Itin šiltą ir saulėtą paskutinį kovo mėnesio šeštadienį būrys Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos atstovų keliavo į Kauną ir Kauno rajoną su tikslu pamatyti ir sužinoti kažką naujo, nepakartojamo ir unikalaus.
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje apžiūrėjome eksponuojamą parodą „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir jų bendraminčiai“, kuri leido pažvelgti į menininko kūrybą ir jo mėgstamiausių temų – jūros ir kosmoso – sąsajas. Ekspozicijoje pristatomi M. K. Čiurlionio ir jo amžininkų bei šiuolaikinių menininkų, kuriems svarbios šios dvi temos, kūriniai, atskleidžiamos mokslo ir meno sąsajos. Buvo neįtikėtina, kad matome originalius M.K. Čiurlionio tapytus ir pieštus darbus – juk praėjo daugiau nei šimtas metų, o darbai – nepakartojami ir taip aktualūs šioms dienoms.
Lydimi gidės Daivos Mulevičienės susipažinome su modernizmo architektūra Kauno mieste. Bevaikštant Putvinskio gatve apžiūrėjome ne vieną tarpukariu statytą modernistinio stiliaus pastatą. Grožėjomis aukštai ant kalno stovinčia Prisikėlimo bažnyčia, stabtelėjome prie mūsų žemiečio, skulptoriaus Juozo Zikaro „Laisvės“ paminklo.
Popiet keliautojai užsuko į 2009 m. atidarytą, pirmąjį ir bene vienintelį stipraus alkoholio muziejų Lietuvoje, kuriame sužinojo „Stumbro“ gamyklos istorija. Šimto metų senumo pastatuose ir dabar veikia gamykla. Keliautojai turėjo galimybę apžiūrėti gamybines patalpas, pamatyti kaip šiomis dienomis gamykloje kuriami ir pilstomi stiprieji gėrimai.
Raudondvario pilyje susitikę su grafiene Rozalija bendruomeniečiai, it laiko mašina, nusikėlė kelis šimtmečius atgal. Kartu su grafiene pasivaikščiojo po dvaro, kuris kadaise priklausė grafams Tiškevičiams, teritoriją, klausėsi Rozalijos pasakojimų, patarimų ir pagyrų apie kasdienes veiklas, svečius ir pokylius, iki šių dienų išlikusius pastatus, kurie anot grafienės – jei prakalbėtų – daug pasakytų. Rozalija svečius pasitiko itin svetingai – vaišino keliais patiekalais, o pavakary patiekė šokoladinio torto ir kavos, kuri anais laikais buvo geriama, tik daktarui rekomendavus. Rozalija siūlė pasisvečiuoti ilgėliau, žadėjo organizuoti eilėraščių vakarus, pamokyti siuvinėti biseriu ir dar visokių pramogų, tačiau keliautojų Kačerginėje jau laukė gidė Lina Sinkevičienė, kuri su ypatinga meile pasakojo čia gyvenusių žmonių istorijas.
Į Kačerginę atvykome jau temstant. Gidė Lina mus pasitiko Šaltinio aikštėje, pakvietė atsigaivinti ir nusiprausti kelionės dulkes vėsiu vandeniu. Papasakojo apie Kačerginės gyvenvietės vardo atsiradimą, šalia Šaltinio aikštės namus turėjusio skulptoriaus Juozo Zikaro šeimą, nuolat sirgusius vaikus ir itin ūkišką žmoną, kuri laimėjusi loterijoje, vyrui nežinant įsigijusi žemės sklypą ir tuos namus kurorte pastačiusi. Sužinojome, kad Jonas Biliūnas gyvendamas Kačerginėje sukūrė apsakymą „Brisiaus galas“. Užėjome į su gamta susiliejusią Šv. Onos koplyčią, pastatytą pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio parengtą projektą. Stabtelėjome prie Prano Mašioto namelio ir įkurto pasakų parko, gydytojo, Lietuvos kariuomenės brigados generolo Prano Vaičiuškos vilos. Inžinieriaus Viktoro Reklaičio statytoje viloje su bokšteliu šiuo metu veikia seniūnija, tačiau išlaikytas to meto autentiškas vilos interjeras, baldai. Keliautojus pasitikusi seniūnė Aistė Ivanovaitė-Petraitienė papasakojo apie privalumus ir trūkumus dirbant tokioje unikalioje aplinkoje.
Saulei nusileidus atsisveikinome su svetingais šeimininkais, kupini nepakartojamų įspūdžių skubėjome namų link ir jau planavome naujas keliones, kuriose dar daugiau pamatysime, patirsime, sužinosime ir išmoksime.

Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė