Rugpjūčio 28–ą dieną šilaiviai susiruošė į kelionę po Molėtų kraštą. Pirmoji stotelė – Videniškiai, kur buvo aplankytas buvęs Regulinių atgailos kanauninkų, liaudyje vadintų Baltaisiais Augustinais, vienuolijos vyresniojo pastatas. Ši brolija miestelyje įsikūrė XVII a. pr. ir gyvavo daugiau nei 200 metų. Buvusiame vienuolyne keliautojus pasitiko muziejininkė Kristina Degutienė. Ji parodė istorija dvelkiančių pastatų vidų, papasakojo įdomiai ir išsamiai, parodė daug bažnytinių daiktų, naudotų prieš kelis šimtus metų, pamatėme įspūdingą raudonų plytų ir akmenų rūsį. Apžiūrėjome išlikusias ir restauruotas freskas, didikų Giedraičių portretus, šimtmečius atlaikiusias krosnis… Gidė pasidžiaugė, kad išsilaikė šie pastatai per daugybę metų, liko nesugriuvę, kaip kad atsitinka su daugybe pastatų. Vienuolynas uždarytas 1832–aisiais metais. Vėliau čia yra veikusi mokykla, buvo bendrabutis. Nuo 2015 metų buvęs vienuolynas prikeltas naujam gyvenimui – jau kaip muziejus. Palikę vienuolyną, aplankėme Videniškių Šv. Lauryno bažnyčią, kur ilgiau stabtelėjome prie palaimintojo Mykolo Giedraičio koplyčios, kur yra ir jo relikvija. 2018–aisiais metais jis buvo paskelbtas palaimintuoju, o 2019 metais įvyko beatifikacijos iškilmė, taip pat 2025–aisiais metais buvo minimas jo 600 metų jubiliejus. Tomis reikšmingomis progomis Videniškiuose įvyko didžiulės iškilmės, kuriose dalyvavo daugybė garbingų žmonių.
Pasisėmę įspūdžių ir praturtėję gauta informacija, pajudėjome Molėtų etnokosmologijos muziejaus link. Ten gidas parodė daugybę įdomiai įrengtų patalpų, išsamiai papasakojo apie muziejuje esamus eksponatus. Besiklausydami pajutome Visatos didybę. Tie masteliai tiesiog pribloškia, o mūsų Žemė – tik labai mažytė dalelė neaprėpiamose Kosmoso platybėse. Žmogui nelengva visa tai suprasti. Gyvendami juk nejaučiame, kokiu greičiu sukasi Žemė aplink Saulę… Ir tą laiką, metų laikų virsmą mokslas gali paaiškinti, bet dažnam žmogui tai ir lieka gyvenimo mįslė. Pasiekę muziejaus apžvalgos aikštelę, pasigrožėjome Molėtų apylinkių nuostabiais vaizdais. Ir taip, suvokę savo laikinumą ir trapumą šioje žemėje, išgirdę daug ką naujo, pajudėjome Mindūnų link.
Ten mus pasitiko su muzika. Žuvienės virėja ir edukatorė Irena ne tik skaniai verda, bet dar groja akordeonu ir dainuoja. Ji papasakojo apie sriubai naudojamus prieskonius, juos parodė. Sočiai ir skaniai pavalgėme, pasiklausėme skambių dainų apie žuvį ir žvejus, kai kurioms dainoms ir pritarėme. Tada su gera nuotaika, kurią paskleidė miela Irena, nuėjome aplankyti greta esančių Ežerų ir žvejybos bei Antano Truskausko medžioklės ir gamtos muziejų, kur pamatėme daugybę įdomių eksponatų, kurie praplėtė mūsų pažinimą. Ir visai netoli – įspūdingas Mindūnų apžvalgos bokštas, ant kurio užlipus atsiveria nepaprasti Molėtų apylinkių vaizdai su ežerais ir miškais… Šis bokštas – antras pagal aukštį Lietuvoje – 36 metrai.
Šilų bendruomenės suorganizuota kelionė buvo smagi, praturtinusi naujomis žiniomis ir dar nematytais vaizdais, sutiktais žmonėmis. Kelionės suartina ir suteikia žmonėms naujų patirčių. Išvykos dalyviai dėkingi Panevėžio raj. savivaldybei, parėmusiai šią kelionę.
Straipsnis ir nuotraukos – S. Pulkauninkienės (Šilaiviai prie etnokosmologijos muziejaus; valgant žuvienę; Mindūnų apžvalgos bokštas)
