Triukšmas – tai aplinkos tarša, kuris apibūdinamas kaip netvarkingas, skirtingo dažnio ir stiprumo, garsas. Jis tapo kasdieniniu mūsų gyvenimo palydovu, prie kurio žmogus greitai prisitaiko ir nuolatiniai garsai tampa įprastais.
Triukšmas yra kenksmingas sveikatai aplinkos faktorius, sukeliantis specifinius ir nespecifinius patologinius pokyčius įvairiose organizmo sistemose. Ilgai veikiant intensyviam triukšmui, vystosi centrinės ir vegetacinės nervų sistemos funkciniai sutrikimai. Triukšmas sukelia galvos skausmus, svaigimą, cypimą ausyse, klausos sutrikimus, nemigą, pablogėja atmintis, dėmesys, orientacija, pasireiškia pažinimo sutrikimais, padidėjusiu susierzinimu bei širdies ir kraujagyslių ligomis. Vaikų ir jaunuolių klausa yra jautresnė triukšmui, todėl ji greičiau ir lengviau pažeidžiama. Daugelio šalių ausų-nosies ir gerklės ligų specialistai nustatė, kad dėl stipraus, impulsinio charakterio muzikinio triukšmo, net 30–40 proc. jaunuolių, kurių amžius 14–20 m., klausa yra pažeista.
Balandžio 24 dieną Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje pamokos vyko kitaip. Mokyklos bendruomenė dalyvavo inicijuojamoje akcijoje ,,Pamoka tyloje“. Šia akcija siekiama atkreipti dėmesį į visiems aktualią triukšmo problemą, ugdyti vaikų supratimą apie triukšmą siekiant ne tik pabrėžti didesnį jų jautrumą neigiamam triukšmo poveikiui mokykloje, namuose, renginiuose, bet ir ugdyti atsakomybę už pačių keliamą triukšmą. Mokytojai išradingai ir kūrybiškai pravedė pamokas mokiniams. Tylai išgirsti pasitelkė meditacijos techniką, mandalų kūrybą, susikalbėjimui naudojo sutartinius ženklus. Sumažinti triukšmą pavyko net kūno kultūros pamokose – mokiniai žaidė šaškėmis. Anglų kalbos pamokose mokiniai su mokytoja Laura kalbėjo apie tylos galią. 7 klasės mokiniai dalyvavo paskaitoje ,,Ką žinai apie triukšmą?“ . Sveikatos specialistė mokiniams paaiškino kaip matuojamas garso stiprumas, kokios yra triukšmo ribinės vertės dienos, vakaro ir nakties metu, kokius sveikatos sutrikimus sukelia nesaugus garso lygis. Pakalbėta apie balto triukšmo šaltinius, jo teigiamą įtaką sveikatai. Diskutavome su mokiniais ką galime padaryti patys, norėdami apsaugoti sveikatą nuo triukšmo.
Norint sumažinti triukšmo poveikį sveikatai svarbu:
- Gyvenamąsias teritorijas planuoti toliau nuo pramonės ir magistralinių kelių.
- Mažinti triukšmą jo susidarymo šaltinyje – triukšmo šaltinį patalpinti uždaroje patalpoje, įrengti prieštriukšmines užtvaras.
- Mažinti buvimo triukšme laiką.
- Naudoti individualias klausos apsaugos priemones: apsaugines ausines, ausų kamštukus.
- Pastatuose naudoti hermetiškus langus su padidinta garso izoliacija.
- Poilsiui ir miegui pasirinkti patalpas mažiau triukšmingoje pusėje.
- Nesiklausyti dažnai ir ypač garsiai muzikos per ausinuką.
- Rinktis vaikų žaislus, kurių garsas nėra per stiprus ir pavojingas (neviršytų daugiau nei 40 dB)
- Vengti triukšmingų renginių.
Tarptautinė triukšmo suvokimo diena primena, jog turime išmokti susigyventi ne tik su dirbtinai sukeliamu triukšmu, bet ir mėgautis natūralios gamtos garsais ar tiesiog pasidžiaugti tyla. Ji padeda ne tik nusiraminti, tačiau išgirsti save ir kitus, todėl kiekvienas turi stengtis, kad triukšmas netrikdytų tiek mūsų pačių, tiek aplinkinių ramybės, kurios šiais laikais itin trūksta. Tarptautinė triukšmo suvokimo diena kiekvienais metais minima paskutinį balandžio trečiadienį.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė A. Džiugelytė
