Smilgių bendruomenės „Bitė“ nariai mėgsta keliaudami plėsti savo akiratį. Kasmet išvyksta į kelias keliones. Pavasarį aplankėme kaimynus Biržų krašte, o rugsėjį patraukėme pas tolimesnius – net į Gardino žemę. Greit bus dveji metai, kai lietuviai gali įvažiuoti į šį kraštą be vizų.
Pravažiavome kelias pasienio gyvenvietes, matėme daug statomų gyvenamųjų namų, tvarkingas pakeles. Kiekvienas žemės plotelis tvarkingai įdirbtas. Greitai pasiekėme ir Gardiną.
Gardino istorija glaudžiai susijusi su Lietuva. XIII amžiuje Gardinas atiteko Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Jame mėgdavo reziduoti Lietuvos valdovai, labiausiai – Vytautas Didysis. Todėl pirmas sustojimas – prie Senosios ir Naujosios Gardino pilies. Senoji pilis pastatyta XII a. pradžioje ant kalvos, ties Gardinėlės upe. Čia stovi paminklas Vytautui, plevėsuoja vėliava su Vyčiu. Nemuno dešiniajame krante stovi Naujoji pilis. Ji dar vadinama Karališkąja pilimi. 1726 m. pastatytame atskirame pastate posėdžiaudavo LDK Ponų Taryba, rinkdavosi LDK ir ATR seimai, veikė Iždo komisija, Lietuvos Vyriausiasis Tribunolas.
Pačiame miesto centre likome sužavėti Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčia, kuriai popiežius Jonas Paulius II suteikė mažosios bazilikos titulą. Viduje yra nuostabiai gražus centrinis altorius, kurio aukštis siekia 24 metrus.
Aplankėme senamiestį ir jo žymiausius objektus. O vakare pasukome žiūrėti smagaus spektaklio suaugusiems į Lėlių teatrą, kuris kaip Tyzenhauzo Teatras pradėjo veikti nuo 1769 m. ir yra architektūros paminklas.
Antrą dieną tikrai buvo verta pamatyti Augustavo laivų navigacijos kanalą – hidrotechninį architektūros paminklą. Šis kanalas jungia Vyslos ir Nemuno upes, užtikrina išėjimą į Baltijos ir į Juodąją jūrą. Šviečiant rudeniškai saulei laivu nuotaikingai paplaukiojom Augustavo kanalu, išbandėme jo šliuzus. Taip pat užsukome į šalia Gardino esantį gynybinį fortą. Toliau smagiai praleidome laiką pramogų parke.
Apsirūpinę saldžiomis lauktuvėmis ir dėkodami kelionės organizatoriams Astai Kačarauskienei, Kristinai Sruogenei bei Aldutei Vaičiūnienei smagūs grįžome į Smilgius.
Birutė Ambotienė, bendruomenės „Bitė“ valdybos narė
Nuotraukos Astos Kačarauskienės
