Užduokite savo klausimą

    Klausimai ir atsakymai

    Sveiki, Ar ilgai dar bus tvarkomos Dembavoje šiukšlių surinkimo aikštėlės prie daugiabučių namų. Gal tvarkymo darbams yra numatytas terminas. Bendrijos nori sutvarkyti aplinka. Juokingi tvarkymo tempai. Jokios informacijos.

    Laba diena. Panevėžio rajone projektą „Kominalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ įgyvendina UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras. Darbus atlieka UAB „Gerbusta“. UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras informavo, kad Dembavos kaime atliekų surinkimo aikšteles rangovas numato baigti įrengti iki š. m. gegužės 15 d.


    Sveiki, norėčiau daugiau sužinoti apie laužų kūrenimo taisykles gyvenvietėse. Aplinkos apsaugos ministerijos nustatytos taisyklės aiškios, tačiau kaip yra Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje? Vargina pastoviai diena iš dienos smilkstantis, neprižiūrimas laužas. Kaip su tuo kovoti?

    Panevėžio rajone bendrąsias žemės sklypų priežiūros ir travrkymo nuostatas reglamentuoja Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklės, patvirtintos Panevėžio rajono rajono savivaldybės Tarybos 2009 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T- 178 . Taisyklių 38.2 punkte nurodyta, kad draudžiama“deginti augalinės kilmės atliekas Ramygalos mieste ir miesteliuose“. Kaimo vietovėje leidžiama sudeginti augalinės kilmės atliekas.

    Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 269 patvirtintų Aplinkos apsaugos reikalavimų deginant sausą žolę,nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas 2 p. nustato, kad sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas, kai nėra galimybių juos kompostuoti ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų. Deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.

    Kylant nepatogumams dėl laužo Jūs turite kreiptis į seniūnijos seniūną, pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą.


    Laba diena, norėčiau sužinoti Panevėžio rajono savivaldybės poziciją ir nuomonę, dėl stumbrų iškėlimo iš rajono teritorijos.

    Stumbrų populiacijos protrūkis tapo rimta problema, todėl būtina imtis priemonių jį valdyti. 2017 m. Panevėžio rajono ūkininkams stumbrų padaryta žala, negalutiniais duomenimis, siekia per 100 tūkstančių eurų. Akivaizdu, kad intensyvios žemdirbystės teritorija netinkama laisvėje gyvenančioms didelėms stumbrų kaimenėms.

    Smarkiai gausėjanti šių miško gyvūnų populiacija kelia grėsmes ne tik žemės ūkio kultūroms, bet ir patiems individams – dėl dažnėjančių  kraujomaišos atvejų į bandas įsimeta ligos, darančios neigiamą įtaką genofondui.  Dar viena blogybė ta, kad  migruodami iš miško į mišką laukais ir juose ieškodami pašaro, stumbrai priartėja prie gyvenamųjų vietovių, keliuose sukelia pavojingų eismo įvykių ir patys juose žūva.

    Sprendžiant šias problemas stumbrų skaičių būtina mažinti. Kaip tai efektyviai padaryti – aplinkosaugos specialistų uždavinys. Jį sprendžia gamtosaugininkai, pasitelkę užsienio ekspertus. Stumbrų perkėlimo iš Vidurio Lietuvos į mažesnio žemės ūkio intensyvumo vietoves plane numatoma stumbrų skaičių sumažinti nuo 214-os dabar klaidžiojančių laisvėje iki 60-ties.

    Mūsų miškuose turi būti pasiektas optimalus, grėsmių nekeliantis, stumbrų skaičius – jie jau tapo Panevėžio rajono simboliu, gyventojams ir svečiams – kraštą garsinančiu turizmo traukos objektu. Galimybė gėrėtis šiais į Raudonąją knygą įrašytais stambiausiais laukiniais gyvūnais turi būti palikta.


    Laba diena, norėčiau pateikti keletą klausimų, susijusių su atliekų tvarkymu, kurį vykdo PRATC. Skaitant jų parengtą pranešimą gyventojams kilo klausimų dėl rinkliavos Panevėžio rajono Adomavos kaime. Ar buvo kaime gyvenantiems žmonėms pranešta raštu ar individualiai (susikvietus) apie būsimą rinkliavą? Jei buvo, tai kokiu būdu ir kada? Kaime gyvena ir garbingo amžiaus žmonių, kurie neturi interneto ir nesinaudoja elektroninėmis paslaugomis, o mieste gyvenančius artimuosius taip pat informacija ne visada pasiekia. Ar buvo gyventojams pranešta apie galimybę įsigyti konteinerius, ar buvo pateikti jų jų ištuštinimo grafikai? Kada ir kokiu būdu tai buvo padaryta? Kokio Registrų centro duomenimis suformuoti mokėjimo pranešimai? Neatitinka ne tik gyventojai , bet ir adresai. Ar bus pakartotinai išsiųsti ištaisyti mokėjimo pranešimai visiems žmonėms, nes kiekvienas kaimo žmogus tikrai negali atvykti į Panevėžį, stovėti ankštoje patalpoje ir klaidas taisyti, beje, ne dėl jų kaltės atsiradusias? Dar neaišku, kaip galima mokėti kintamąją dalį už “naudojamų konteinerių skaičių, tūrį ir ištuštinimo dažnį” nuo 2017 spalio 1 iki gruodžio 31 d., jei žmonės neturėjo konteinerio ir tikrai jo jau šiais metais nesugebės pripildyti? Apskritai susidaro įspūdis, kad dvinarės rinkliavos vienas iš principų “teršėjas moka” įgyvendinamas kažkaip keistai, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas, kuris pats vienas negamina jokių atliekų, o gyventojams jau iš karto yra nustatyta kiek jis turės “prigaminti” šiukšlių ir išvežti konteinerių per metus. Maža to, sąskaitos už metus bus išsiųstos dar pirmoje metų pusėje?? Kaip mums žinoti ar tuos metus išgyvensime? O kas atiduos sumokėtą sumą jei mokėtojas mirs, išsikels gyventi kitur? Ar yra teisės aktai apibrėžiantys šias situacijas? Labai norėčiau gauti išsamius atsakymus į savo klausimus raštu, nes kol kas nematome pagrindo apmokėti gautos sąskaitos.

    Apie planuojamus pokyčius rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje buvo skelbiama vietinėje spaudoje, savivaldybės tinklapyje ,seniūnijų skelbimų lentose, informaciją teikiant seniūnaičiams, seniūnams , Tarybos nariams.

    Atsakymai į Jūsų pateiktus klausimus:

    Ką reikia žinoti apie rinkliavą už atliekas Panevėžio rajone?

    Praėjus dviem mėnesiams nuo spalio 1 dieną įsigaliojusios dvinarės vietinės rinkliavos už mišrių komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje jos gyventojai sulaukė pirmųjų sąskaitų už šias paslaugas. Daugeliui tokie pokyčiai sukėlė  klausimų. Daugelis anksčiau jokių mokesčių už atliekas nemokėdavę žmonės užplūdo atliekų tvarkytojus klausdami, kodėl atsirado nauja rinkliava ir kodėl kiekvienas rajono gyventojas privalo ją mokėti.

    Prievolė kiekvienam

    Nuo 2017 m. spalio 1 d. Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje už mišrių komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pradėta taikyti dvinarė vietinė rinkliava. Dvinaris mokestis už atliekų surinkimą ir šalinimą buvo patvirtintas pagal parengtą metodiką ir rinkliavų nuostatus.  Rinkliavą administruoti paskirta UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (PRATC).

    Atliekų tvarkymas – infrastruktūrinė paslauga, kurios tikslas – kurti saugią aplinką bendruomenei.

    Tai yra bendruomenės gerovė, saugumas, kurią reikia kurti solidariai visiems kartu.

    Nuo rinkliavos patvirtinimo praėjo du mėnesiai, tačiau žmonėms sunku suprasti, kodėl kiekvienas rajono gyventojas privalo mokėti naują mokestį ir kas čia pasikeitė, kad atsirado tokia prievolė. Dalis Panevėžio rajono gyventojų nemokėdavo už atliekas, jas sudegindavo arba išveždavo daugiabučių kolektyvinius konteinerius.

    Tačiau siekiant teisingo atliekų tvarkymo visuomenėje nauja tvarka įpareigojo savo aplinka pasirūpinti kiekvieną atliekų turėtoją. Klaidinga manyti, kad atliekų šiandieniame gyvenime gali ir nesusidaryti. O jei jų atsikratoma sudeginant ar išmetant į pamiškes, taip daroma žala gamtai.

    Už nekilnojamąjį turtą

    Pagal naują tvarką visi nekilnojamojo turto objektų savininkai, naudotojai ar valdytojai dabar privalo mokėti dvinarę rinkliavą, ją sudaro pastovioji ir kintamoji dalys.

    Pastovioji rinkliavos dalis Panevėžio rajono gyventojams priklauso nuo nekilnojamojo turto ploto. Individualių gyvenamųjų namų ir daugiabučių savininkams ši mokesčio dalis skaičiuojama plotą padauginus iš nustatyto įkainio. Maksimalus apmokestinamas plotas – 100 kv. m. Namų valdoje apmokestinamas tik namas.

    Pastoviąja dalimi apmokestinti visi nekilnojamojo turto objektai, nesvarbu ar juose šeimininkai gyvena nuolat ar atvyksta tik retkarčiais. Duomenys apie rajone esančius gyvenamuosius namus, butus, vasarnamius, sodų namelius ir gyventojus yra gauti iš registrų centro Nekilnojamojo turto ir Gyventojų registrų duomenų bazių. Šiuose registruose yra netikslumų, todėl įsigaliojus rinkliavai atsirado klaidų, kai siunčiant sąskaitas už atliekas jas gavo ir tam tikruose objektuose nebegyvenantys asmenys. Tai nutiko todėl, kad laiku nesutvarkius šių duomenų pakeitimo, jais buvo vadovaujamasi išrašant mokėjimo pranešimus. Iškilus tokiems nesusipratimams PRATC prašo gyventojų pateikti bendrovei patikslintus duomenis ir jų mokesčiai bus perskaičiuoti teisingai.

    Panevėžio raj. savivaldybėje: beveik visi daugiabučių gyventojai už atliekų tvarkymą mokės mažiau, išimtis – didesnės kvadratūros butų savininkai, kurie gyvena vieni. Sąskaitos mažės ir daugeliui individualių namų gyventojams, išimtis – šiek tiek daugiau mokės mažiausios talpos konteinerius kartą per mėnesį sukaupiantys didžiausios kvadratūros individualių namų savininkai.

    Už gyventojus arba už konteinerius

    Kintamąja dvinarės rinkliavos dalimi apmokestinti tie, kuriems teikiama mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga. Jei gyvenamajame name ar bute yra deklaruotas gyventojų skaičius, vadovaujantis Panevėžio rajono atliekų tvarkymo taisyklėmis, yra privalomas minimalus atliekų išvežimo kiekis. Taip bandoma sumažinti nelegalių atliekų atsikratymo atvejų, kai atliekų turėtojai nedeklaruoja tikrojo jų susidarymo kiekio. Sąžiningai atliekas rūšiuojantiems gyventojams tai  nesuprantamas reikalavimas, kuris dažnai išsakomas susitikimų metu. Daugiabučiuose gyvenantiems ir kolektyviniais konteineriais besinaudojantiems gyventojams kintamoji dalis priklauso nuo gyventojų skaičiaus. Individualių namų gyventojams, kurie naudojasi individualiu mišrių komunalinių atliekų konteineriu, kintamoji dalis nustatoma pagal naudojamų konteinerių skaičių, tūrį ir ištuštinimo dažnį. Minimalus privalomas ištuštinti konteinerių skaičius priklauso nuo gyventojų skaičiaus.

    Jei nekilnojamojo turto objekte nuolatos ne mažiau kaip 3 mėnesius negyvenama ir tai deklaravus, kintamosios rinkliavos dalies už šį laikotarpį galima nemokėti. Tai pat reikėtų pranešti ir pateikti tai įrodančius dokumentus apie emigravusius ar kitur gyvenančius asmenis, kad jiems nebūtų skaičiuojamas kintamas atliekų tvarkymo mokestis.

    Konteinerius pristato nemokamai

    Įvedus naują tvarką paaiškėjo, kad daug Panevėžio rajono gyventojų iki šiol nesinaudojo atliekų tvarkymo paslauga ir nesinaudojo individualiais atliekų surinkimo konteineriais. Naujais konteineriais nemokamai privalo aprūpinti konkurso būdu parinktas atliekų vežėjas Panevėžio rajone – UAB „Švaros komanda“. Dėl konteinerių pristatymo reikia kreiptis į atliekų vežėją.

    Gyventojai, kurie yra sumokėje mokesčius vežėjams už spalio ar lapkričio mėn., turi teisę kreiptis dėl šio mokesčio susigrąžinimo. Įvedus dvinarę rinkliavą,  jokių sutarčių dėl atliekų išvežimo sudaryti nereikia. Visi atliekų turėtojai kasmet gaus paštu mokėjimo pranešimus, juose bus apskaičiuota rinkliavos įmoka už metus ketvirčiais bei informacija, kur galima sumokėti už suteiktas paslaugas.

    Iškilus neaiškumams dėl pirmųjų gautų sąskaitų PRATC siūlo kreiptis į įmonės darbuotojus adresu: Beržų g. 3, Panevėžys, arba skambinti telefonu. Tačiau naujiems mokesčiams susimokėti dar yra laiko iki gruodžio pabaigos, tad per anksti jaudintis dėl sankcijų už skolas nereikėtų.

    Primenama, kad už rinkliavą surinktos  lėšos bus naudojamos atliekų tvarkymo sistemos išlaikymui: atliekų surinkimo aikštelių, konteinerių, atliekų vežimo paslaugų bei atliekų sutvarkymo įrenginių atnaujinimui ir išlaikymui.


    Paskutinis atnaujinimas: 2021-03-03 10:54