Vadoklių seniūnijos plotas – 16 841.58 ha, kurių 21.5% užima miškai. Seniūnijos teritorijoje tyvuliuoja Juodžio ežeras, Jotainių tvenkinys. Per Vadoklių seniūniją teka Juoda, Apteka, Kapesė, Virsnė , Lėnupis, Alanta ir Bikilys. Vadoklių seniūnijoje įsikūrę 55 kaimai (didžiausi jų – Vadoklių mstl., Jotainiai ir Mikėnai), gyvena 1576  gyventojai. Veikia Ramygalos gimnazijos Vadoklių skyriaus ikimokyklinio ugdymo grupė, 2 bibliotekos, katalikų bažnyčia, Vadoklių kultūros  centras su padaliniu Jotainiuose, 2 aktyvios bendruomenės : Jotainių kaimo bendruomenė ir Vadoklių ir Mikėnų kaimų  bendruomenė, Jotainių socialinės globos namai, Panevėžio kredito unijos kasa, 3 parduotuvės,  bendrosios praktikos gydytojo kabinetas, Vadoklių nestacionarių socialinių paslaugų centras, gaisrinė, Vaidos Karpavičienės įmonė (kavinė), kavinė „Kaimo svetainė“, kirpykla, Jotainių žemės ūkio bendrovė, Justino Karbauskio ūkis. Seniūnijoje yra kaimo kapelų, moterų vokalinių ansamblių, vyksta įvairūs renginiai, kurių populiariausi yra Joninių, Užgavėnių šventės bei Amatų diena, kraštiečių šventė. Kasmet vyksta tradicinis bėgimas „Vadokliai–Juodžio ežeras–Vadokliai“, į kurį susirenka bėgikai iš visos Lietuvos

Vadoklių seniūnijos herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. rugpjūčio 12 d. dekretu Nr. 1K1478. Vėliavos bei herbo autorius skulptorius , rajono garbės pilietis, vadoklietis  prof. Gediminas Karalius.

Seniūnijos centras – Vadokliai (474 gyventojai). Pirmą kartą Vadokliai paminėti 1378 m. vasario 12 d. Livonijos kronikose. Dvarininkas Anupras Belazaras 1781 m. pastatė pirmąją Vadoklių bažnyčią. 1908 m. Vadokliuose įsteigta „Saulės“ mokykla, kuri laikui bėgant tapo vidurine, šiuo metu panaikinta. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Vadokliuose buvo vandens malūnas, knygų rišykla, kelios duonos kepyklėlės, kelios krautuvės, linų apdirbimo įmonės. Mikėnų vėjo malūnas, jis statytas maždaug 1875–1880 m. Senais laikais Mikėnai yra vadinti Akalica. 1919 m. netoli Vadoklių vyko Lietuvos karių savanorių kautynės su bolševikais. Vadoklių kapinėse palaidoti šiose kautynėse ir kitur žuvę savanoriai. Nepriklausomos Lietuvos laikais Vadokliuose buvo valsčiaus centras, policijos nuovada, sveikatos punktas, senelių prieglauda. 1928 m. čia pastatytas paminklas – kryžius žuvusiems už Lietuvos laisvę.

Pokario metais Vadoklių valsčiuje organizavosi partizaninis judėjimas, kūrėsi Vyties partizanų apygarda. Vienas jos steigėjų – kapitonas Juozas Krikštaponis. Prie Vadoklių pastatytas paminklinis akmuo žuvusiems partizanams, o skulptorius prof. Gediminas Karalius sukūrė paminklą, kuris yra netoli seniūnijos pastato. Didžiausias Vadoklių seniūnijos kaimas Jotainiai istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1583 m. Šalia išlikęs buvusio Zavišų dvaro ansamblis. Genėtinių kaime Zigmo Sierakausko vadovaujama sukilėlių rinktinė pirmą kartą laimėjo kautynes. Pirmajai laimėtai kovai atminti 1989 m. prie didžiulio akmens pritvirtinta paminklinė lenta su Z. Sierakausko portretu ir užrašu. Iš Geležių kaimo kilęs – astronomas A. Juška, o iš Alančių kaimo – dailininkas Eugenijus Kulvietis-Gintvila, technologijos dr. Jonas Skurdenis, medicinos dr. Marijonas Krikštopaitis, jūrų kapitonas Bronius Krištopaitis, iš Zatūniškių kaimo – poetas Kazys Zupka-Kecioris, iš Vadoklių kaimo – rašytojas Bronius Daunoras, iš Antanavos kaimo – miškininkas, agrarinių mokslų dr. Vaidotas Antanaitis. Vadokliuose gyveno dramaturgas Kazimieras Čiplys, literatas, „Tėvynės sargo“ redaktorius Domininkas Tumėnas.