Dzūkiška griekynė ir mineralinio vandens skonis

Retas daukniūnietis tikėjo, kad viešint Dzūkijoje pietus teks užsidirbti šokiais, vaikštant po Druskininkus pavyks atrasti Indoneziją, o susitikimas su kalviu nulydės į praeitį. Būtent į tokį bendruomeniškumą, tradicijų pažinimą ir patirties perdavimą skatinantį nuotykį leidosi gyventojų bendruomenė „Daukniūnai“. Įgyvendinant projektą Nr. NPKB-26-R-331„ „Mokomasis vizitas į Druskininkų kraštą, skatinantis Daukniūnų bendruomenės narių kūrybiškumą ir inovatyvumą“ buvo aplankyta Viečiūnų bendruomenė, Druskininkų kurortas ir Liepalingio kaime esanti „Malūno kalvė“.

Griekai ir patiekalai

 „Iš ryto grikiai ir darbai, vakare pramogos ir griekai”, – sakoma dzūkijos krašte. Viečiūnų bendruomenės namų stilizuotoje seklytėlėje daukniūniečiai leidosi į smagią ir gardžiais atradimais kvepiančią kelionę, dalyvaudami autentiškoje edukacinėje programoje „Dzūkiška griekynė“. Čia dzūkiškos šnektos skambesys, liaudiškos muzikos ritmai ir tradicinių šokių sūkurys nukėlė dalyvius į senųjų vakaruškų laikus, kai po dienos darbų žmonės susiburdavo pabūti drauge, pasilinksminti ir pasidalyti geru žodžiu.

Bendruomenės nariai ne tik klausėsi, stebėjo, bet ir patys aktyviai įsitraukė į programos veiklas, mokėsi dzūkiškų šokių žingsnelių, pažino savitą dzūkų kalbą ir išbandė savo išmonę įveikdami įvairius galvosūkius. O kokia gi viešnagė Dzūkijoje be gardžių vaišių – dalyviai ragavo tradicinių dzūkiškų patiekalų ir atrado šio krašto kulinarinio paveldo skonius. Ši edukacija leido iš arčiau pažinti Dzūkijos kultūrinį savitumą, pajusti senųjų tradicijų gyvybingumą ir įsitikinti, kad paveldas gali būti ne tik prasmingas, bet ir be galo smagus.

Druskininkų kurortas

Žaliuojantį, jaukų ir istorijomis alsuojantį Lietuvos kurortą pažinti padėjo gidė Plepioji Ponia Ramunė. Vaikštinėdami miesto gatvelėmis ir parkais, keliautojai atrado netikėčiausias vietas, išvydo neįprastoje erdvėje esantį įspūdingo dydžio M. K. Čiurlionio paveikslą ir išgirdo intriguojančių pasakojimų apie kurorto istoriją bei jo kūrimąsi. Egzotiška stotelė leido bent trumpam pasijusti tarsi Indonezijoje, o trijų rūšių mineralinio vandens degustacija pakvietė atrasti išskirtinius Druskininkų gamtos turtus.

Ekskursijos dalyviai taip pat išbandė legendomis apipinto Grožio šaltinio mineralinį vandenį, tikėdamiesi pasisemti gaivos ir švytėjimo paslapčių. Turiningas pasivaikščiojimas, kupinas įdomių faktų, netikėtų atradimų ir smagių pokalbių, leido daukniūniečiams dar geriau pažinti Druskininkų savitumą, bet keliauti namų link – aukštaičiai dar neskubėjo.

Ugningos istorijos

Daukniūniečiai aplankė ir charizmatiškojo kalvio Juozo „Malūno kalvę“, kurioje iki šiol gyva ugnies, metalo ir žmogaus rankų kuriama magija. Čia bendruomenės nariai leidosi į pažintį su vienu seniausių amatų Lietuvoje – kalvyste, sužinojo įdomių faktų apie Lietuvos kalvystės bei metalo gavybos istoriją.

Apžiūrėdami įvairių metalo dirbinių ir senovinių įrenginių ekspoziciją, dalyviai galėjo iš arti pajusti, kiek daug kantrybės, kruopštumo ir meistriškumo reikalauja šis amatas. Įspūdingiausia apsilankymo dalimi tapo gyvas kalvystės amato demonstravimas, kai, skambant plaktuko dūžiams ir žaižaruojant metalo kibirkštims, atsiskleidė kalvio darbo grožis.

Šeštadienio susitikimai organizuoti pasinaudojant Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Panevėžio rajono savivaldybės parama, siekaint praturtinti daukniūniečių žinias apie senąsias amatų tradicijas. Išvyka leido pasigrožėti išsaugotu meistriškumu ir dar kartą priminė, kaip svarbu perduoti kultūros paveldą ateities kartoms.

Į Daukniūnus bendruomeniečiai grįžo kupini įspūdžių, šypsenų ir naujų patirčių, dar kartą įsitikinę, kad bendros kelionės bei kartu išgyventos akimirkos stiprina bendruomenės ryšius ir kuria giliai įsirėžiančius prisiminimus.


Daukniūnų bendruomenės pirmininkė Reda Matuzevičienė                                                               

Paskutinis atnaujinimas: 2026-10-26 08:24

image_print