VALSTYBĖS IŠ DALIES KOMPENSUOJAMI BŪSTO KREDITAI

Valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus šiemet teikia: du bankai – AB Swedbank ir AB SEB bankas.

Valstybės iš dalies kompensuojami būsto kreditai nuo kitų būsto kreditų skiriasi tuo, kad šiais kreditais pasinaudojusiems žmonėms valstybė padengia 10 arba 20 procentų kredito sumos, kai kredito gavėjai turi teisę į valstybės paramą bei priklauso toliau nurodytoms asmenų grupėms, arba 10–20 procentų kredito likučio sumos, kai kredito gavėjai nurodytoms asmenų grupėms nėra priskiriami kredito gavimo metu, bet tampa priskirtinais kredito sutarties galiojimo metu.

Šių metų naujovė – kompensacija galės būti naudojama ir kredito pradiniam įnašui ar jo daliai padengti. Anksčiau valstybės remiamų kreditų gavėjai pradinį įnašą privalėdavo sukaupti patys.

Asmenų grupės, kurioms valstybė kompensuoja dalį būsto kredito:

Asmenų grupės apibūdinimasKompensacijos dydis, proc.
Buvę našlaičiai ar be tėvų globos iki 18 metų augę asmenys iki jiems sukanka 35 m.20
Šeimos, auginančios 3 arba daugiau vaikų (įvaikių)20
Asmenys ir šeimos, kurių šeimos nariams yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 procentų ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis20
Jaunos šeimos, auginančios 1-2 vaikus, kai tėvai ne vyresni kaip 35 m. amžiaus10
Šeimos, kuriose vienas iš tėvų yra miręs10

Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų maksimalūs dydžiai yra apibrėžti:

l iki 53 tūkst. Eur asmeniui be šeimos;

l iki 87 tūkst. Eur šeimai;

l iki 35 tūkst. Eur būsto rekonstrukcijai.

Svarbu žinoti, kad, jeigu valstybės remiamas būsto kreditas yra grąžinamas bankui greičiau nei per penkerius metus arba per šį laikotarpį kredito lėšomis įsigytas būstas yra perleidžiamas kitiems asmenims, valstybės suteikta subsidija privalo būti grąžinta arba yra išieškoma.

Valstybės remiamo būsto kredito gavimo sąlygos.

Valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą gali gauti tik Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme apibrėžti, teisę į valstybės paramą turintys asmenys, kurie atitinka kredituojančio banko reikalavimus, keliamus būsto kredito gavėjams.

Teisę į valstybės paramą turi tie asmenys (šeimos), kurių turimas turtas ir per paskutinius kalendorinius metus gautos grynosios pajamos neviršija minėtame įstatyme nurodytų dydžių ir kurie įsigyja pirmą tinkamą šeimai gyventi būstą, t. y. neturi ir neturėjo nuosavo būsto, turėjo nuosavą būstą daugiau kaip prieš 5 metus ir nėra pasinaudoję valstybės parama būstui įsigyti, arba turi (turėjo) būstą, kuriame vienam šeimos nariui tenka mažiau nei 14 kv. m naudingojo ploto, arba turi (turėjo) daugiau kaip 60 proc. nusidėvėjusį būstą, nepriklausomai nuo jo ploto. Taip pat nepriklausomai nuo turimo būsto ploto galima gauti valstybės remiamą būsto kreditą būstui pritaikyti neįgaliųjų poreikiams.

Visais minėtais atvejais šeimos pajamos ir turtas neturi viršyti nustatytų dydžių:

Šeimos apibūdinimasPajamų riba, EurTurto riba, Eur
Asmens be šeimos metinės pajamos ir turimas turtas8 97613 158
2–3 asmenų šeimos metinės pajamos ir turimas turtas12 54626 724
4–5 asmenų šeimos metinės pajamos ir turimas turtas15 09635 598
Vienam šeimos nariui tenkančios metinės pajamos ir turtas

6 asmenų ir didesnėse šeimose

2 5508 466

Svarbiausia ir sunkiausiai apibrėžiama valstybės iš dalies kompensuojamo kredito gavimo sąlyga – atitikti kredituojančio banko reikalavimus, keliamus būsto kredito gavėjams.

Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavimo procesas.

Žmonės, kurie norėtų gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, pirmiausia turėtų atsakingai įvertinti savo galimybes skolintis: ar ilgalaikė paskola netaps nepakeliama našta ateityje, ar gaunamos pajamos yra pakankamai patvarios ir netekus darbo nebus sunku susirasti kitą darbą, ar nėra šiuo metu prisiimta per daug kreditinių įsipareigojimų ir pan.

Jei nusprendžiama, kad skolintis būstui yra tinkamas laikas, vertėtų susipažinti su kredituojančių bankų būsto kreditų sąlygomis, įvertinti, ar jos Jums tinkamos ir pasitikrinti, ar yra išpildomi banko keliami reikalavimai būsto kredito gavėjams. Aptarus su kredituojančiu banku tinkamas kreditavimo sąlygas, reikės gauti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pažymą, patvirtinančią teisę į valstybės paramą. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto valdymo skyriui pateikiamas nustatytos formos prašymas, metinė turto, įskaitant pajamas deklaracija FR0001 (pildoma Valstybinėje mokesčių inspekcijoje) pareiškėjo tapatybę patvirtinantis dokumentas ir jo kopija bei kiti reikalingi prie prašymo pateikti dokumentai.

Daugiau informacijos teikiama tel. 8-45 58 29 56 arba atvykus į Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus 214 kab. Pažyma, patvirtinanti teisę į valstybės paramą, arba motyvuotas atsisakymas tokią pažymą išduoti pateikiamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po to, kai Panevėžio rajono savivaldybės administracijoje užregistruojami visi pažymos išdavimui reikiami dokumentai. Per 15 kalendorinių dienų nuo pažymos gavimo ji kartu su būsto kredito paraiška turi būti pateikta kredituojančiam bankui. Toliau viskas vyksta kredituojančio banko nustatyta tvarka, o pasirašius valstybės remiamo būsto kredito sutartį, priklausanti subsidija iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansavimo programos yra pervedama į kredituojančio banko nurodytą sąskaitą. Likusi kredito dalis grąžinama kredito sutartyje nustatyta tvarka.

Pateikti šiuos dokumentus:

1. Asmens (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija (-os) už kalendorinius metus (išduoda Valstybinė mokesčių inspekcija, 202 kab., deklaracijos forma FR0001).

2. Pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą (išduoda seniūnija).

3. Pažyma apie šeimos sudėtį (išduoda seniūnija).

4. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas apie asmens (šeimos) nuosavybės teise turimą (pastaruosius 5 metus turėtą) nekilnojamąjį turtą su įvertinta vidutine rinkos kaina (išduoda VĮ Registrų centras).

5. Asmens dokumentai ir jų kopijos.

6. Neįgalumo ar darbingumo lygio pažymos kopija.

7. Likusio be tėvų globos asmens statusą patvirtinančių dokumentų kopijos:

7.1. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl laikinosios globos nustatymo;

7.2. teismo sprendimas dėl nuolatinės globos nustatymo;

7.3. mirties liudijimas.

Paskutinis atnaujinimas: 2020-06-02 18:55

image_print