbolių – XIX a. statytą Ginučių vandens malūną. Pabraidę po skaidrų upelį, nusifotografavę atminčiai, visi laukė baidarių žygio Būkos upe, kuri, apaugusi vešlia augmenija, vingiuoja siaura juosta per mišką. Plaukiant keliautojams reikėjo…
Kaimynų kelionė
2024-06-13
Norime pasidalinti smagios išvykos įspūdžiais į Lazdijų kraštą. Ankstų šeštadienio rytą išvykome apžiūrėti Lazdijų krašto. Pirmiausia aplankėme Veisiejuose Antano Jarmalos kalendorių muziejų kur mus pasitiko pats kolekcionierius ir sutiko parodyti savo gimtuosius Veisiejus. Aplankėme Šv.Jurgio bažnyčią, Veisiejų dvaro parką, paminklą esperanto kalbos sukūrėjui, Veisiejų lankytojų centrą. Užlipome į Veisiejų apžvalgos bokštą. Lazdijuose aplankėme unikalų Laisvės kovų muziejų, gidas papasakojo apie A. Ramanausko-Vanago aikštėje stovinti atminimo paminklą partizanui. Toliau vykome link Metelių regioninio parko. Užlipome į piliakalnį, kur grožėjomės Dusios ežero vaizdais, praėjome Aukštapelkės…
Ekskursija į Kelmės kraštą
2024-05-27
Gyventojų bendruomenė „Upytės žemė“ dalyvauja Aktyvaus bendruomenės gyvenimo skatinimo programoje ir vykdo projektą „Aukime kartu 2024”, kurį finansuoja Panevėžio rajono savivaldybė. Gegužės 25 dieną upytiečiai aplankė Kelmės kraštą. Atvykę į Nemakščiuose įsikūrusį Aštuonračio muziejų, ekskursijos dalyviai apžiūrėjo gausybę eksponatų, susijusių su krašto istorija. Didžiausią įspūdį paliko pirmosios pasaulyje aštuonratės važiuoklės išradėjo Pšemislovo Neveravičiaus savaeigis vežimas. Kražiai – seniausia Kelmės krašto gyvenvietė, kasmet pritraukianti gausybę lankytojų. Užkopę lauko akmenų laiptais į buvusią pagonišką alkvietę – Vytauto kalną, kuriame XV a. didysis kunigaikštis Vytautas…
Gera audėja ir tvoroje audžia
2024-05-06
Audimas – labiausiai pasaulyje ištobulintas amatas. Vilniuje 1579 m. audimo cechas metais garsėjo audžiamomis drobėmis iš vietinių linų. Esant didelei audinių paklausai XVII amžiaus pabaigoje audimas išplito ne tik į manifaktūras, bet klestėjo ir namudinis audimas. Pagrindinė tekstilės žaliava buvo vilna ir linai, o nuo XIX amžiaus pabaigos – ir medvilnė, kuri šilko keliu pasiekdavo Lietuvą. Plečiantis audimo amatui didėjo ir tekstilės žaliavų paruošimo amatininkų – karšėjų, verpėjų, dažytojų. Jų paruoštus verpalus naudojo mezgėjai ir nėrėjai. Dar mano prisiminimuose siuvėjai savo paslaugas siūlė eidami per kaimus teikdami siuvimo paslaugas, siuvinėtojai siuvinėjo papuošimo detales ir…
Puikiai padirbėta Paįstryje per talką
2024-04-22
Balandžio 20 d. prie Paįstrio kultūros centro į tradicinę pavasarinę šventę atėjo per keturiasdešimt asmenų. Būrelis Juozo Zikaro gimnazijos mokinių, bendruomenės nariai, kraštiečiai, visi norintys ir galintys padirbėti, atėjo pagyvenę ir jauni. Prie išvaizdaus akmens pasodinome ąžuoliuką Dainų šventės šimtmečiui atminti. Daug Paįstrio kultūros namų meno mėgėjų bus Dainų šventės dalyviais, kiti važiuos pabūti šventėje. Pasiskirsti į grupes mus pakvietė Paįstrio gyventojų bendruomenės centro pirmininkas Gintaras Raškauskas. Susidarė dvi didelės grupės, kurios švarino pakeles ir mišką eidami ir šiukšles kraudami į asmeninius Arvydo Barazdžionio ir Algio Glušoko traktorius. Jiems prireikė…
Panevėžio r. bendruomenių sąjungos Visuotinis-rinkiminis narių susirinkimas
2024-03-22
Kovo 16 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos didžiojoje salėje šurmuliavo bendruomenininkai. Vyko Visuotinis-rinkiminis Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos narių susirinkimas, kurį savo dainomis pradėjo prieš mėnesį į kolektyvą susibūrę Velžio vyrai (vadovas Vaidas Dzežulskis). Kreipdamasi į susirinkusius visiems dėkojau už kartu nueitą kelią Per ketverius, kartu su bendruomenėmis praleistus metus, supratau, kad bendruomeninė veikla atveria kelią į sėkmę daugeliui veiklių, o svarbiausia savo krašto ir visos Lietuvos ateičiai neabejingų žmonių. Bendruomeninė, savanoriška veikla apima įvairias sritis: aplinkos kūrimą, puoselėjimą bei priežiūrą, laisvalaikio organizavimą,…
Audimo paslapčių šydą praskleidus
2024-03-18
Šie prasidėję 2024-ieji Seimo nutarimu sureikšminti kaip Dainų šventės 100-mečio metai. Kad išmoktume džiaugtis kultūros paveldu, išskiriančiu mus tarp kitų Europos tautų, naudojame rankiniu būdu austus tautinius rūbus. Tuos rūbus, kuriuos šiandien regime liaudiškos muzikos koncertų, valstybinių švenčių metu. Senajame Lietuvos kaime moterys ir merginos pačios išsiausdavo, pačios pasisiūdavo. Tik diena kiek pailgės, ir jos jau sėsdavo staklėsna. Sakydavo, net varnos, žiemą prie sodybos į medžius sutūpusios, karksi: „Ausk, ausk!“ Ir kiekvienoje kaimo troboje pasigirsdavo audimo staklių bildesys, nusakomas garsažodžiais: „Pykšt pokšt, tapu tapu, klepu klepu…“ Šie staklių garsai…
Paskutinis atnaujinimas: 2021-01-20 11:51