Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia tradiciją rengti išvažiuojamąsias darbo dienas regionuose ir pirmadienį su komanda dirba Panevėžio rajone.
Krekenavos regioninio parko administracijos pastate šalies vadovas su regiono merais aptarė savivaldybių finansinio savarankiškumo, paskelbto gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, civilinės saugos klausimus. Diskusiją moderavo Panevėžio rajono savivaldybės meras Povilas Žagunis.
Finansinis savarankiškumas skolintis svarbiems vietos projektams koofinansuoti – aktuali problema visoms šalies savivaldybėms. Apie tai išsamiai diskutuota Regionų forume Prezidentūroje 2021 m. rugsėjį. Tuomet Prezidentas inicijavo pataisas dėl konstitucinio fiskalinę drausmę reglamentuojančio įstatymo pakeitimo, kuris Seime pateiktas 2021 m. gruodį. Dar po šešių mėnesių Finansų ministerija taip pat pateikė savo projektą, kuriuo siūloma leisti savivaldybėms skolintis kartu su ES ir kita tarptautine finansine parama įgyvendinamiems projektams bendrai finansuoti.
„Vyriausybė pagaliau grįžo nuo sunkiai įgyvendinamų pasvarstymų prie realybės sprendžiant žmonių regionuose problemas. Džiugu, kad pavyko pakeisti jos požiūrį į regioninę ekonomiką. Čia didelę įtaką padarė 2020-aisiais pasirašytas memorandumas dėl savivaldos savarankiškumo. Savivaldos balsas, be jokios abejonės, bus labai svarbus diskutuojant dėl galutinių įstatymo pataisos formuluočių“, – pažymėjo Prezidentas.
Kalbėdamas apie neseniai pristatytą NT mokesčio projektą šalies vadovas sakė pozityviai vertinantis faktą, jog visos numatomos pajamos iš NT mokesčio eitų į savivaldybių biudžetus. „Visgi esu įsitikinęs, kad Lietuvai būtų naudingiau, jei NT mokestis būtų svarstomas kompleksiškai su kitais mokestiniais pakeitimais, o ne kaip neišbaigta pavienė iniciatyva be pilno paketo. Kviesčiau valdančiuosius imtis mokesčių reformos iš esmės“, – teigė Prezidentas.
Po pietų šalies vadovas dalyvavo Krekenavos kultūros centre vykusiame susitikime su Panevėžio apskrities savivaldybių gydytojais ir sveikatos priežiūros įstaigų vadovais, su kuriais kalbėjo apie planuojamą sveikatos reformą. Tarp diskusijos dalyvių buvo Panevėžio rajono savivaldybės meras P. Žagunis ir Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos vyriausioji gydytoja Neringa Šinkūnienė.
„Pokyčiai sveikatos sistemoje labai reikalingi. Šioje srityje Europos Sąjungoje atsiliekame pagal daugelį parametrų. Reformos vizija ir tikslai geri, tačiau vien to nepakanka. Pasigendu argumentų, kas konkrečiai pagerės žmonėms. Stinga konkretaus plano, kaip bus sprendžiamos sveikatos specialistų trūkumo problemos. Ne bendrų skaičių, bet matymo, kaip keisis specialistų situacija regionuose. Manau, kad numatytas 14 mln. finansavimas iki 2027 m. specialistų pritraukimui didinti yra nepakankamas“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovo teigimu, reikalingi sprendiniai, kaip bus sumažintos eilės konkrečių savivaldybių gyventojams – tiek pas šeimos gydytojus, tiek pas specialistus, tiek tyrimams, tiek planinėms paslaugoms. Kuo greičiau privalo pradėti sklandžiai veikti skaidri ir efektyvi elektroninė registracijos sistema. „Kol kas esame per daug susifokusavę į įstaigų tinklą ir per mažai modeliuojame realų rezultatą pacientui“, – konstatavo šalies vadovas.
Prezidento patarėjai domėjosi socialinėmis ir švietimo problemomis.
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos posėdžių salėje patarėja socialinės politikos klausimais Vaida Budzevičienė susitiko su Panevėžio rajono bei kitų regiono savivaldybių socialinės paramos skyrių vedėjais ir specialistais, Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento vadovais. Diskutuota apie Užimtumo įstatymo pataisas, kurios bus taikomos nuo liepos 1 d., aptarta, kaip naujovės gali padėti spręsti ilgalaikio nedarbo problemas, nagrinėta jų specifika kaimiškose savivaldybėse.
Patarėja teiravosi, kaip vietose taikomos suderintos kompleksinės paslaugos ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, sprendžiant ilgalaikės bedarbystės problemas, kaip šiame procese vyksta savivaldos, Užimtumo tarnybos, kitų socialinių partnerių bendradarbiavimas. Nagrinėtas atvejo vadybininko vaidmuo. Aptarti neįgaliųjų integracijos į darbo rinką klausimai.
Prezidento vyriausioji patarėja, Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė Jolanta Karpavičienė bei Prezidento patarėja Vilma Bačkiūtė domėjosi Panevėžio rajono švietimo problemomis.
Viešnios lankėsi Panevėžio rajono Dembavos lopšelyje-darželyje ,,Smalsutis“, Krekenavos Mykolo Antanaičio bei Velžio gimnazijose.
Susitikimuose dalyvavo Panevėžio rajono švietimo įstaigų bei Savivaldybės vadovai – mero pavaduotojas Antanas Pocius; Savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis; administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Kaminskas; Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Kęstutis Rimkus; skyriaus specialistai. Diskutuota apie ikimokyklinį, įtraukųjį ugdymą, neformalųjį vaikų švietimą, problemas, galimus sprendimus.
