Lėvens g. 16, LT-5351
Karsakiškio  k., Panevėžio r.
tel.: (8 45) 55 27 75, 55 27 47
el. p. [email protected]

Lankytinos vietos: 1 – Karsakiškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia; 2 – Tiltagalių koplyčia; 3 – Žydų genocido aukų kapinės Žaliojoje girioje; 4 – Pirmojo pasaulinio karo karių kapai Palaukių kaime; 5 – Pirmojo pasaulinio karo karių kapai Paliūniškio kaime; 6 – Koplytstulpis Eliziejaus Liutkevičiaus sukilėliams atminti Stumbriškio kaime; 7 – Karsakiškio Strazdelio pagrindinės mokyklos muziejus; 8 – Paliūniškio tiltas per Lėvens upę; 9 – Vilktupio šaltinis Žaliosios girios zoologijos botaniniame draustinyje, Lėvens upės šlaite (gamtos paminklas).

Karsakiškio seniūnijos herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento 2007 m. balandžio 20 d. dekretu Nr. IK-935.

Žaliame lauke vaizduojama auksinė lūšies galva su raudonu liežuviu ir sidabriniais dantimis. Lūšis – budrumo, atsargumo ir akylumo simbolis. Žalia spalva simbolizuoja laisvę, grožį, džiaugsmą, sveikatą ir viltį. Tai ir augmenijos išraiška.

Seniūnijos plotas – 30 557,19 ha, kurių 58,6 % užima miškai. Per seniūnijos teritoriją teka Lėvens, Pyvesos, Marnako upės, Žaliosios girioje Įstros ir Svalios upių ištakos, tyvuliuoja 2 ežerai, seniūnijoje yra Vosniūnų ir Linkiamiškio spanguolynai, Gailių ir Klimbalės durpynai, 100 kaimų, apie 2 800 gyventojų, įsikūrusios 5 gyvenvietės (Karsakiškio, Geležių, Tiltagalių, Paliūniškio, Sodelių). Gyvenvietės turi paminklinius akmenis bei medinę iškaba su jų pavadinimais.

Seniūnijos centras – Karsakiškio gyvenvietė, esanti 16 km nuo Panevėžio Kupiškio link, dešiniajame Lėvens krante, netoli Žaliosios girios. Karsakiškio vardas istoriniuose dokumentuose minimas nuo XVII a. Karsakiškiui formuotis ir augti lemiamos įtakos turėjo bažnyčia, kurioje 1792–1796 m. ir 1804–1806 m. kunigavo poetas Antanas Strazdas. Dabartinė akmens ir mūro bažnyčia pastatyta 1888 m., kunigaujant klebonui Leonui Skopui.

Seniūnijoje yra 6 bendruomenės (Sodelių, Geležių, Tiltagalių, Aščiagalių, Karsakiškio, Paliūniškio) – bendruomenių sąjungos narės. Taip pat yra 5 seniūnaitijos: Sodelių, Geležių, Tiltagalių, Karsakiškio, Paliūniškio.

Veikia Paliūniškio pagrindinė mokykla, Karsakiškio Strazdelio pagrindinė mokykla bei Karsakiškio Strazdelio pagrindinės mokyklos Tiltagalių skyrius. Taip pat veikia Tiltagalių kultūros centras bei Karsakiškio ir Geležių bendruomenės namai, Tiltagalių bendrosios praktikos gydytojo kabinetas, 3 medicinos punktai, vaistinė, Viešosios bibliotekos 4 filialai, Tiltagalių ugniagesių komanda, VšĮ Integruotų sveikatos paslaugų centro padalinys, grupinio gyvenimo namai demensijomis ir alzheimerio liga sergantiems asmenims Naujikų k. Seniūnijai priklauso 14 veikiančių ir 13 neveikiančių kapinių. Yra Geležių Šv. Juozapo bažnyčia ir Karsakiškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia, Naujikų, Palaukių, Bygailių, Tiltagalių, Žiliškių, Sodelių, Bikiškių-Daukšėnų, Porijų koplyčios. Teritorijoje yra 13 sodų bendrijų. Prie Lėvens Žaliosios girios zoologijos botanikos draustinio pakraštyje įsikūrusi VšĮ „Vaikystės šilelis“, Bygailių kaime – mokinių vasaros poilsio stovykla „Trimitas“.

Plėtojama kultūrinė veikla. Pagrindiniai kolektyvai: liaudiškos muzikos kapela „Lėvena“ Tiltagalių k., „Kaimynai“ Paliūniškio k., linijinių šokių kolektyvas „Širšė“, kantri muzikos ansamblis ir kt.

Verslas seniūnijoje mažai išplėtotas: 3 privačios parduotuvės, 4 „Šilažolės“ vartotojų kooperatyvo parduotuvės, medžio apdirbimo įmonės, 2 kavinės-barai, 5 kaimo turizmo sodybos: „Dainiaus Sodyba“ Breiviškių k., „Miško oazė“ Lamatų k., „Šarvilis“ Bygailių k., „Paliūniškio dvaras“ Paliūniškio k., „Miškas kitaip“ – įsikūręs Žaliosios girios zoologiniame botaniniame draustinyje ant Lėvens upės kranto, stovyklavietė „Vilktupis“ – jos šlaite trykšta Vilktupio šaltinis (gamtos paminklas), G. Taujansko baidarių nuomos punktas Tiltagalių k. Veikia plačiajuostis internetas „Rain“, belaidis „Zebra“.

Seniūnijoje įregistruota apie 300 ūkininkų ūkių. Vyrauja smulkūs ir vidutiniai ūkiai. Stambesni augalininkystės ūkiai: Petro Šimkaus, Vaclovo Steponavičiaus, Antano Jackevičiaus, Astos Petrauskienės, Ričardo Kopūsto, Vytauto Pauliko, Zenono ir Tomo Astravų, gyvulininkystės – Arūno Čimolonsko, Donato Kvedaravičiaus, pienininkystės – Sauliaus Brazdžiūno, Laimučio Šarkano. Veikia ekologiški Arvydo Banelio, Editos Baublienės ūkiai, Dalios Dambrauskienės ir Kęstučio Čerkeso daržininkystės ūkis. 2009 m. įsteigtas melioracijos kooperatyvas „Melioracijos statinių naudotojai“.

Iš šio krašto kilusios ir jame dirbusios iškilios asmenybės: pramonininkas Povilas Puzinas, didžiosios Sibiro magistralės statytojas Stanislovas Puzinas, poetas Stasys Šneideris-Diemedis, kunigas, istorikas, visuomenės veikėjas Antanas Juška, Nepriklausomos Lietuvos armijos karininkas, partizanas Danielius Vaitelis, kunigas, knygnešys, kraštotyrininkas Antanas Pauliukas, lietuvių kultūros veikėjas, publicistas, kunigas Juozapas Žebrys, Lietuvos kariuomenės pulkininkai Juozas ir Tomas Vidugiriai, kalbininkas, lietuvių tarmių tyrėjas humanitarinių mokslų dr. Aloyzas Vidugiris, kunigas dramaturgas Henrikas Prialgauskas, gamtininkas ornitologas Teofilis Zubavičius, astronomijos mokslų dr. Algimantas Ažusienis, mokytojas, kraštotirininkas Pranas Tamošiūnas, poetė Liuda Karpuškienė, ekonomikos mokslų dr. Irena Arimavičiūtė-Zabielavičienė, ekonomikos mokslų dr. Stasys Vaitkevičius, ekonomistė, socialinių mokslų dr. Malvina Arimavičiūtė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Albinas Vaižmužis ir Rasa Juknevičienė, vertėjas, literatūrologas, humanitarinių mokslų dr. Silvestras Gaižiūnas, istorikas, docentas dr. Istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys, elektros ir elektronikos inžinerijos mokslų docentas dr. Dalius Matuzevičius, profesorius, chemijos mokslų dr. Henrikas Samas, mokslų dr. Šarūnas Kelpša.