Rugsėjo mėnesio paskutinėmis dienomis kartu su Panevėžio rajono bendruomenių atstovais leidomės į trijų dienų kelionę po Šiaurės Latviją ir Pietų Estiją. Dar prieš išvykstant žinojome, kad per tris dienas pamatysime nemažai, tačiau kelionės niekada nesusideda vien iš to, kas surašyta programoje. Kiekviena jų atsineša savo orą, nuotaiką, netikėtus atradimus ir tas mažas akimirkas, kurių į programą neįrašysi.
Lydimi kelionės organizatorės, gidės Daivos Mulevičienės kelionę pradėjome Latvijoje. Kuoknesėje aplankėme Likimo sodą, įkurtą nepriklausomybės šimtmečiui paminėti ir skirtą visos tautos atminimui. Vėliau plaukiojome laiveliais užtvenktoje Dauguvos upėje – prieš akis vis atsiverdavo į upę tarsi įbridę Koknesės pilies griuvėsiai, pakrantėje stypčiojančios gervės, atsiverdavo vandens išplautos upės atodangos.
Kelias toliau vedė į Lygatnę, garsėjančią istoriniu popieriaus fabriku. Čia išlikusi XIX amžiuje susiformavusi darbininkų gyvenamoji aplinka – senųjų namelių gatvė, šiandien saugoma kaip kultūros paveldo objektas. O dar tie Lygatnės urvai – vieta, kurioje norėjosi ne tik klausytis pasakojimo, bet ir patiems viską apžiūrėti, paliesti akimis, pasmalsauti.
Lankėmės Estijos aviacijos muziejuje, kuriame pristatoma viena didžiausių aviacijos kolekcijų Baltijos šalyse. Įvairių laikotarpių orlaiviai, sraigtasparniai, kariniai ir civiliniai aviacijos eksponatai. Iš aviacijos pasaulio pasukome į Tartu – antrą pagal dydį Estijos miestą ir svarbų šalies kultūros bei mokslo centrą. Saulėta rudens diena, po kojomis čežantys lapai, jaukios miesto erdvės, istorinių pastatų ir šiuolaikinės architektūros dermė. Tartu norėjosi ne prabėgti, o tiesiog eiti, dairytis ir mėgautis tuo gražiu rudenišku miestu, o kad smalsumo būtų dar daugiau, aplankėme ir mokslo centrą „AHHAA“, kur mokslas pateikiamas per praktinius bandymus, eksperimentus ir interaktyvias ekspozicijas. Daugelį dalykų galėjome išbandyti patys.
Grįždami stabtelėjome nedideliame Latvijos miestelyje Rūjienoje. Kultūros ir informacijos centre atradome vietos gyventojų įrengtą japonišką kambarį, pasivaikščiojome miestelio gatvelėmis, buvusioje Rūjienos pieninėje ragavome čia nuo seno gaminamus ledus. Paskutinis kelionės sustojimas – Limbažiai. Gyvojo sidabro muziejuje apžiūrėjome iš sidabro sukurtus meno kūrinius, atspindinčius įvairias žmogaus gyvenimo temas, jausmus ir vertybes.
Į namus grįžome kupini įspūdžių, naujų pažinčių, užsimezgusių draugysčių, su pilnais telefonais nuotraukų ir su dar viena bendra istorija, kuri ilgai gyvens mūsų pokalbiuose ir prisiminimuose. Ir visai nesvarbu, kad lagaminai jau iškrauti. Ši kelionė baigėsi, bet kažkur viduje jau kirba mintis – o kur keliausime kitą kartą?
Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė
