Panevėžio rajone bendrąsias žemės sklypų priežiūros ir travrkymo nuostatas reglamentuoja Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklės, patvirtintos Panevėžio rajono rajono savivaldybės Tarybos 2009 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T- 178 . Taisyklių 38.2 punkte nurodyta, kad draudžiama“deginti augalinės kilmės atliekas Ramygalos mieste ir miesteliuose“. Kaimo vietovėje leidžiama sudeginti augalinės kilmės atliekas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 269 patvirtintų Aplinkos apsaugos reikalavimų deginant sausą žolę,nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas 2 p. nustato, kad sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas, kai nėra galimybių juos kompostuoti ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų. Deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.

Kylant nepatogumams dėl laužo Jūs turite kreiptis į seniūnijos seniūną, pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą.

Stumbrų populiacijos protrūkis tapo rimta problema, todėl būtina imtis priemonių jį valdyti. 2017 m. Panevėžio rajono ūkininkams stumbrų padaryta žala, negalutiniais duomenimis, siekia per 100 tūkstančių eurų. Akivaizdu, kad intensyvios žemdirbystės teritorija netinkama laisvėje gyvenančioms didelėms stumbrų kaimenėms.

Smarkiai gausėjanti šių miško gyvūnų populiacija kelia grėsmes ne tik žemės ūkio kultūroms, bet ir patiems individams – dėl dažnėjančių  kraujomaišos atvejų į bandas įsimeta ligos, darančios neigiamą įtaką genofondui.  Dar viena blogybė ta, kad  migruodami iš miško į mišką laukais ir juose ieškodami pašaro, stumbrai priartėja prie gyvenamųjų vietovių, keliuose sukelia pavojingų eismo įvykių ir patys juose žūva.

Sprendžiant šias problemas stumbrų skaičių būtina mažinti. Kaip tai efektyviai padaryti – aplinkosaugos specialistų uždavinys. Jį sprendžia gamtosaugininkai, pasitelkę užsienio ekspertus. Stumbrų perkėlimo iš Vidurio Lietuvos į mažesnio žemės ūkio intensyvumo vietoves plane numatoma stumbrų skaičių sumažinti nuo 214-os dabar klaidžiojančių laisvėje iki 60-ties.

Mūsų miškuose turi būti pasiektas optimalus, grėsmių nekeliantis, stumbrų skaičius – jie jau tapo Panevėžio rajono simboliu, gyventojams ir svečiams – kraštą garsinančiu turizmo traukos objektu. Galimybė gėrėtis šiais į Raudonąją knygą įrašytais stambiausiais laukiniais gyvūnais turi būti palikta.

Apie planuojamus pokyčius rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje buvo skelbiama vietinėje spaudoje, savivaldybės tinklapyje ,seniūnijų skelbimų lentose, informaciją teikiant seniūnaičiams, seniūnams , Tarybos nariams.

Atsakymai į Jūsų pateiktus klausimus:

Ką reikia žinoti apie rinkliavą už atliekas Panevėžio rajone?

Praėjus dviem mėnesiams nuo spalio 1 dieną įsigaliojusios dvinarės vietinės rinkliavos už mišrių komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje jos gyventojai sulaukė pirmųjų sąskaitų už šias paslaugas. Daugeliui tokie pokyčiai sukėlė  klausimų. Daugelis anksčiau jokių mokesčių už atliekas nemokėdavę žmonės užplūdo atliekų tvarkytojus klausdami, kodėl atsirado nauja rinkliava ir kodėl kiekvienas rajono gyventojas privalo ją mokėti.

Prievolė kiekvienam

Nuo 2017 m. spalio 1 d. Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje už mišrių komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pradėta taikyti dvinarė vietinė rinkliava. Dvinaris mokestis už atliekų surinkimą ir šalinimą buvo patvirtintas pagal parengtą metodiką ir rinkliavų nuostatus.  Rinkliavą administruoti paskirta UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (PRATC).

Atliekų tvarkymas – infrastruktūrinė paslauga, kurios tikslas – kurti saugią aplinką bendruomenei.

Tai yra bendruomenės gerovė, saugumas, kurią reikia kurti solidariai visiems kartu.

Nuo rinkliavos patvirtinimo praėjo du mėnesiai, tačiau žmonėms sunku suprasti, kodėl kiekvienas rajono gyventojas privalo mokėti naują mokestį ir kas čia pasikeitė, kad atsirado tokia prievolė. Dalis Panevėžio rajono gyventojų nemokėdavo už atliekas, jas sudegindavo arba išveždavo daugiabučių kolektyvinius konteinerius.

Tačiau siekiant teisingo atliekų tvarkymo visuomenėje nauja tvarka įpareigojo savo aplinka pasirūpinti kiekvieną atliekų turėtoją. Klaidinga manyti, kad atliekų šiandieniame gyvenime gali ir nesusidaryti. O jei jų atsikratoma sudeginant ar išmetant į pamiškes, taip daroma žala gamtai.

Už nekilnojamąjį turtą

Pagal naują tvarką visi nekilnojamojo turto objektų savininkai, naudotojai ar valdytojai dabar privalo mokėti dvinarę rinkliavą, ją sudaro pastovioji ir kintamoji dalys.

Pastovioji rinkliavos dalis Panevėžio rajono gyventojams priklauso nuo nekilnojamojo turto ploto. Individualių gyvenamųjų namų ir daugiabučių savininkams ši mokesčio dalis skaičiuojama plotą padauginus iš nustatyto įkainio. Maksimalus apmokestinamas plotas – 100 kv. m. Namų valdoje apmokestinamas tik namas.

Pastoviąja dalimi apmokestinti visi nekilnojamojo turto objektai, nesvarbu ar juose šeimininkai gyvena nuolat ar atvyksta tik retkarčiais. Duomenys apie rajone esančius gyvenamuosius namus, butus, vasarnamius, sodų namelius ir gyventojus yra gauti iš registrų centro Nekilnojamojo turto ir Gyventojų registrų duomenų bazių. Šiuose registruose yra netikslumų, todėl įsigaliojus rinkliavai atsirado klaidų, kai siunčiant sąskaitas už atliekas jas gavo ir tam tikruose objektuose nebegyvenantys asmenys. Tai nutiko todėl, kad laiku nesutvarkius šių duomenų pakeitimo, jais buvo vadovaujamasi išrašant mokėjimo pranešimus. Iškilus tokiems nesusipratimams PRATC prašo gyventojų pateikti bendrovei patikslintus duomenis ir jų mokesčiai bus perskaičiuoti teisingai.

Panevėžio raj. savivaldybėje: beveik visi daugiabučių gyventojai už atliekų tvarkymą mokės mažiau, išimtis – didesnės kvadratūros butų savininkai, kurie gyvena vieni. Sąskaitos mažės ir daugeliui individualių namų gyventojams, išimtis – šiek tiek daugiau mokės mažiausios talpos konteinerius kartą per mėnesį sukaupiantys didžiausios kvadratūros individualių namų savininkai.

Už gyventojus arba už konteinerius

Kintamąja dvinarės rinkliavos dalimi apmokestinti tie, kuriems teikiama mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga. Jei gyvenamajame name ar bute yra deklaruotas gyventojų skaičius, vadovaujantis Panevėžio rajono atliekų tvarkymo taisyklėmis, yra privalomas minimalus atliekų išvežimo kiekis. Taip bandoma sumažinti nelegalių atliekų atsikratymo atvejų, kai atliekų turėtojai nedeklaruoja tikrojo jų susidarymo kiekio. Sąžiningai atliekas rūšiuojantiems gyventojams tai  nesuprantamas reikalavimas, kuris dažnai išsakomas susitikimų metu. Daugiabučiuose gyvenantiems ir kolektyviniais konteineriais besinaudojantiems gyventojams kintamoji dalis priklauso nuo gyventojų skaičiaus. Individualių namų gyventojams, kurie naudojasi individualiu mišrių komunalinių atliekų konteineriu, kintamoji dalis nustatoma pagal naudojamų konteinerių skaičių, tūrį ir ištuštinimo dažnį. Minimalus privalomas ištuštinti konteinerių skaičius priklauso nuo gyventojų skaičiaus.

Jei nekilnojamojo turto objekte nuolatos ne mažiau kaip 3 mėnesius negyvenama ir tai deklaravus, kintamosios rinkliavos dalies už šį laikotarpį galima nemokėti. Tai pat reikėtų pranešti ir pateikti tai įrodančius dokumentus apie emigravusius ar kitur gyvenančius asmenis, kad jiems nebūtų skaičiuojamas kintamas atliekų tvarkymo mokestis.

Konteinerius pristato nemokamai

Įvedus naują tvarką paaiškėjo, kad daug Panevėžio rajono gyventojų iki šiol nesinaudojo atliekų tvarkymo paslauga ir nesinaudojo individualiais atliekų surinkimo konteineriais. Naujais konteineriais nemokamai privalo aprūpinti konkurso būdu parinktas atliekų vežėjas Panevėžio rajone – UAB „Švaros komanda“. Dėl konteinerių pristatymo reikia kreiptis į atliekų vežėją.

Gyventojai, kurie yra sumokėje mokesčius vežėjams už spalio ar lapkričio mėn., turi teisę kreiptis dėl šio mokesčio susigrąžinimo. Įvedus dvinarę rinkliavą,  jokių sutarčių dėl atliekų išvežimo sudaryti nereikia. Visi atliekų turėtojai kasmet gaus paštu mokėjimo pranešimus, juose bus apskaičiuota rinkliavos įmoka už metus ketvirčiais bei informacija, kur galima sumokėti už suteiktas paslaugas.

Iškilus neaiškumams dėl pirmųjų gautų sąskaitų PRATC siūlo kreiptis į įmonės darbuotojus adresu: Beržų g. 3, Panevėžys, arba skambinti telefonu. Tačiau naujiems mokesčiams susimokėti dar yra laiko iki gruodžio pabaigos, tad per anksti jaudintis dėl sankcijų už skolas nereikėtų.

Primenama, kad už rinkliavą surinktos  lėšos bus naudojamos atliekų tvarkymo sistemos išlaikymui: atliekų surinkimo aikštelių, konteinerių, atliekų vežimo paslaugų bei atliekų sutvarkymo įrenginių atnaujinimui ir išlaikymui.

Kiek supratome, kalba eina apie Paviešečių kaime (Ežerėlio gyvenvietė) gyvenamąjį kvartalą (toliau – Kvartalas). Valstybinės svarbos objekto – Panevėžio miesto vakarinio aplinkkelio A17 (ViaBaltica) rekonstravimo projekto užsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija, projekto rengėjas – UAB Kelprojektas.

Projektui yra atlikti poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimai. Sanitarinė šio kelio apsaugos zona (kurioje negali būti gyvenamųjų namų arba esamiems taikomos kompensacinės priemonės) yra 70 metrų nuo kelkraščio. Kvartale arčiausiai nuo kelkraščio pastatyti gyvenamieji namai yra už 100 metrų. Be to, vadovaujantis kvartalo detaliuoju planu, yra užsodinta medžių juosta kaip garsą slopinantis barjeras. Kelio dangai bus naudojama naujos technologijos danga taip pat mažinanti triukšmą. Triukšmą slopinančios atitvoros projekte nenumatytos.

Atkreipiame dėmesį, kad kvartalas buvo suformuotas vėliau nei įrengtas Panevėžio vakarinis aplinkkelis. Šiai dienai yra inicijuojamas detaliojo plano keitimas, todėl galite teikti pasiūlymus dėl numatomo triukšmo mažinimo priemonių. Darbų programos projektas yra patalpintas savivaldybės internetinėje svetainėje (www.panrs.lt) ir Panevėžio seniūnijos skelbimų lentoje.

Pareigą tinkamai tvarkyti atliekas turi kiekvienas Lietuvos gyventojas.

Panevėžio rajono savivaldybės Tarybos 2017 m. gegužės 4 d. Nr. T-90 sprendimu patvirtinta ir nuo spalio 1 d. įsigaliojo dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų bei jų sutvarkymo tvarka. Priėmus šį sprendimą, keičiasi mokėjimo už komunalinių atliekų surinkimą ir sutvarkymą tvarka.

Šiuos pakeitimus atlikti rajono savivaldybę įpareigojo  LR seimo priimtas atliekų tvarkymo įstatymas bei  Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 .

Šie teisės aktai ir numato, kad pastoviąją mokesčio dalį moka visi nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai, o kintama dalis priklauso nuo komunalinių atliekų susikaupimo normų bei išstumiamų konteinerių skaičiaus.

Tenka apgailestauti  dėl jūsų teiginio , kad Jūs buitnių atliekų neturite. Antrinių žaliavų konteineriuose surenkamų atliekų sudėtis rodo, kad gyventojai nevengia į juos sumesti ir netinkamas perdirbti atliekas, taip vengdami mokėti už komunalinių atliekų tvarkymą.

Prievolę mokėti už atliekų tvarkymą taip pat turės sodų savininkai. Už sodo paskirties objektą teks mokėti 7,2 Eur per metus. Gyvenantys soduose (deklaravę gyvenamąją vietą sodų bendrijos teritorijoje esančiuose gyvenamuosiuose namuose)  mokės kaip individualiame gyvenamajame name  gyvenantys asmenys.

Pvz. Pastovioji rinkliavos dalis Panevėžio rajono gyventojams priklausys nuo nekilnojamojo turto objekto paskirties ir ploto. Individualių gyvenamųjų  namų savininkams pastovioji dalis skaičiuojama plotą padauginus iš nustatyto įkainio – 0,32. Tarkim, 50 kv. m namui mokestis bus 16 Eur per metus. Maksimalus apmokestinamas individualaus namo plotas – 100 kv. m.

Individualių namų gyventojams, kurie naudojasi individualiu mišrių komunalinių atliekų konteineriu, dvinarės rinkliavos kintamoji dalis nustatoma pagal naudojamų konteinerių skaičių, tūrį ir ištuštinimo dažnį. 240 l konteinerio ištuštinimas kainuos 1,20 Eur, 120 l – 0,60 Eur.

Laba diena

• Pagal kompetenciją (valstybinės reikšmės) magistralinių kelių tiesimą, rekonstravimą ir/ar modernizavimą organizuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie susisiekimo ministerijos J. Basanavičiaus g. 36, LT–03109 Vilnius. Kada bus vykdomi Ramygalos aplinkkelio tiesimo darbai ar Via Baltica modernizavimo darbai (jei reikalingos garsą slopinančios priemonės) Panevėžio rajono savivaldybės administracija informacijos neturi.
• Pagal kompetenciją siūlome kreiptis į anksčiau minimą įstaigą ir/ar VĮ „Panevėžio regiono keliai“ Radviliškio g. 58, Panevėžys.

Dėl bebrų daromos žalos Jūs turite raštu kreiptis į seniūniją, kurios teritorijoje yra Jūsų žemės sklypas. Seniūnija, gavusi Jūsų prašymą, jį perduos Savivaldybės  medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Panevėžio rajone apskaičiuoti komisijai nagrinėti.