Prieš 83 metus, 1941 m. birželio 14 d., prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas. Birželio 14 d. 3 val. nakties enkavedistai pradėjo masinius lietuvių areštus. Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą. Per savaitę iš Lietuvos išvežta 30 tūkst. Lietuvos piliečių. Iki šiol tiksliai nenustatytas tikslus ištremtųjų ir žuvusiųjų pakeliui į tremtį skaičius. Žmonės buvo tremiami krovininių traukinių vagonuose. Iš viso 1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 132 000 žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo. Įvairiose Sibiro vietose tremtiniai buvo verčiami dirbti medkirčių, geležinkelio tiesėjų ir kt. sunkius fizinius darbus. Be to, juos vargino šaltos aplinkos sąlygos, jiems patiems teko statytis būstus.

Šilų parapijai šis laikotarpis taip pat buvo labai skaudus. Nuo sovietinių okupantų nukentėjo daug gyventojų. Šeimos, kaip medžiai , buvo raunamos su šaknimis iš Lietuvos žemės, kad jos nebeturėtų ryšių su Tėvyne. Net šaltame Sibiro gulage, skambėjo maldos ir lietuviškos dainos. Tėvynės ilgesys padėjo išgyventi badą, šaltį ir pažeminimą.

Kiekvienais metais šilaiviai renkasi Šilų bažnyčios šventoriuje, prie tremtiniams skirto paminklo ir su skauduliu prisimena šią sunkią mūsų istorijos atkarpą minėjime „Kur tas dulkėtas traukinys…“, skirtame Vilties ir gedulo dienai paminėti.

 Praeitis gyva ne tik mūsų atmintyje, bet eilėse ir dainose.

 Krašto šviesuolis Petras Vanagas ir Šilų universalaus daugiafunkcio centro (UDC) skaitovės deklamavo eiles. Renginio pabaigoje skambėjo Šilų krašto dainos, kurias puoselėja ir neleidžia pamiršti Šilų UDC ansamblis „Sidabro šarma“ (meno vadovė Rima Žudienė).

Šilų UDC informacija