Viena kitai, rodos, prieštaraujančios sąvokos „valdininkas“ ir „menininkas“ visiškai sėkmingai gali derėti viename žmoguje. Tai atspindi Panevėžio rajono savivaldybės administracijos II aukšto fojė atidaryta paroda, kurioje eksponuojami su Švietimo, kultūros ir sporto skyriumi susijusių trijų autorių tapybos darbai. Buvę skyriaus darbuotojai, Panevėžio rajone dailės žanrą koordinavusieji Vidas Dulkė ir Dalius Dirsė bei šiuo metu dirbanti vyresnioji specialistė Ramunė Buterlevičienė pristato po tris savo tapytus paveikslus.
V. Dulkė Švietimo, kultūros ir sporto skyriuje dirbo 1994–2003 m. Nuo 1997 m. vadovauja Panevėžio rajono Liūdynės kultūros centre vaikų ir jaunimo pučiamųjų orkestrui.
„Muzika ir dailė lydi mane visą gyvenimą, gal dėl to mano tapybą kartais pavadina skambančia, pilna muzikos, o muziką – tapybiška“, – sako Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys V. Dulkė.
Tapyti pradėjęs jaunystėje, jis mokėsi pas privačius dailininkus. Dažniausiai tapo gamtos ir urbanistinius peizažus, natiurmortus. Nemažai autorinių parodų surengusiam V. Dulkei artimiausios meno kryptys – impresionizmas ir romantiškas realizmas. Daug jo darbų įsigijo privatūs Europos kolekcininkai.
Gamtos motyvai dominuoja pakylėta ramybe dvelkiančiuose D. Dirsės paveiksluose. Panevėžio dailės mokykloje D. Dirsė buvo žinomų menininkų ir pedagogų K. Naruševičiaus, R. Rutkūnienės, S. Kaziūnaitės, J. Lebednyko mokinys. Studijavo Šiaulių pedagoginio instituto dailės fakultete.
Dar studijuodamas buvo pakviestas dirbti mokytoju Naujamiesčio vidurinėje mokykloje (dabar gimnazija). Iki šiol ten tebedirba dailės, braižybos ir technologijų mokytoju. Kuria piešimo, grafikos, tapybos, keramikos bei medžio plastikos darbus, dalyvauja tarptautiniuose seminaruose, pleneruose, grupinėse kūrybos parodose Lietuvoje ir Europoje. Yra aktyvus visuomenininkas – asociacijos Naujamiesčio klubas „Menų sala“ vadovas, Naujamiesčio piliečių draugijos valdybos narys, Panevėžio rajono vietos veiklos grupės narys, Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
D. Dirsė organizuoja tarptautinius suaugusiųjų tapybos plenerus, tarptautines jaunimo medžio plastikos stovyklas „Jaunasis skulptorius“, rengia įvairius jaunimo užimtumo projektus: „Dviračiu per gyvenimą“, „Jaunoji ekspedicija“, „Mokyklos erdvė – mokinių kūrybai“.
D. Dirsė Savivaldybės administracijoje dirbo 1995–2003 m., yra Savivaldybės tarybos narys.
Savivaldybės administracijoje nuo 2017 m. dirbanti Ramunė Buterlevičienė savo paveiksluose dažniausiai vaizduoja Moterį.
„Ji – tiek demoniškumo bei gundymo inkarnacija, tiek nekaltybės metafora. Flirtas ir abejingumas. Išsitrynusios ribos tarp sapno ir beprotybės, neaiškumas, nepaaiškinamumas, transformacijos, vaizdinių dviprasmybės. Riba tarp būties ir vaidmens, butaforinio grožio ir kaltės prarajos“,– sako menininkė.
R. Buterlevičienė mano, kad autoriui nedera daugžodžiauti ir leidžia žiūrovui pačiam susikurti unikalią istoriją.
„Paveikslas – ne interjero detalė, o durys į save patį. Nenustoti ieškoti savęs – tai man atrodo svarbiausia,“– savo tapybos esmę apibūdina autorė.
Parodos atidarymas dėl karantino ribojimų nerengiamas, o kukliai save „kultūros žmonėmis“ vadinantys autoriai ją skiria šiandien, balandžio 15-ąją, minimai Pasaulinei kultūros dienai.
Savivaldybės informacija
