2003 m. Lietuvos heraldikos komisijos teikimu patvirtintas Ramygalos herbas (komisijos posėdžio protokolas Nr. 277), kuriame ramygaliečių pageidavimu žalio skydo fone vaizduojamas gandras. Miesto simbolio – gandro pasirinkimą lėmė gamtovaizdžio tipas. Iki melioracijos miestas buvo apsuptas Liūnų, Pikšros, Uslajos ir Žarčių pelkių – durpynų, kur gausiai gyveno šie paukščiai (serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija „Ramygala“, 2016). Žalia spalva heraldikoje simbolizuoja laisvę, grožį, džiaugsmą, sveikatą ir viltį. Gandras – darnios šeimos, meilės gimtajai šaliai, savo gimtiems namams išraiška (Rimša, 2004). Ramygalos miesto herbas yra ir Ramygalos seniūnijos herbas.

Ramygalos seniūnija išsidėsčiusi Lietuvos vidurio žemumoje. Reljefas plokščias ir banguotas. Iš dirvožemių vyrauja rudžemiai ir išplautžemiai, yra jauražemių ir smėlžemių. Ramygalos seniūnijoje randamos naudingos iškasenos – smėlis, žvyras, durpės. Kraštovaizdyje vyrauja lygumos, paįvairintos mažų upelių vingiais. Didžiausias Ramygalos seniūnijos upelis Upytė – Nevėžio  intakas. Čia įrengti dirbtiniai Šambalioniškio ir Daniūnų tvenkiniai. Ramygalos seniūnijos plotas − 23 723 ha,  iš jų 18 000 ha užima žemės ūkio naudmenos. Panevėžio rajono savivaldybės 2021 m. demografiniais duomenimis, Ramygalos seniūnijoje yra 76 kaimai, iš kurių didesni yra Uliūnai, Garuckai, Aukštadvaris, Daniūnai.

Istoriniuose šaltiniuose Ramygalos vardas minimas XIII a., o Ramygalos miestelis paminėtas 1503 m. Pirmoji Ramygalos bažnyčia pastatyta apie 1492 m. 1852 m. miestelyje pradėjo veikti valstybinė, o 1781 m. – parapinė mokykla. 1918 m. veikė progimnazija, nuo 1949 m. – vidurinė mokykla, 2005 m. Ramygalos vidurinė mokykla atgavo gimnazijos vardą. 1888 m. Ramygaloje jau buvo vaistinė, 1895 m. paštas. Nuo XIX a. antrosios pusės iki 1950 m. Ramygala – valsčiaus centras. 1950 m. vietoj valsčiaus centro įsteigtas rajono, o nuo 1962 m. – seniūnijos centras. 1957 m. Ramygalai suteiktos miesto teisės.

Iš Ramygalos ir apylinkių kilę dailininkai Kanutas Ruseckas, Mykolas Vrubliauskas, Juozas Balčikonis, Kazys Kisielis, kompozitorius Antanas Račiūnas, švietimo viceministras Kazimieras Masiliūnas, geografijos dr. Rimvydas Kunskas, kunigai Julijonas ir Povilas Miškiniai, Petras Baltuška, Vytautas Marozas ir kt., žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis, žemės ūkio dr. Viktorija Klimkevičiūtė-Mickuvienė, Marija Kiškytė-Sereikienė, kiti daktarai, poetas, vertėjas Simas Račiūnas, literatūrologas Albertas Zalatorius, mokytojas poetas Leonas Kuodys, rezistentas, politinis kalinys Povilas Pečeliūnas, lengvaatletis, Melburno olimpiados sidabro medalio laimėtojas Antanas Mikėnas, garsi Šv. Kazimiero seserų vienuolijos įkūrėja Marija Kazimiera Kaupaitė, aktorius, režisierius, dainų autorius ir atlikėjas Saulius Mykolaitis.  Čia yra gyvenę poetas Jonas Graičiūnas, astronomas dr. Antanas Juška, dailininkė Laimutė Jodinskaitė-Gudaitienė, rašytojas Jeronimas Laucius, kunigas rašytojas Jonas Balvočius-Gerutis. Ramygaloje gyvena skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša. Ramygaloje gyveno Panevėžio rajono garbės piliečiai Virmantas Velikonis ir Edmundas Rinkevičius.

Apie  turtingą Ramygalos ir apylinkių istoriją išleistos dvi 1560 ir 1332 puslapių monografijos „Ramygala“ (vyriausioji redaktorė sudarytoja Gražina Navalinskienė, 2016, 2023).

Seniūnijos centras – Ramygalos miestas. Jame gyvena 1243 gyventojai, Ramygalos seniūnijoje – 2998 gyventojai (Panevėžio rajono savivaldybė, 2024).

Ramygalos seniūnijoje veikia šios įstaigos ir organizacijos: Ramygalos lopšelis-darželis „Gandriukas“, Panevėžio r. Ramygalos gimnazija, Ramygalos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, Ramygalos socialinės globos namai, Savarankiško gyvenimo namai, Daugiafunkcis centras Ramygalos ambulatorija, Ramygalos biblioteka, Ramygalos paštas, Ramygalos kultūros centras su dviem padaliniais, Ramygalos atviras jaunimo centras, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia ir Barklainių Švč. Mergelės Marijos vardo koplyčia, Uliūnų Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia, Panevėžio kredito unijos bankas, 4 bendruomeninės organizacijos, 6 seniūnaičiai, 3 nevyriausybinės organizacijos, 2 vaistinės, 3 kirpyklos, 3 kavinės, 2 prekybos centrai, 4 specializuotos parduotuvės, 4 kaimo parduotuvės, pirtis.

Ramygalos seniūnijoje veikia 4 turizmo objektai – Pašilių stumbrynas, VšĮ „Bistrampolio dvaras“, Ramygalos klubas „Savos erdvės“, Ramygalos malūnas. Gimnazijoje veikia krašto istorijos muziejus. Vyresnio amžiaus žmonių saviraiškai, veiklumui, aktyviam gyvenimui organizuojama Panevėžio rajono Trečiojo amžiaus universiteto Ramygalos fakulteto veikla. Sportiniam aktyvumui skatinti įkurtas Ramygalos diskgolfo parkas, lauko treniruokliai, teniso, krepšinio aikštelės, stadionas, kartodromas.

Išskirtinis Ramygalos miesto renginys –  Ožkų paradas.

Derlingi dirvožemiai leidžia Ramygalos seniūnijoje vystyti žemės ūkį. 2021–2024 m.  Ramygalos seniūnijoje daugiausia buvo auginamos grūdinės kultūros. Iš 206 ūkių du verčiasi daržovių auginimu, 4 – pieno ūkiai. Ramygalos seniūnijoje dirba viena žemės ūkio bendrovė, 6 stambūs ūkiai (300–2000 ha), kiti ūkiai – vidutiniai ir maži.

Ramygalos seniūnijoje vyrauja smulkusis ir vidutinis verslas. Svarbiausios pramonės produkcijos rūšys: medienos, baldų gamyba, metalo apdirbimo, automobilių remonto, mėsos perdirbimo, duonos ir pyrago gaminių gamyba.

Iš stambesnių įmonių paminėtinos UAB „Baldlitas“, Aukštadvario ŽŪB, UAB „Ąžuolytė“, Momeniškio įmonė „Gurmanas“, R. Miknevičiaus individuali įmonė, UAB „Vytėja“, UAB „Repartas“,  UAB Litvudas.

Siekiant pritraukti naujų  verslo įmonių, Ramygalos mieste 2007 metais įkurtas 12,4 ha ploto Ramygalos pramonės parkas. Parko paskirtis – pramonės veiklai ir plėtrai. Sudarytos palankios sąlygos įmonėms įsikurti ir vykdyti veiklą. Numatytas leistinas pastatų aukštingumas (1–3 aukštai (15 m) ir 1 aukštas (5 m), užstatymo intensyvumas – 22–73 proc. Parke įrengta visa reikalinga infrastruktūra, teritorijoje suformuoti 4 žemės sklypai, parengtas detalusis planas („Plyno lauko infrastruktūros Panevėžio rajone sukūrimas“).

Ramygalos seniūnijoje užtikrintos sąlygos atliekų rūšiavimui, Garuckų kaime įrengta didelių gabaritų ir žaliųjų (biologiškai skaidžių) atliekų surinkimo aikštelė.