Labiausiai paplitęs Žemėje junginys – vanduo. Vandens yra visuose gyvuosiuose organizmuose ir jis būtinas gyvybei palaikyti. Gėlo vandens atsargos Žemėje nedidelės. Tuo tarpu didėjant žmonių skaičiui ir plėtojantis pramonei, vis daugiau vandens suvartojama ir kartu užkrečiama. Vandens įvairiuose organizmuose, jų organuose ir audiniuose yra labai daug. Pavyzdžiui, žinduolio organizme yra 63 – 68%, Žemės paviršiaus augalų lapuose 75- 86%, medūzoje ir dumbliuose – iki 98% vandens. Suaugusio žmogaus organizme yra 68 – 70% vandens, iš jo daugiausia yra kraujyje – 90%, raumenyse – 75%, kauluose – 28%. Vanduo turi įtakos visiems žmogaus organizmo gyvybiniams procesams. Su jo pagalba vyksta dauguma medžiagų apykaitos reakcijų, kurios užtikrina nenutrūkstamą gyvųjų audinių irimo ir regeneracijos procesą. Skystoje vandens terpėje vyksta virškinimo ir maisto įsisavinimo procesai skrandyje ir žarnyne, gyvosios medžiagos sintezė organizmo ląstelėse. Kartu su vandeniu iš organizmo pašalinamos kenksmingos medžiagos ir laiku jų nepašalinus, žmogus gali sunkiai apsinuodyti ar net mirti. Žmogaus organizmas nepakenčia vandens trūkumo. Netekęs 1 – 1,5 1 vandens, žmogus pradeda jausti troškulį. Praradus dėl vandens deficito 6 – 8% savosios masės, žmogaus organizme sutrinka medžiagų apykaita, didėja kraujo klampa, pakyla temperatūra, dažnėja pulsas, parausta oda, suglemba raumenys ir kūnas, svaigsta ir skauda galva. Netekus 10% vandens, atsiranda negrįžtamų patologinių reiškinių: trūkinėja oda, įdumba akių obuoliai, sutrinka rega, prasideda traukuliai gerklėje, silpsta protas. Netekęs 21% vandens, žmogus miršta. Daugybė vandens suvartojama sanitarinėms higieninėms ir buitinėms reikmėms, gamybai, technologiniams pramonės, statybos ir transporto procesams, žemės ūkiui, gaisrams gesinti, miestų gatvėms ir želdiniams laistyti. Žmogus per parą vidutiniškai suvartoja iki 100 litrų vandens.
Kasmet nuo kovo 22-ąją pasaulyje švenčiama Vandens diena. Jos tikslas – atkreipti dėmesį į vandens svarbą žmonijai ir ją supančiai aplinkai. Paminint šią dieną su penktos klasės mokiniais kalbėjome apie visas vandens vertybes, jo savybes, aiškinomės, kam jis reikalingas. Pamokoje mokiniai išsakė savo nuomonę, kodėl jie geria vandenį, skaičiavo kiek kiekvienas turėtų išgerti vandens per parą, sudalyvavo mini viktorinoje, taip praplėsdami savo žinias apie vandens svarbą žmogaus organizmui.
Vanduo yra kiekvienoje būtybėje. Kol jis bus švarus, tai bus švarus ir pasaulis. Tad jo švara, tausojimu turime rūpintis mes – žmonės.
Dar vienas svarbus saugios aplinkos faktorius – triukšmas. Kas yra triukšmas? Triukšmas – tai stiprus garsas, žeidžiantis ausis ir silpninantis klausą. Pagrindiniai triukšmo šaltiniai yra transportas, pramonės įmonės, statybos darbai, ventiliacijos įrenginiai, šventiniai renginiai. Buityje taip pat esama daug triukšmo šaltinių: televizorių, muzikos centrų, muzikos instrumentų, vaikų žaislų, dulkių siurblių, skalbiamųjų mašinų ir t. t. Triukšmas neigiamai veikia mūsų sveikatą ir gyvenimo kokybę. Ypač kenksmingas nuolatinis triukšmas, kuris sukelia nervinę įtampą, stresą ir didina riziką susirgti su nervų sistemos ligomis. Ilgalaikis triukšmo poveikis gali iššaukti apsauginę fiziologinę ir psichologinę organizmo reakciją, kuri vadinama stresu. Dėl ilgalaikio streso atsiranda tokie simptomai kaip lėtiniai galvos skausmai, miego sutrikimai, nepaaiškinamas nuovargis, atminties sutrikimai, klausos sutrikimai, širdies veiklos ir kraujospūdžio pokyčiai, imuninės sistemos sutrikimai, sumažėja fizinis ir protinis darbingumas, sutrinka koordinacija ir padidėja nelaimingų atsitikimų rizika. Net 40 proc. gyventojų yra veikiami padidėjusio aplinkos triukšmo dieną ir apie 20 proc. naktį. Triukšmas sutrikdo miegą, trukdo atlikti įprastinę veiklą, atsipalaiduoti, kalbėtis, klausytis radijo, žiūrėti televizorių. Užsiimant protine veikla, kuriai būtina gera atmintis, dėmesio sutelkimas, labai jautriai ir tiesiogiai reaguojama į aplinkos triukšmą. Dėl to nukenčia užduočių atlikimo kokybė ir ilgėja užduočių atlikimo laikas. Aplinkos triukšmas kenkia be išimties visiems, tai viena didžiausių aplinkosaugos problemų.
Kiekvieną paskutinįjį balandžio mėnesio trečiadienį yra minima Tarptautinė kovos su triukšmu diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į žalingą triukšmo poveikį klausai, sveikatai ir gyvenimo kokybei.
Balandžio 24 dieną gimnazijoje pamokos vyko tyloje. Jų metu leista mokiniams suvokti, kad buvimas triukšmingoje aplinkoje mus vargina, tuo tarpu būdami tyloje nurimstame, atsipalaiduojame ir pailsime. Sveikatos specialistė 7 klasės mokiniams paaiškino kaip veikia mus tiesioginis ir netiesioginis triukšmas, drauge analizavome triukšmo žalą sveikatai ir tylos naudą mūsų psichinei ir fizinei sveikatai. O kad būtų lengviau suprasti, nagrinėjome „Triukšmo termometrą“, kuris aiškiai parodo kokio stiprumo triukšmas, per kiek laiko kyla rizika pažeisti klausą. Išsiaiškinome kas yra baltas, natūralus gamtinis triukšmas, jo poveikį sveikatai. Rekomendavome dažniau laikytis „tylos dietos“, tai:
- išjunkti elektroninius prietaisus, informavimo šaltinius;
- skirti laiko tyliajam poilsiui: pasivaikščioti parke ar miške, nueiti į biblioteką ar pan.;
- vengti triukšmingų vietų, koncerte nestovėti arti kolonėlių;
- naudoti ausų apsaugos priemones (ausų kamštukus), jei esate veikiami didelio triukšmo darbe ar gyvenamojoje aplinkoje.
2 klasės mokiniai atliko praktines užduotis „Triukšmo žala“. Antrokai sužinojo kas yra triukšmas, kuo jis matuojamas, išsiaiškino jo sukeliamus šaltinius, pildė triukšmo mažinimo kalendorių. Penktokai fiksavo savo tylos akimirkas.
Tad turime išmokti susigyventi ne tik su dirbtinai sukeliamu triukšmu, bet ir mėgautis natūralios gamtos garsais ar tiesiog pasidžiaugti tyla.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
