Dažnai girdime aplinkinius tariant žodžius – tvarumas, tvarus gyvenimo būdas, bet ar žinome ir suprantame ką tai reiškia? Kas yra tvarus vartojimas, kaip galime prisidėti prie tvarios aplinkos kūrimo? Nuo ko reikėtų pradėti, norint tvariai gyventi ir ką galiu padaryti aš? Tvarus gali būti daiktas ar veiksmas, kuris negriauna gamtos, yra taupus sunaudojamiems ištekliams, kurio žaliavos yra greitai atsinaujinančios, kuris suyra, nesukeldamas nuodingų pasekmių mums ar aplinkai, kuris nekelia ligų ar kitų neigiamų padarinių mums ir ateities kartoms.
Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos ikimokyklinio ugdymo grupės vaikai „Saulės zuikučiai“ su mokytojomis D. Alekniene ir A. Bešėnaite, priešmokyklinio ugdymo grupės vaikai „Strazdaniukai“ su mokytojomis V. Norvaišiene ir G. Malinauskiene bei 3 – 4 klasių mokiniai su mokytojomis G. Normante ir R. Rugieniūte dalyvavo „Sveikatiados“ projekte „Gyvenk tvariau su “Sveikatiada“ lapkričio 7- 21 d.
Pasak statistikos, maždaug 1/3 viso pasaulyje pagaminto maisto yra išmetama. Yra skaičiuojama, kad kiekvienas Europos Sąjungos gyventojas kasmet išmeta apie 170 kg maisto, o kiekvienas lietuvis – apie 60 kg. Todėl mažieji gimnazijos ugdytiniai dalyvavo veikloje „Tuščia pietų lėkštė“. Vaikai nusprendė, kad jie per pietus viską suvalgys tiek kiek įdėta ir nepaliks maisto likučių. Juk nesuvalgytas maistas, patenkantis į komunalinių atliekų konteinerį ir neperdirbamas, teršia aplinką ir skatina visuotinį klimato atšilimą. Vaikai labai stengėsi sąmoningai viską suvalgyti per daug maisto neprisidėti ir nesuvalgyto išmetamo maisto iš tiesų sumažėjo!
Trečios klasės mokinukai atliko tyrimą gimnazijos valgykloje „Maisto švaistymo vertinimas“. Tyrimo tikslas – visą savaitę stebėti kitų vaikų paliekamo maisto kiekį ir atsakyti į klausimus:
- kurios pertraukos metu lieka daugiausiai švaistomo maisto?
- berniukai ar mergaitės palieka daugiau maisto?
- kurią savaitės dieną lieka daugiausiai maisto?
Tyrimas parodė, kad maisto gimnazijoje paliekama mažai arba visiškai viskas suvalgoma, o dažniausiai maistą paliko ir nesuvalgė – mergaitės per pirmą pertrauką, antradienį.
Ketvirtokai dalyvavo „Mano šeimos savaitės pirkiniai“ tyrime. Mokiniai visą savaitę atidžiai stebėjo šeimos maisto apsipirkimo įpročius, rūšiavo po jų susidarančias atliekas (plastikines, popierines, metalines, maisto ir pan.), stebėjo kokių atliekų susidaro daugiausiai, kokių mažiausiai. Po savaitės aptarėme stebėjimo rezultatus. Vaikai pastebėjo, kad dažniausiai maisto perkama 1-2 kartus per savaitę. Perkamas maistas yra planuojamas, nes dažniausiai perkama su iš anksto sudarytu sąrašu. Einant apsipirkti, nešamas savo daugkartinis pirkinių maišelis, tačiau dažnai prekės pakuojamos į vienkartinius plastikinius maišelius, todėl dažniausiai į konteinerį išmetamas plastikas, o rečiausiai – metalinės pakuotės ir daiktai. Dar nėra įprasta rinktis ir pirkti ekologiškus maisto produktus. Šeimose pasitaiko ir išmetamo maisto.
Džiaugiamės galėję dalyvauti šiame „Sveikatiados“ projekte, kuriame buvo naujų ir įdomių veiklų, kurios vaikus paskatino imtis tvaraus vartojimo, naudojimo ir gyvenimo. Pamažu keičiant kasdienius įpročius, tampama atsakingais, taupančiais ir mylinčiais gamtą žmonėmis.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Rapkevičienė
