Gamtamokslinis ugdymas – prioritetinė įstaigos veiklos sritis. Vykdomi projektai įprastas vaiko ugdymo(si) dienas pavertė atradimų ir išradimų dienomis, kurios tapo pilnos įspūdžių, savaiminio mokymosi. Ekologinį ugdymą pradėdami nuo mažens, konkrečiais darbais prisidedame prie gamtos grožio, gyvybės puoselėjimo.
Žibartonių skyriaus ikimokyklinio ugdymo mokytojos projekto „Aš auginu“ metu plėtė vaikų ekologinę patirtį per pažintinę, tiriamąją ir praktinę veiklą. Iš pasėtų sėklyčių užaugino gėlių, daržovių daigų, kuriuos persodino į atskirus vazonėlius. Ugdytiniai kiekvieną dieną stebėjo augalėlius, matavo, tyrinėjo, ar netrūksta šviesos, šilumos ir drėgmės. Motinos dienos proga užaugintas gėlytes padovanojo savo mamytėms. Likusius daržovių daigus pasodino į lauko lysves. Rudenį vaikų darbas bus įvertintas gausiu derliumi.
„Drugelių“ grupės bendruomenė įgyvendino projektą „Atradimai gamtoje“. Gamtos apsuptyje vaikai ne tik žaidė, bet ir patyrė įvairius pojūčius. Vaikai buvo skatinami kalbėtis, kritiškai mąstyti, pastebėti pokyčius, priežasties ir pasekmės ryšius, veiklos padarinius. Projekto „Augalai – pavasario šaukliai“ metu ugdytiniai aktyviai dalyvavo įvairiose tyrinėjimų ir atradimų veiklose, žadinančiose jų smalsumą ir susidomėjimą gamta. Tyrinėjo, lygino, matavo, rūšiavo įvairius pievoje augančius augalus. Knygose, enciklopedijose, internete ieškojo informacijos apie juos. Stotelėje „Obelų sodas“ tyrinėjo obelų lapus, žiedų spalvas ir formas, kalendoriuje žymėjo, kiek laiko obelys žydėjo, rinko žiedlapius, atliko kūrybines užduotis. Stotelėje „Žydinti pieva“ stebėjo ir tyrinėjo augalus, vabzdžius, o naudojant įvairias gamtos priemones kūrė puokštes, koliažus. Daržovių lysvėje atliko praktinius darbus.
„Nykštukų“ grupės bendruomenė projekto „Išdykusių spalvų slėpynės“ veiklose tapo kūrėjais: stebėjo, tyrinėjo, eksperimentavo, planavo ir svarstė. Aktyvūs ugdymo metodai atskleidė vaikų sugebėjimus, kūrybiškumą. Vaikai atkreipė dėmesį į spalvas, patyrė atradimo džiaugsmą. Išbandė spaudavimo techniką-monotipiją, piešimą ant folijos, ant šviesos stalo, ant akmenėlių. Jie piešė taip, kaip jie nori. Pasivaikščiojimo metu ieškojo spalvų gamtinėje aplinkoje, stebėjo skruzdes, bitutes, gėles, skaičiavo automobilius, sutiktus žmones, praskrendančius paukščius. Viską užfiksavo ir padarė diagramą. Vaikai skraidino savo pasigamintus lėktuvėlius, o pagamintus laivelius nešėsi namo, kad galėtų su šeima užsiimti bendra veikla, plukdyti juos vandens telkinyje, stebėti srovės kryptį, kaip toli jie nuplaukia. Vaikai labai smalsūs, o ypač jiems smagu pažinti pasaulį viską paliečiant savo piršteliais. Vaikai vaisius ir daržoves lietė, uostė, ragavo, skaičiavo ir grupavo pagal spalvas, lygino. Jiems teko išsiaiškinti, kad vienodos spalvos daržovės ir vaisiai turi visiškai skirtingas formas, skonio savybes, kvapą ir paskirtį. Dažė makaronus, kurių skonis buvo vienodas, o spalvos skirtingos, ragavo ir ekologiškus spalvotus makaronus, kurie nustebino savo išskirtiniu skoniu. Kas dieną vartojamos daržovės ir vaisiai, ekologiški produktai vaikams atsiskleidė naujais skoniais, spalvomis ir naujais potyriais, kurie skatino vaikų pažinimą ir sveiką gyvenseną.
„Kiškučių“ grupės vaikai įgyvendino projektą „Būk sveikas, pasauli“. Organizuotos išvykos metu, pamatė patvinusią Nevėžio upę, jos krantus jungiantį tiltą, krantų augmeniją, plaukiojančias antis. Informacijos, kas gyvena vandenyje, vaikai ieškojo enciklopedijoje, vyko diskusija apie vandens taršos problemas, kaip taupyti vandenį, kokie pavojai tyko prie upės, tyrinėjo medžių šešėlius. Atliktas bandymas „Plūduriuoja ar skęsta?“, „Ar balos vanduo švarus?“. Panaudodami netradicines priemones, statė tiltą, piešė ir pasakojo, ką matė išvykos metu. Išvykus į pievą, vaikai turėjo galimybę įsiklausyti į aplinkos garsus, ieškoti, kur gyvena vabalėlis, sudėti kompoziciją iš pievų žolynų, diskutuoti, kaip vaikai turi elgtis gamtoje, o sugrįžus į grupę, piešti įvairias gėles, vabalėlius. Sužydėjus sodams, vaikai grožėjosi žiedų gausa, diskutavo, kokie požymiai priskiriami pavasariui, kokia žmogaus daroma žala gamtai. Vaikai praktiškai darbavosi darže, pureno žemę, sėjo, sodino įvairias daržoves, laistė, ravėjo, domėjosi, kur gyvena sliekai. Klausėsi mokytojos pasakojimo apie saugomus gyvūnus, kartu vartė „Raudonąją knygą“, kalbėjosi, kodėl svarbu saugoti miško tylą, kas valo orą.
Linkaučių skyriaus mokytojos, vykdydamos projektą „Čiulba ulba ūbauja“, plačiau vaikus supažindino apie paukščius. Vaikai laukė sugrįžtančių paukščių, ieškojo informacijos apie juos, klausėsi jų balsų. Kartu su tėveliais gamino inkilėlius. Kiekvieną dieną vaikai stebėjo, kada apsigyvens juose varnėnai. Aktyvus dalyvavimas veiklose pažadino norą stebėti paukščius natūralioje aplinkoje, kuo daugiau apie juos sužinoti, kaip jie gyvena, peri, augina palikuonis. Mokytojos organizavo parodėlę „Aš pažįstu paukštelius“, diskutavo su vaikais tema „Kaip galėčiau padėti gamtai?“. Panaudodami antrines žaliavas, vaikai su tėveliais pagamino įvairių kūrybinių darbelių.
Patiriant teigiamas emocijas, svarbią įtaką vaiko gamtamokslinėms nuostatoms formuotis turėjo kasdienės diegiamos elgesio nuostatos gamtos atžvilgiu. Keliant ir išbandant įvairias hipotezes, gamtą vaikai galėjo suvokti kaip tyrimo, grožio, gamtonaudos, apsaugos objektą.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Irena Buzienė
