Naujamiesčio seniūnija

S. Nėries g. 14, LT-5340 Naujamiesčio mstl., Panevėžio r.
tel.: (8 45) 59 97 44, 59 95 44, faks. (8 45) 59 97 44
el. p. [email protected]

Lankytinų vietų žemėlapis
Lankytinos vietos: 1 – Naujamiesčio Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčia; 2 – Vadaktėlių Šv. Jono Nepomuko bažnyčia; 3 – karaimų kapinės Naujamiesčio kaime; 4 – knygnešio K. Ūdros (1859–1937) kapas Vadaktėlių kapinėse; 5 – antkapinė skulptūra „Angelas“ (skulptorius K. Ulianskis) Naujamiesčio kapinėse; 8 – gamtininko Alfonso Palionio (1905–1957) kapas Naujamiesčio kapinėse; 7 – Naujamiesčio kultūros centras-dailės galerija; 9 – buvusio Naudvario dvaro sodybos ansamblis; 10 – inžinieriaus Stanislovo Kerbedžio (1810–1899) gimtinė Naudvario kaime; 11 – „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ muziejus Baluškių kaime.

Seniūnijos plotas 13 674 ha, kurių 23,7 % užima miškai. Naujamiesčio seniūnijoje yra 48 kaimai ir 1 miestelis. Gyvena apie 3 tūkst. gyventojų. Veikia gimnazija, pagrindinė mokykla, muzikos mokykla, 3 bibliotekos, kultūros centras-dailės galerija, bendruomenės namai, muziejus, 2 bažnyčios, ambulatorija, 2 medicinos punktai, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, žemės ūkio kooperatyvas „Aruodai“, sporto klubas „Vėtra“.

Seniūnijos centras – Naujamiesčio miestelis, žinomas nuo XVI a. antrosios pusės. Čia nuo seno gyveno karaimai, yra karaimų kapinės. Naujamiestyje XIX a. pabaigoje pastatyta inžinieriaus iš Rygos F. Vyganovskio suprojektuota bažnyčia. 2007 m. rugpjūčio 16 d. remontuojamoje bažnyčioje kilo stiprus gaisras ir ją suniokojo. Sugriuvo abu 50 m aukščio mediniai bokštai. Vidun įkrito didžiausias Panevėžio vyskupijos varpas, liedintas 1898 m. brolių Usačiovų liejykloje Valdajuje (Rusija). Varpas svėrė 3 210,5 kg. Gaisro metu sudegė brangūs vargonai, pagaminti Karaliaučiuje. 2011 m. spalio 2 d. pašventinti 4 nauji varpai iš Vokietijos. 2013 m. pabaigoje bažnyčios bokštai buvo atstatyti. Dviejų bokštų darbai kainavo 300 tūkst. litų. Jų bendras svoris apie 10 t. Naujamiestyje 1905 m. vyko demonstracijos prieš caro valdžią.

Vaizdingose Nevėžio pakrantėse kyšo XVIII a. pabaigos Vadaktėlių bažnyčios mediniai bokštai. Bažnytėlę 1773 m. Lietuvos ir Lenkijos valstybės pirmo padalijimo metu atidarė lenkų kariuomenės pulkininkas Kuršo kunigaikštis Bironas. Vadaktėlių kapinėse palaidotas knygnešys Kazys Ūdra, Vytauto Didžiojo I laipsnio medalininkas, nuo 1927 m. gavęs knygnešio pensiją. Naujamiestyje yra gimęs liuteronų kunigas, „Biblijos“ vertėjas Jonas Božimovskis (1645), 1863 m. sukilimo dalyvis, kunigas Aleksandras Vitartas, habilituotas dr. profesorius Romualdas Grigas, Naudvaryje – inžinierius, tiltų statytojas Stanislovas Kerbedis, Degionių kaime – filologijos dr. Janina Žėkaitė. Naujamiestyje yra gyvenusi poetė Ramutė Skučaitė. Naujamiesčio gimnazijoje (el. p. [email protected], interneto svetainė www.isd.ktu.lt/nvmok) įkurtos 5 kūrybinės mokytojų grupės, rengiančios įvairių gimnazijos veiklos sričių projektus. Gimnazija turi herbą ir vėliavą. Berčiūnų pagrindinė mokykla (el. p. [email protected]) draugauja su Latvijos Respublikos Valmiero r. Kocenu, Estijos Respublikos Viljandi r. Paistu pagrindinėmis mokyklomis.

Miestelyje veikia keli meno mėgėjų kolektyvai, kurių garsiausias – pučiamųjų instrumentų orkestras „Aukštyn“ ir kt.

Seniūnijoje yra daug ūkininkų, vyrauja smulkūs ūkiai, kurie užsiima augalininkyste. Veikia Berčiūnų, Gustonių, Liberiškio žemės ūkio bendrovės.

Naujamiestis – mažas miestelis, turintis turtingą ir garbingą istoriją. Jame per amžius gražiai sugyveno, turėjo savo maldos namus net kelios tautos: lietuviai, karaimai, žydai.

Naujamiesčio likimas glaudžiai susijęs su visos Lietuvos likimu. Neaplenkė jo 1863 m. sukilimas, spaudos draudimas, Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai, okupacijos. Įvairavo ir Naujamiesčio vardo užrašymas:1613 m. žemėlapyje jis vadinamas Nowomiasteczko (Naujamiestis),

kituose 17 a. rašytiniuose šaltiniuose – Karaimų Nauju Miestu, o 1883 m. žemėlapyje-Novoje Mesto ( nauja vieta).

Miestelio pradžia laikytinas didiko Eustahijaus Valavičiaus dvaras. Šis dvarininkas 1583 m. pastatė kalvinų bažnyčią, įsakė gyventojams vaikus leisti į mokyklą. Jei vaikai nesimokė, tėvai privalėjo mokėti pinigines baudas. Vėliau Valavičiaus dvaras perėjo Radvilų nuosavybėn . Istorinio herbo Naujamiestis niekada neturėjo. Tad heraldikos komisija po ilgų svarstymų pasiūle herbe pavaizduoti angelą ir simbolį, susijusį su karaimais.

Mėlyname lauke vaizduojamas į dešinę žengiantis sidabrinis angelas su auksiniu nimbu ir tokio pat metalo knyga rankose. Kairiajame auksiniame kampe – mėlynas dviragis ietigalis (tamga). Angelas- Dievo pasiuntinys, tarpininkas tarp žemės ir dangaus, žmogaus ir dievo. Angelas sargas lydi žmogų visą gyvenimą, saugo jį nuo nelaimių, jis palydi mirusiojo sielą į Dangų. Atskirame laukelyje pavaizduotas dviragis ietigalis (tamga)- pagarba karaimams. Mėlyna skydo spalva heraldikoje simbolizuoja dievišką išmintį, pastovumą, sąžiningumą. Ji ir dangaus spalva.

Naujamiesčio herbo etaloną parengė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Jį Heraldikos komisija aprobavo 2008 m. liepos 24 d. ( Komisijos posėdžio protokolas Nr.381).

Paskutinis atnaujinimas: 2021-10-05 14:01