Prieš 35-erius metus trys Pabaltijo šalys susikibo rankomis gyva grandine ranka rankon nuo Vilniaus per Rygą iki Talino minėdamos tragišką istorijos laikotarpį, kai buvo pasirašytas vadinamasis Ribentropo–Molotovo paktas, pagal kurį Lietuva, Latvija ir Estija pateko į SSRS sudėtį. Toje okupacijoje išbuvusios beveik 50 metų šalys vis dėlto iškovojo nepriklausomybę.

Tada, prieš 35-erius metus, sportininkai iš Kauno stovėjo susikibę rankomis autostrados Vilnius– Panevėžys  105-ajame kilometre, visai netoli Šilų miestelio ( Panevėžio r.). Ir nuo to laiko tarp šilaivių ir kauniečių tęsiasi graži draugystė: kasmet rengiamas Baltijos kelio minėjimas ir koncertas, sporto varžybos, pasitinkami ,,Baltijos kelio“ bėgikai. Toje vietoje prie autostrados stiebiasi ąžuolų giraitė, kurią sodino nemažai Lietuvai nusipelniusių žmonių: Romualdas Ozolas (Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras), Romas Bernotas (LBMA įkūrėjas ir vadovas), Artūras Poviliūnas (buv. LTOK prezidentas), Pranas Majauskas (buv. Lietuvos sporto muziejaus vadovas, dabar – LTOK Kauno apskrities tarybos pirmininkas), sporto veteranai ir daug kitų, kuriems svarbi ši istorinė data ir brangi ši vieta. Per tuos 35-erius metus šalia didžiojo ąžuolo pasodinta visa ąžuolų giraitė. 35-mečio jubiliejinį ąžuoliuką pasodino šilaiviai – ūkininkas Alfonsas Mulevičius, pedagogė Rita Danilevičiūtė (buv. Šilų pagr. mokyklos direktorė) ir pedagogė Ingrida Bučinskienė (buv. Šilų pagr. m-klos mokytoja). O giraitę rūpestingai prižiūri šilaiviai. Tegul ošia tvirtas ąžuolynas šalia autostrados ateinančioms kartoms.

Be to, ąžuoliukų apsupty kauniečiai yra pastatę koplytstulpį  sportininkams, nukentėjusiems nuo sovietinės okupacijos. Tam koplytstulpiui taip pat 35-eri metai, nes jį pastatyti sumanęs buvęs Sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas su bičiuliais pastatė Baltijos kelio išvakarėse 1989-aisiais. Kai kauniečiai pasirinko vietą, kur stovės Baltijos kelio metu, pamatė įspūdingą šimtametį ąžuolą, tada ir kilo mintis prie jo pastatyti koplytstulpį. O lietuvių liaudies motyvus atkartojantį koplytstulpį P. Majauskas su bendraminčiais sukūrė ir pastatė per keletą dienų. Stovėjimo vietą ir galimybę pastatyti koplytstulpį aptarė su tuomečiu Šilų kolūkio pirmininku Vytautu Fadejevu (šįmet irgi dalyvavusiu šventėje). Renginio metu jaunieji šilaiviai prie koplytstulpio padėjo gėlių ir uždegė žvakutes.

Į tradicija tapusį renginį atvyko Kauno sporto veteranų vokalinis-instrumentinis ansamblis ,,Ąžuolynas“ (vad. Vincas Biliūnas), kuris yra dažnas ir laukiamas svečias Šiluose, ansamblis iš Kauno ,,Gilė“ (vad. Arūnas Šalčius). Dalyvavo nemažai šilaivių, sulaukta gausaus būrio svečių. Daug prie šios draugystės puoselėjimo prisidėjo LTOK Kauno skyriaus pirmininkas gerb. Pranas Majauskas, kuriam svarbu, kad ši prasminga draugystė tęstųsi. Kad tokie nuoširdūs susitikimai įvyktų, nemažai prisideda ir Šilų bendruomenės pirmininkė Regina Turulienė. Ir ne tik kauniečiai atvyksta į Šilų kraštą, bet ir kauniečiai šilaivius pasikviečia pas save, padovanodami bendrystės džiaugsmą.

Rugpjūčio 23 dieną autostrados Vilnius–Panevėžys 105-ajame kilometre žmonės susirinko paminėti istorinę datą, pabūti bendrame kauniečių ir šilaivių renginyje, pasitikti Baltijos kelio bėgikus. P. Majauskas visus bėgikus apdovanojo medaliais. Regina Turulienė ir Pranas Majauskas palinkėjo Vidmantui Dobrovolskiui – LBMA  vadovui –  ir visiems bėgikams gero kelio tolimesniame bėgime. O V. Dobrovolskis padėkojo P. Majauskui už bėgikų palaikymą ir įteikė simbolinę statulėlę ir medalį. Sportininkus šilaiviai pavaišino, kad šie turėtų energijos kitai bėgimo atkarpai.

Šventė prasidėjo sugiedota „Tautiška giesme“. Pasveikinti susirinkusiųjų atvyko Seimo narys Tomas Tomilinas. Jis kvietė pasidžiaugti tuos, kurie buvo Baltijos kelyje, ir pasveikino visus su mūsų laisve.

Kalbėjo buv. Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis. Jis akcentavo greit bėgantį laiką ir sparčiai augančius medžius, ir pajuokavo, kad tik jis su ponu Pranu (Majausku) nesikeičia, abu tokie pat žili. Buvęs meras pasidžiaugė, kad ši vieta ties Šilais neliko užmiršta. Jis pabrėžė Lietuvos pasikeitimą per tuos 35-erius metus ir sakė, kad daugelis netikėjo, kad taip gerai gyvensim, kad įvyks toks pokytis. Gerb. P. Žagunis  pasveikino visus, linkėdamas sveikatos. 

Kalbėjo Vaida Pranarauskaitė – LVŽS Kauno miesto skyriaus pirmininkė. Ji pabrėžė, kad ši šventė yra vienijanti ir kad būtume kuriantys, o ne griaunantys. Susirinkusiems kalbėtoja palinkėjo Dievo palaimos.

Petras Nevulis (Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narys) padėkojo bendruomenei už kvietimą dalyvauti renginyje ir  pasidalijo, kad jaučiasi tarsi kaip prieš 35-erius metus: kokie tuo metu žmonės buvo pakylėti, tikėjo, kad ateis Lietuvoje nepriklausomybė, nes Sovietų Sąjunga turėjo griūti. Palinkėjo visiems sėkmės, gražaus vakaro ir puikių įspūdžių.

 Algimantas Birbilas (Panevėžio r. savivaldybės tarybos narys ) bendruomenės pirmininkę Reginą Turulienę (beje, buvusią klasės draugę) norėtų pavadinti Baltijos kelio deive, nes jos rūpestis ir indėlis, kad ši istorinė data ties Šilais vis būtų priminta, yra didžiulis.

Ramutė Kavaliauskaitė (Panevėžio r.savivaldybės tarybos narė) linkėjo pratęsti šią tradiciją. Šventėje dalyvavo su dukryte, norėdama parodyti jai, kokie mes vieningi.

Pranas Majauskas dėkojo R. Turulienei už šilumą, dėmesį ir įteikė atminimo medalį. Jis negailėjo dovanų dainininkams, sporto rungčių dalyviams.

Visus susirinkusius į šį minėjimą pasveikino bendruomenės pirmininkė Regina Turulienė. Ji padėkojo visiems, padėjusiems suorganizuoti šį renginį: vietos bendruomenei, gerb. Pranui Majauskui už ilgametę draugystę, bendradarbiavimą, linkėjo ,,ąžuolo tvirtybės ir būti  kelrode žvaigžde“. Išsakė padėką rėmėjams: Lietuvos krašto apsaugos ministerijai, Panevėžio r. savivaldybei, merui Antanui Pociui, Raguvos seniūnijai, seniūnui Aurimui Jurevičiui ir kartu renginį organizavusioms Šilų UDC darbuotojoms –  vadovei Audronei Antanaitienei ir meno vadovei Rimai Žudienei. Bendruomenės pirmininkė palinkėjo, kad ši šilaivius ir kauniečius jungianti akcija negestų, kad ta ugnelė susiburti prie Šilų niekad nedingtų.

Vakaro metu žmonės buvo kviečiami pasirašyti svečių knygoje, palikti savo apmąstymus ateinančioms kartoms. Vyko sporto varžybos, kurias organizavo Raguvos seniūnijos sporto metodininkas Sigitas Žudys. Rungtyse dalyvavo įvairaus amžiaus žmonės. Šilų bendruomenė vaišino arbata, užkandžiais ir skania koše. Jubiliejinį renginį vedė Šilų UDC meno vadovė R. Žudienė.

Ir gana jaudinanti šventės akimirka – visų dalyvių susikibimas rankomis ąžuolų giraitėje (tai irgi jau tradicija). Gyvai omis susikabino dabar jau šilaiviai ir gretimų kaimų – Dudelėnų, Vėjeliškių, Keliugalos, Sodeliškių, Kartanų – gyventojai, kauniečiai, panevėžiečiai.

Be jau minėtų ansamblių iš Kauno, koncertavo Šilų UDC meno vadovė Rima Žudienė, pavergusi klausytojus savo sodriu balsu, skambiomis dainomis. O renginio pabaigoje koncertą dovanojo grupė ,,Belkanto“. Skambėjo populiarios lietuviškos dainos, pamėgtos klausytojų. Liejantis muzikai šventės dalyviai šoko. Jubiliejinis vakaras tikrai neprailgo, o trijų Baltijos tautų vienybę galima buvo patirti bendraujant su Lietuvos, Latvijos ir Estijos bėgikais bei skambant Baltijos kelio himnui ,,Bunda jau Baltija“, atliekamą lietuviškai, latviškai ir estiškai, taip pat plevėsuojant trijų Baltijos tautų vėliavoms.

Trys Pabaltijo Baltijos tautos, tuomet susijungusios gyva grandine, dabar nepriklausomos valstybės, kuriančios savo vis geresnę ateitį. Tada tikrai nei Lietuva, nei Latvija, nei Estija nesitikėjo, kiek toli pažengs į priekį, atsivėrus keliams į Vakarus, nusileidus geležinei uždangai.


Stasė Pulkauninkienė (nuotraukos S. Pulkauninkienės)

image_print