Panevėžio rajono savivaldybės didžiosios posėdžių salės fojė eksponuojama keramikės Loretos Kubiliūnienės tapybos ir keramikos darbų paroda „Kai širdy nebetelpa“.
Autorė apie save ir savo kūrybą:
„Kiek save pamenu, tiek ir kuriu. Žmogus labai įdomus sutvėrimas, turintis didžiulį potencialą kurti ir griauti.
Gimiau Panevėžyje 1967 m. balandžio 29-ąją. Buvau pirmas vaikas šeimoje, bet apsuptas jau paaugusių dėdžių ir tetos. Tad ir augau keistai: lepinama ir erzinama vyresnių ir pati būdama atsakinga už jaunesnes seseris ir brolį. Tada niekas labai su vaikais nesicackino, bet niekas ir netrukdė daryti, ką nori. Dažnai sirgau, ligoninė buvo antri namai, todėl anksti išmokau skaityti. Istorijos nunešdavo toli nuo baltos lovos ir lašelinių, leisdavo ištverti ilgus ligos mėnesius. Jau paauglystėje ir ligoninėse atsirado galimybė piešti, lankstyti. Projektuodavau ištisus miestus, sekdavau pasakas. Kažkaip anksti užaugau, aplink visada būdavo mažesnių, kurie pasiduodavo mano mokymams.
Baigiau tuometinį Panevėžio politechnikumą, metalo apdirbimo specialybę. Vėliau įgijau keramikės lipdytojos specialybę. Tik pradėjusi dirbti Ramygalos kultūros centre, įstojau į Panevėžio kolegiją ir pabaigiau muzikos pedagogikos studijas. Muzikė nesu, bet pedagogė tikrai iš prigimties. Daug mokiausi ir mokausi savarankiškai. Esu smalsi, visada įdomu sužinoti, kaip viena ar kita padaryta, arba ką galima padaryti kitaip. Tai padeda darbe kultūros baruose. Kūrybai savo malonumui ar tobulėjimui laiko beveik nelieka.
Mano gyvenimas, kaip ir daugelio, buvo pilnas įtampų, gerų ir nelabai gerų emocijų, tik niekada nebuvo ramus. Labai mėgstu savo darbą, bet jis niekada netelpa į darbo valandas ar rėmus, jis nesibaigia uždarius kabineto duris ar nusilenkus žiūrovams. Viską imu į širdį ir jokie patarimai atsiriboti, streso valdymo kursai nepadeda. Juk suvaldytos emocijos nepasiekia žiūrovo, o jei nepasiekia, vadinasi, ne taip dirbame.
O kai jau būnu visa perpildyta, kai užgniaužia kvapą ir tiesiog nebegaliu įkvėpti, ieškau, kaip tai iškrauti. Vieni griauna, kiti kuria. Aš pasirinkau kurti.
Keramikos darbai gaminti iš šamotinės (akmens masės) molio masės. Nors kuriu daug taikomosios dailės darbų, vis dėlto mieliausi tie, kurie dovanoja šypseną ir mielas emocijas. Todėl ir pristatau vaikų skulptūrėlių kolekciją. Tapau dažniausiai ant drobės, akrilu. Ir labai įvairius darbus. Tai priklauso nuo nuotaikos. Peizažai, portretai, urbanistiniai ar modernūs darbai, skirtingos technikos – tiek įdomių dalykų yra pasaulyje. Dalijuosi ir su jumis.
Su pagarba žiūrovui Loreta Kubiliūnienė“
Šiuo metu savivaldybėje eksponuojamos parodos atidarymas nebus rengiamas dėl sudėtingos COVID-19 plitimo situacijos. Parodą gali apžiūrėti pavieniai lankytojai, turintys galimybių pasą arba jam prilyginamus dokumentus, ir besilaikantys visų šiuo metu privalomų saugumo reikalavimų.
