Žaliosios energetikos plėtra Panevėžio rajonui ir visam regionui svarbi dėl galimybių pritraukti pažangias investicijas, kurti naujas ekonominės veiklos kryptis ir efektyviau panaudoti vietos išteklius. Tokie projektai prisideda prie švaresnės energijos gamybos, padeda mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stiprina regiono potencialą energetikos srityje. Vienas šios plėtros pavyzdžių – prie tarptautinės „Via Baltica“ magistralės veikianti UAB „Engerta“ biometano jėgainė, kurioje iš maisto atliekų ir karvių srutų gaminamas transportui skirtas kuras.
Ši jėgainė yra pirmoji tokio tipo Lietuvoje, prijungta prie ESO skirstomųjų tinklų. Iš pradžių projektą planuota įgyvendinti arčiau Šilagalio, tačiau įvertinus vietos bendruomenės lūkesčius ir ieškant palankiausios vietos, galiausiai pasirinkta teritorija atokiau nuo gyvenviečių. Sklype plyname lauke nuo nulio parengta visa įmonės veiklai būtina infrastruktūra – tai pareikalavo glaudaus Panevėžio rajono savivaldybės įsitraukimo sprendžiant žemės, leidimų ir komunikacijų klausimus.
„Investicijoms svarbu rasti tinkamą vietą ir sudaryti sąlygas verslui joje veikti. Šiuo atveju reikėjo ieškoti sprendimų, kurie leistų įgyvendinti projektą ir kartu atsižvelgtų į gyventojų interesus. Džiaugiuosi, kad pavyko rasti kitą teritoriją, o bendradarbiaujant su įmone išspręsti svarbius pasirengimo darbus. Tokie projektai rodo, kad rajone yra galimybių kurtis ir veikti šiuolaikinėms, pažangias technologijas diegiančioms įmonėms“, – sako Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.
„Investuotojui pasirinkus teritoriją, joje dar nebuvo tokiai veiklai reikalingos infrastruktūros. Reikėjo spręsti žemės sklypo, statybos leidimų, komunikacijų tiesimo ir kitus klausimus, pasirūpinti privažiavimu. Prie šio proceso dirbo ne vienas administracijos skyrius – kiekvienas pagal savo kompetenciją prisidėjo, kad reikalingi sprendimai būtų priimti ir projektas galėtų būti įgyvendintas. Tai buvo bendras darbas su investuotoju“, – teigia Savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Toliušis.
UAB „Engerta“ biometano jėgainėje per metus gali būti perdirbama iki 60 tūkst. tonų maisto atliekų ir pagaminama iki 5 mln. kubinių metrų biometano. Bendrovė taiko uždarą žiedinės ekonomikos modelį: iš surinktų organinių atliekų išgaunamos biodujos, kurios išvalomos iki biometano ir tiekiamos į dujų tinklą transportui, o po gamybos likęs digestatas panaudojamas žemės ūkyje kaip organinė trąša.
Bendrovės skaičiavimais, jėgainei pradėjus veikti, Lietuvoje per metus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažės daugiau kaip 6,3 tūkst. tonų CO₂ ekvivalento.
Panevėžio rajono savivaldybės informacija







