Lankytinos vietos: 1 – Smilgių Šv. Jurgio bažnyčios statinių kompleksas; 2 – knygnešio Antano Bataičio kapas Smilgių miestelio kapinėse; 3 – paminklas knygnešiui Antanui Bataičiui; 4 – paminklinis akmuo Alfonso Moravskio gimtinėje Pažvėrinių kaime; 5 – mitologiniai akmenys Mukolai Naurašilių kaime; 6 – rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimtinė Puziniškio kaime;    7 – Smilgių etnografinė sodyba; 8 – paminklas stalinizmo aukoms atminti Smilgių miestelyje.

Seniūnijos plotas – 13 072 ha, kurių 30 proc. užima miškai. Smilgių seniūnijoje įsikūrę Smilgių miestelis, Perekšlių, Sujetų gyvenvietės ir 34 kaimai, yra apie 1,6 tūkst. gyventojų. Veikia bažnyčia, gimnazija, ikimokyklinio ugdymo skyrius, 2 bibliotekos, kultūros centras su dviem padaliniais,  bendrosios praktikos gydytojo kabinetas, 4 bendruomenės centrai, kredito unija, 3 parduotuvės, ugniagesių komanda, socialinės globos namai.

Lietuvos Respublikos prezidento 2008-01-30 dekretu Nr. 369 patvirtintas Panevėžio rajono Smilgių herbas. Smilgiai istorinio herbo neturėjo. Heraldikos komisijoje buvo nuspręsta įamžinti plačiai paplitusias mūsų pievų žoles – smilgas. Herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Žaliame skyde vaizduojamos keturios sidabrinės smilgos. Skaičius keturi heraldikoje laikomas kosminiu skaičiumi ir harmonijos išraiška. Žemės ciklas turi keturis metų laikus, yra keturios pasaulio šalys, keturios pagrindinės vėjų kryptys, keturi svarbiausi elementai – ugnis, vanduo, oras, žemė. Keturios rojaus upės, keturi evangelistai, keturi žmogaus amžiaus tarpsniai.

Seniūnijos centras – Smilgių miestelis jau žinomas nuo 1557 metų Valakų reformos, tada Smilgiams buvo paskirtas 1 043 ha žemės plotas. 1764 m. Smilgiuose buvo tik 15 sodybų su 120 gyventojų. 1806 m. čia jau veikė parapinė, o 1867 m. – valdiška mokykla. 1867 m. Smilgiai buvo valsčiaus centras. Atidarius pašto traktą Vilnius–Panevėžys–Šiauliai–Ryga, Smilgiuose įkurta pašto stotis ir arklių keitimo punktas. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą veikė vaistinė, keletas parduotuvių, turgūs. Nuo 1940 m. veikia ambulatorija, 1944–1950 m. – progimnazija, nuo 1951 m. – vidurinė mokykla, nuo 1947 m. – biblioteka, nuo 1966 m. – vaikų darželis, nuo 1957 m. – kultūros namai.

Smilgių Šv. Jurgio bažnyčia buvo pastatyta 1661 m., 1974 m. bažnyčia buvo perstatyta iš kirviais tašytų pušinių rąstų, sunertų išpjovomis. Smilgių Šv. Jurgio parapijos bažnyčia – vienas vertingiausių respublikinės reikšmės architektūros paminklų. Tai medinis, kryžminio plano, trijų navų, dviejų zakristijų ir viškų statinys, kurio baroko epochos interjere vyrauja rokoko formų didysis altorius su medinėmis skulptūromis. Originali bažnyčios varpinė pastatyta XIX a. pabaigoje. Spaudos draudimo metais knygnešiai varpinėje slėpė lietuvišką spaudą.

Smilgių seniūnija garsėja iškiliais žmonėmis: iš Valiliškių kaimo kilęs knygnešys Antanas Bataitis, iš Rimiškių kaimo knygnešys Jurgis Klykūnas, iš Puziniškio kaimo prozininkė, publicistė, politikė, kritikė, visuomenės veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, iš Naurašilių kaimo žemaičių vyskupas Mečislovas Leonardas Paliulionis, skulptorius Bernardas Bučas, iš Rimiškių kaimo rašytojas Jonas Šukys, iš Gilbonių kaimo poetas, Rainių kankinys Albinas Baltramiejūnas-Gilbonis, iš Zacyšių kaimo dailininkas profesorius Kazimieras Leonardas Žoromskis, iš Švaininkų kaimo habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Kazys Ėringis, vertėjas Dominykas Urbas, iš Smilgių habilituotas biomedicinos mokslų dr. ichtiologas Albertas Pečiukėnas.

Smilgių kraštą garsina visas būrys meninių kolektyvų: vaikų ir jaunimo liaudiškos muzikos kapela „Smilgenė“, Perekšlių kaimo vaikų ir jaunimo pučiamųjų orkestras „Saulutė“, pradedančiųjų ir pažengusiųjų šokių grupės, vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyvas „Smilgė“, suaugusiųjų teatras „Saulėgrįža“, liaudiškos muzikos kapela „Aušrinė“, folkloro dainininkų grupė „Ulyčia“, Perekšlių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Brass“, linijinių šokių grupė „Rožiniai ritmai“. Veikia vaikų muzikos studija ir įvairiapusės meninės saviraiškos būrelis Sujetų kaime.

1983 m. Panevėžio rajono Smilgių kolūkio valdyba įsteigė Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinę premiją. Ji buvo teikiama iki 1990 m. Po šešerių metų pertraukos Panevėžio rajono savivaldybės pastangomis premijos teikimas atnaujintas. Dabar premiją kasmet teikia Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka.

Smilgių seniūnijoje yra keletas stambių ūkininkų. Vienas didžiausių – Gintautas Dominas, kuris verčiasi daržovių, javų auginimu, ūkininkai broliai Alfonsas ir Henrikas Kairiai, Donatas Tumas, Juozas Stankūnas augina grūdines kultūras ir rapsą. Osvaldas Dirsė – mėsinius galvijus. Smilgių seniūnijoje yra žemės ūkio bendrovė „Auga Smilgiai“. Veikia kooperatinė bendrovė „Savas derlius“. Ūkininkas Algimantas Pamarnackas augina ir treniruoja ristūnus, su kuriais dalyvauja šalies sporto varžybose.