Kai mokiniams užduodi klausimą — kam patinka skaityti?, rankų miško sulauki nedažnai… Kartą susitikę, bandėme išsiaiškinti neskaitymo priežastis: blogi prisiminimai, vilioja įdomesnė veikla (internetas, žaidimai, filmai), skaityti „nemadinga“, daug būrelių — nelieka laiko; neranda ką skaityti, tiesiog nepatinka!… O kas patinka? — Muzika! Foto! Tik Tok! Insta!

Sutarėme — šiandien kuriame istoriją, kuri mums PATINKA! Pradėjome nuo plano — vieta, veikėjai, istorija, kaukės, muzika ir teatras.

VIETA: Naujamiesčio mokyklos erdvės.

VEIKĖJAI: mokyklos erdvėse suradome 3 skulptūras, kurios bus kuriamo pasakojimo veikėjais. Apmąstėme emocijas, jausmus ir poelgius, kuriuos galėtų patirti kiekvienas iš jų.

ISTORIJA: sukūrėme gyvenimišką istoriją, davėme veikėjams vardus, apibūdinome kiekvieno jų charakterį. Kurdami įsivaizdavome, kad veikėjai gyvena ten pat, kur ir mes…

KAUKĖS: istorijos personažams sukūrėme kaukes. Naudojome vienkartines lėkštes ir šilkines kreideles.

MUZIKA: ieškojome atitinkamo žanro muzikos, kad atskleistume kiekvieno veikėjo charakterį.

TEATRAS: sukurtą istoriją suvaidinome BE ŽODŽIŲ! Naudojome tik pasirinktą muziką ir judesį.

Ir — PREMJERA!

Susėdus į įspūdžių ratą išgirdau — buvo taaaaip SMAGU! Geriausias įvertinimas, priverčiantis iki ausų šypsotis bibliotekininką, tiesa? 😉

Skaitymo gebėjimų ugdymas, įtraukiant istorijų kūrimą, muziką ir teatro elementus, gali būti įdomus ir efektyvus būdas skatinti vaikų ir jaunimo literatūrinį supratimą, kūrybiškumą ir emocinį suvokimą. Šis metodas ne tik padeda vaikams suprasti literatūrą giliau, bet ir skatina gebėjimą analizuoti pasakų, įvairių skaitomų kūrinių struktūrą, temas, padeda mokiniams išreikšti savo mintis ir emocijas per rašymą, muziką ir teatrą. Tai įdomus, įtraukus ir prasmingas būdas ugdyti skaitymo gebėjimus.

Pasakojimo kūrimo metodo taikymo patirtis įgyta mokymų „Menas — kaip terapija ugdant specialiųjų poreikių mokinius“ Florencijoje (Italija) mobilumo metu (Naujamiesčio mokykloje įgyvendinamas Erasmus+Ka1 projektas „Atviras pasaulis“).

Bibliotekininkė Laura Šinkūnienė