Seniūnijos plotas – 9 469 ha, kurių 41 % užima miškai. Raguvos seniūnijoje įsikūrę 34 kaimai (didesni iš jų – Užunevėžių, Šilų, Fermos), yra apie 1,5 tūkst. gyventojų, Raguvos gimnazija, 2 bibliotekos, lopšelis-darželis „Skruzdėliukas“, 2 bažnyčios, Raguvos kultūros centras, Šilų bendruomenės namai, ambulatorija, vaistinė, turgavietė. Seniūnijos centras – Raguvos miestelis, įsikūręs abipus Nevėžio, 30 km nuo Panevėžio. Šiose vietose žmonės gyveno jau akmens amžiuje, rašytiniuose šaltiniuose Raguvos vardas pirmą kartą paminėtas 1501 m., o 1586 m. jau minimas Raguvos miestelis, 1610 m. – Raguvos katalikų bažnyčia.

XVI a. Raguvą valdė kunigaikščiai Žilinskai, XVII a. – Oginskiai, XVIII a. (iki 1831 m. sukilimo) – Straševičiai. Raguviečiai aktyviai dalyvavo 1831 m., 1863–1864 m. sukilimuose, 1905–1907 m. įvykiuose, knygnešių judėjime.
XVII a. Raguvoje apsigyveno žydai. Apie 1867 m. pastatyta jų sinagoga. Tarpukariu čia buvo nemaža žydų bendruomenė.
Nuo XVIII a. Raguvoje ir jos apylinkėse apsigyventa rusų. Kritižio kaime 1867 m. pastatyti sentikių maldos namai. 1873 m. rusų bendruomenė pastatė mūrinę stačiatikių cerkvę. 1861 m. įkurtas Raguvos valsčius, didelė jo teritorija suskirstyta apylinkėmis. 1950 m. Raguvos valsčius panaikintas, palikta tik maža apylinkė, kuri nuo 1995 m. vadinama Raguvos seniūnija.

1777 m. čia jau veikė parapinė, o nuo 1858 m. – valstybinė mokykla. 1912 m. žemės savininkų lėšomis pastatyta mūrinė mokykla. 1947 m. atidaryta gimnazija, kuri 1949 m. pertvarkyta į vidurinę mokyklą. 1969 m. pastatyta nauja mokykla, renovuota 2001 m. Jos mokiniai – šalies olimpiadų, konkursų dalyviai ir prizininkai, įvairių projektų vykdytojai. 2009 m. vasario 26 d. Raguvos vidurinė mokykla tapo gimnazija. 1925 m. Raguvoje įsteigta pieno bendrovė. Pieno perdirbimo tradicijas Raguvoje sėkmingai tęsė AB „Panevėžio pienas“ Raguvos sūrių cechas. Sūrių gamykla gamino sviestą, fermentinį sūrį. Dabartinė produkcija – kazeinas ir fermentinis sūris buvo eksportuojama į Europos šalis. Vilniuje vykusioje lietuviškų prekių parodoje Raguvoje gaminamas „Brie“ sūris pelnė aukso medalį. 2003 m. sūrių gamykla uždaryta. 2001 m. Raguva šventė 500 metų jubiliejų. Ta proga sukurtas Raguvos herbas ir vėliava (autoriai Juozas Galkus ir Irena Vabalienė-Kazlauskaitė), išleista monografija „Raguva“. Iš Raguvos kilę dailininkai 1863 m. sukilimo dalyvis Juozas Straševičius ir Jonas Mackevičius (1872–1954), aktorė Eugenija Šulgaitė-Karkienė, inžinierius aviatorius Bronius Masiokas, iš Jočiūnų kaimo – grafikas Petras Tarabilda (1905–1977). Raguvoje mokėsi dailininkė Domicėlė Tarabildienė. Putiliškių kaimo kapinaitėse palaidotas rezistentas poetas Bronius Krivickas.

Viena stambiausių seniūnijos įmonių – UAB „Raguvos baldai“ ir ko. Čia gaminami vonios ir biuro baldai. Visi gaminiai turi aukščiausią kokybės sertifikatą. Raguviečiai baldus eksportuoja į Angliją ir Vokietiją. Įmonė UAB „Vėjų miškas“ perdirba medieną, gamina lauko baldus, komodas ir kitus vidaus baldus iš natūralaus medžio ir eksportuoja į ES šalis. UAB „Eksmeda“ taip pat užsiima medžio gaminiais. UAB „Kertvita“ ruošia malkas ir jas parduoda į ES šalis.