Karsakiškio seniūnija

Lėvens g. 16, LT-5351
Karsakiškio  k., Panevėžio r.
tel.: (8 45) 55 27 75, 55 27 47
el. p. karsakiskio_seniunija@panrs.lt

 

Lankytinų vietų žemėlapis
1 Karsakiškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia; 2. Geležių Šv. Juozapo bažnyčia; 3. Naujikų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo koplyčia; 4. Palaukių Šv. Pranciškaus koplyčia; 5. Bygailų Šv. Marijos Magdelenos koplyčia; 6. Tiltagalių Šv. Mykolo Archangelo koplyčia; 7. Žiliškių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo koplyčia; 8. Bikiškių Kristaus Atsimainimo koplyčia; 9. Sodelių Šv. Dvasios koplyčia; 10. Porijų Šv. Augustino koplyčia; 11. Žydų genocido aukų kapinės Žaliojoje girioje; 12. Pirmojo pasaulinio karo karių kapai Palaukių kaime; 13. Pirmojo pasaulinio karo karių kapai Paliūniškio kaime; 14. Koplytstulpis Eliziejaus Liutkevičiaus sukilėliams atminti Stumbriškio kaime; 15. Partizano Petro Tamošiūno – Simo kautynių ir žūties vieta; 16. Paliūniškio tiltas per Lėvens upę; 17. Vilktupio šaltinis Žaliosios girios zoologijos botaniniame draustinyje, Lėvens upės šlaite (gamtos paminklas).

Karsakiškio seniūnijos herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento 2007 m. balandžio 20 d. dekretu Nr. IK-935.

Žaliame lauke vaizduojama auksinė lūšies galva su raudonu liežuviu ir sidabriniais dantimis. Lūšis – budrumo, atsargumo ir akylumo simbolis. Žalia spalva simbolizuoja laisvę, grožį, džiaugsmą, sveikatą ir viltį. Tai ir augmenijos išraiška.

Seniūnijos plotas – 30 555,38 ha, kurių 55,49 % užima miškai. Per seniūnijos teritoriją teka Lėvens, Pyvesos, Marnako upės, Žaliosios girioje Įstros ir Svalios upių ištakos, tyvuliuoja 2 ežerai, seniūnijoje yra Vosniūnų ir Linkiamiškio spanguolynai, Gailių ir Klimbalės durpynai, 99 kaimai, apie 2 800 gyventojų, įsikūrusios 5 gyvenvietės (Karsakiškio, Geležių, Tiltagalių, Paliūniškio, Sodelių). Gyvenvietės turi paminklinius akmenis bei medinę iškaba su jų pavadinimais.

Seniūnijos centras – Karsakiškio gyvenvietė, esanti 16 km nuo Panevėžio Kupiškio link, dešiniajame Lėvens krante, netoli Žaliosios girios. Karsakiškio vardas istoriniuose dokumentuose minimas nuo XVII a. Karsakiškiui formuotis ir augti lemiamos įtakos turėjo bažnyčia, kurioje 1792–1796 m. ir 1804–1806 m. kunigavo poetas Antanas Strazdas. Dabartinė akmens ir mūro bažnyčia pastatyta 1888 m., kunigaujant klebonui Leonui Skopui.

Seniūnijoje yra 6 bendruomenės (Sodelių, Geležių, Tiltagalių, Aščiagalių, Karsakiškio, Paliūniškio) – bendruomenių sąjungos narės. Taip pat yra 5 seniūnaitijos: Sodelių, Geležių, Tiltagalių, Karsakiškio, Paliūniškio.

Veikia Paliūniškio pagrindinė mokykla ir Paliūniškio pagrindinės mokyklos  Tiltagalių skyrius. Taip pat veikia Tiltagalių kultūros centras bei Karsakiškio ir Geležių bendruomenės namai, Tiltagalių bendrosios praktikos gydytojo kabinetas, 2 medicinos punktai, vaistinė, viešosios bibliotekos 4 filialai, Tiltagalių ugniagesių komanda, VšĮ Integruotų sveikatos paslaugų centro padalinys, grupinio gyvenimo namai demensijomis ir alzheimerio liga sergantiems asmenims Naujikų k. Seniūnijai priklauso 14 veikiančių ir 13 neveikiančių kapinių. Yra Geležių Šv. Juozapo bažnyčia ir Karsakiškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia, Naujikų, Palaukių, Bygailių, Tiltagalių, Žiliškių, Sodelių, Bikiškių, Porijų koplyčios. Teritorijoje yra 13 sodų bendrijų. Prie Lėvens Žaliosios girios botaninio-zologinio draustinio pakraštyje įsikūrusi VšĮ „Vaikystės šilelis“.

Plėtojama kultūrinė veikla. Pagrindiniai kolektyvai: liaudiškos muzikos kapela „Lėvena“ Tiltagalių k., „Kaimynai“ Paliūniškio k., linijinių šokių kolektyvas „Širšė“, kantri muzikos ansamblis „BRIDGE END BEND“, Geležių vokalinis ansamblis „Varsa“, Geležių folkloro ansamblis, Jaunimo šiuolaikinio šokio grupė „Lyra“, teatro studija „Triukšmas ant palangės“ ir kt.

Verslas seniūnijoje mažai išplėtotas: 2 privačios parduotuvės, 4 „Šilažolės“ vartotojų kooperatyvo parduotuvės, medžio apdirbimo įmonės, 2 kavinės-barai, 6 kaimo turizmo sodybos: „Dainiaus Sodyba“ Breiviškių k., „Miško oazė“ Lamatų k., „Šarvilis“ Bygailių k., „Paliūniškio dvaras“ Paliūniškio k., „Miškas kitaip“ – įsikūręs Žaliosios girios zoologiniame botaniniame draustinyje ant Lėvens upės kranto, sodyba „Lėvens krantas“ Startų k., stovyklavietė „Vilktupis“ – jos šlaite trykšta Vilktupio šaltinis (gamtos paminklas), G. Taujansko baidarių nuomos punktas Tiltagalių k. Veikia plačiajuostis internetas „Rain“, belaidis internetas „Zebra“.

Seniūnijoje įregistruota apie 300 ūkininkų ūkių ir 3 žemės ūkio bendrovės – ŽŪB „Bernotų ūkis“, ŽŪB „Naujadvaris“, ŽŪB „Tiltagaliai“. Vyrauja smulkūs ir vidutiniai ūkiai. Stambesni augalininkystės ūkiai: Petro Šimkaus, Vaclovo Steponavičiaus, Antano Jackevičiaus, Astos Petrauskienės, Ričardo Kopūsto, Vytauto Pauliko, Zenono ir Tomo Astravų, Ginto Jėčiaus, Mariaus Pauliuko, Eugenijaus Kopūsto, gyvulininkystės – Donato Kvedaravičiaus, pienininkystės – Sauliaus Brazdžiūno, Laimučio Šarkano. Veikia ekologiški Arvydo Banelio, Editos Baublienės ūkiai, Dalios Dambrauskienės ir Kęstučio Čerkeso daržininkystės ūkis. 2009 m. įsteigtas melioracijos kooperatyvas „Melioracijos statinių naudotojai“.

Iš šio krašto kilusios ar jame dirbusios iškilios asmenybės: pramonininkas Povilas Puzinas, didžiosios Sibiro magistralės statytojas Stanislovas Puzinas, poetas Stasys Šneideris-Diemedis, kunigas, istorikas, visuomenės veikėjas Antanas Juška, Nepriklausomos Lietuvos armijos karininkas, partizanas Danielius Vaitelis, kunigas, knygnešys, kraštotyrininkas Antanas Pauliukas, kunigas Povilas Pauliukas, lietuvių kultūros veikėjas, publicistas, kunigas Juozapas Žebrys, Lietuvos kariuomenės pulkininkai Juozas ir Tomas Vidugiriai, kalbininkas, lietuvių tarmių tyrėjas humanitarinių mokslų daktaras Aloyzas Vidugiris, kunigas dramaturgas Henrikas Prialgauskas, gamtininkas ornitologas Teofilis Zubavičius, astronomijos mokslų daktaras Algimantas Ažusienis, mokytojas, kraštotirininkas Pranas Tamošiūnas, poetė Liuda Karpuškienė, ekonomikos mokslų daktarė Irena Arimavičiūtė-Zabielavičienė, ekonomikos mokslų daktaras Stasys Vaitkevičius, ekonomistė, socialinių mokslų daktarė Malvina Arimavičiūtė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Albinas Vaižmužis ir Rasa Juknevičienė, vertėjas, literatūrologas, humanitarinių mokslų daktaras. Silvestras Gaižiūnas, istorikas, docentas daktaras Istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys, elektros ir elektronikos inžinerijos mokslų docentas daktaras Dalius Matuzevičius, profesorius, chemijos mokslų daktaras Henrikas Samas, dailininkas Bronislovas Rudys.

Paskutinis atnaujinimas: 2021-04-16 12:54