Triukšmas – nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla. Tai netvarkingas įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangų mišinys, neįprastas žmogaus klausai. Vieni iš pagrindinių triukšmo šaltinių yra išskiriama transportas, pramonės įmonės, statybos darbai, ventiliacijos įrenginiai, šventiniai renginiai. Buityje taip pat naudojama nemažai triukšmo šaltinių: televizorių, muzikinių centrų, muzikos instrumentų, vaikų žaislų, dulkių siurblių, skalbiamųjų mašinų ir t. t. Triukšmas gali būti sukeliamas gamtos reiškinių ar gyvūnų. Nepageidaujamas ir nemalonus išorinis garsas kaip lėtinis stresorius veikia centrinę nervų sistemą ir sukelia įvairių sveikatos sutrikimų: hipertoninę ir išeminę širdies ligą, aterosklerozę, skrandžio bei dvylikapirštės žarnos lėtinius uždegimus, opaliges, jau nekalbant apie neurozes, depresiją, psichikos ligas. Nuolatos veikiami triukšmo, galime susirgti net triukšmo manija, kuri prilygsta alkoholizmui ir toksikomanijai, nes sukelia užsimiršimo, komforto iliuziją (pvz., žemų dažnių muzikos garsai pablogina deguonies įsisavinimą, todėl lengvai apsvaigstama). Aplinkos triukšmo tarša yra transporto, statybų, pramonės, kai kurios žmonių pramoginės veiklos sukeliami garsai, kurių lygiai viršija žmogaus kasdienei veiklai, poilsiui ir miegui reikalingos garsinės aplinkos lygį. Triukšmas gali daryti žalingą tiesioginį ir netiesioginį poveikį žmogaus sveikatai, pavyzdžiui, pažeisti klausą, trikdyti miegą, sukelti psichikos sutrikimus, padidėjusį kraujospūdį.
Kiekvienais metais balandžio paskutinį trečiadienį minima Tarptautinė triukšmo suvokimo diena, kuri skirta pažymėti visuotinį susirūpinimą ilgalaikio triukšmo žala visuomenės sveikatai ir atkreipti visuomenės dėmesį į visiems aktualią triukšmo problemą, skatinti tylesnės aplinkos sukūrimą.
Kaip ir kasmet, šią dieną paminėjome su Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikais ir Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos mokiniais. Šios dienos tikslas – formuoti mokinių suvokimą apie tylos naudą žmogaus sveikatai. Sveikatos specialistė vaikams įvardijo triukšmo šaltinius, paaiškino apie sklindantį, nemalonaus garso poveikį klausai, bendrai savijautai, supažindino su baltu triukšmu ir kuo jis naudingas sveikatai. Vaikai žaidė žaidimą „Atspėk garsus!“, atliko praktinę užduotėlę „Surask blogą ir gerą garsą“. Grupėse svečiavosi „Triukšmo šviesoforas“. Jo pagalba vaikai mokėsi kurti tylesnę aplinką. Su gimnazijos mokiniais žiūrėjome edukacinius filmukus „Napas padeda mažinti triukšmą“, „Triukšmas. Darbo sauga ir sveikata“. Kalbėjome apie tiesioginį triukšmo poveikį žmogaus sveikatai, kuris pasireiškia kaip klausos nuovargiu, kada gali išsivystyti kurtumas. Aptarėme netiesioginio triukšmo sukeliamus sveiktos sutrikimus, kaip nerimą, nemigą, kraujotakos sistemos sutrikimą, pablogėjusį žinių įsisavinimą, darbingumą. Minėti nuolatinio triukšmo sukelti padariniai turi įtakos įvairių žmogaus organizmo reakcijų kitimams. Ilgainiui kyla širdies ritmo, raumenų tonuso, smegenų elektrinio aktyvumo pokyčių, didėja emocinė įtampa, kurią lydi hipertenzija ir išeminė širdies liga. Triukšmo sukeltų pakitimų organizme dydis priklauso nuo triukšmo pobūdžio, poveikio trukmės ir kitų aplinkos veiksnių. Programėlės pagalba 10-okai matavo triukšmo lygį įvairiose gimnazijos vietose, vertino savo pojūčius. Mokiniams pateiktos rekomendacijos, kaip išvengti triukšmo daromos žalos, kurti tylesnę ir sveikesnę aplinką. Gimnazijos bendruomenė priėmė iššūkį „Pamoka tyloje“. Tad kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie triukšmo mažinimo, tik reikia:
- Skirti laiko tyliajam poilsiui: aplankyti parodą, pasivaikščioti parke ar miške, nueiti į biblioteką ar tiesiog pabūkite tyloje;
- Vengti triukšmingų vietų, koncerte nestovėti arti kolonėlių;
- Naudoti ausų kamštukus, jei esate veikiamas didelio triukšmo darbe ar gyvenamojoje aplinkoje;
- Namuose pasirūpinti sandariais langais, sutepti girgždančias duris, ant baldų kojelių užklijuoti gumas;
- „Tylos“ pusryčiai – geriausia ryto pradžia. Neskubėti tik atsibudus iš karto įjungti visų informavimo šaltinių (TV, radijas ir pan.), kurie dažniausiai ir tampa triukšmo šaltiniai;.
- Atkreipti dėmesį į savo keliamą ar šalia esantį triukšmą, gerbti savo, savo šeimos, šalia gyvenančių žmonių teisę į ramybę ir tylą;
- Klausantis mėgstamos laidos ar muzikos, pritildyti radijo imtuvo ar ausinukų garsą dviem lygiais, o televizoriaus garsą vienu lygiu;
- Važiuojant automobiliu be reikalo nenaudoti automobilio garso signalo;
- Naudoti klausos apsaugos priemones būnant triukšmingoje aplinkoje – pjaunant žolę, atliekant statybos bei remonto darbus ir pan.;
- Valgant pabandyti išjungti televizorių ir pabendrauti ar tiesiog pamąstyti ramioje aplinkoje.
- Reguliariai rūpintis savo klausa, pasitikrinti;
- Nepamiršti humoro jausmo ir kovoti su triukšmu tyliai.
6 priežastys, kuo naudinga tyla:
- Tyla atgaivina sielą
- Tyla skatina kūrybingumą.
- Tyla padeda atkurti pusiausvyrą, padeda pailsėti ir išvalyti protą nuo nereikalingų minčių.
- Tyla suaktyvina pojūčius
- Tyla ir pasivaikščiojimas gamtoje sustiprina atmintį.
- Tyla padeda emociškai apsivalyti.
Triukšmas – kasdienis gyvenimo palydovas, dažnai net pamirštame, jog egzistuoja ir tyla. Minėdami šią dieną išgirskime tylą, save ir kitus, išmokime patylėti, paklausykime, ką mums nori pasakyti tyla…
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
