Valstybinė kalba

Abejaip taisyklinga sakyti.

  • Jei norima labiau pabrėžti, kad tam tikras dalykas (daiktas, ar veiksmas), skirtas tik tai konkrečiai šventei – Kalėdoms, labiau tinka kilmininko forma – Kalėdų koncertasKalėdų pyragasKalėdų eglutėKalėdų dovanos ir pan.
  • Jei norima nusakyti daikto ar veiksmo rūšį (pvz., tam tikros programos koncertas visada bus kalėdinis), tinka būdvardis – kalėdinis koncertaskalėdinė eglutėkalėdinės dovanos.

Toks pat santykis ir junginių Velykų kiaušinisvelykinis kiaušinisVelykų tortasvelykinis tortas.

Kada „Kalėdų“, kada „kalėdinis“?

Labai aiškiai pasakyti, kada vartoti kilmininko formą, kada priesagos –inis, -ė būdvardį, gana sunku. Dažnai tam tikri žodžių Kalėdųkalėdinis, -ė vartojimo atvejai yra subtilūs. Nuo seno buvo įprasta vartoti kilmininko formą, pvz.: rudens atostogosgimtadienio dovanaVelykų rytas, taip pat ir Kalėdų atostogos, tad tais atvejais, kai nusakomas tam tikras daiktas ar konkretus veiksmas, skirtas tik tai konkrečiai šventei – Kalėdoms, teiktina kilmininko forma, pvz.: Kalėdų pyragas, Kalėdų eglutė, Kalėdų dovanos, Kalėdų Senelis, Kalėdų staigmena (geriau nei siurprizas!), Kalėdų atvirukas, Kalėdų koncertas, Kalėdų žaidimas ir pan. Tačiau tais atvejais, kai kalbama apie Kalėdoms skirtą, bet kitu laiku vykstantį veiksmą, pvz., kalėdinis žaidimas gali būti žaidžiamas ir ne per Kalėdas, kalėdine staltiese užtiesti stalą galime ir po Kalėdų ir t. t., arba kai atsiranda dviprasmybių, pvz.: Kalėdų prekybaKalėdų nuolaidaKalėdų mugė ir kt., labiau tinka priesagos -inis, -ė būdvardis kalėdinis, -ė (kalėdinė prekybakalėdinė nuolaida, o vietoj Kalėdų išpardavimas  – kalėdinis išpardavimas ir pan.). Kalbininkai ne visada gali išnagrinėti kiekvieną „kalėdinį“ atvejį. Labai svarbu, kad patys vartotojai nepamirštų, jog būdvardis kalėdinis, -ė ne visada gali pakeisti kilmininką, antra vertus, ne visur tinka ir Kalėdos. Nelabai bus gerai, jei pradėsime Kalėdas pardavinėti, taikyti joms nuolaidas ir pan.

Plačiau apie tai žr. D. Vainauskienė. Kalėdos ir kalėdinis: kada katrą vartoti // Lietuvos rytas, 1996 m. lapkričio 29 d.

Naudininkas nevartotinas konkretaus laiko ribai arba momentui reikšti, kai nežymima paskirtis, pvz.:

  • Šiai dienai (= Iki šios dienosįregistruoti 775 laikraščiai;
  • Spalio 25-ai dienai (= Iki spalio 25-os dienosnukasta 90 % bulvių;
  • Šiai valandai (= Šią valandąIki šios valandosrinkimų rezultatai dar nepatikslinti;
  • Metų pradžiai (= pradžiojeinstitute dirbo 83 darbuotojai.

Pastaba. Veiksmo trukmei bei paskirčiai reikšti naudininkas – ne klaida: išvažiavo vienai dienai; posėdį atidėjo kitai savaitei; lėšų skyrė tik šiam mėnesiui.

Po šiai dienai

Prielinksnis po gali nusakyti veiksmo, vyksmo laiką (su naudininku) (šeštoji reikšmė el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, Vilnius, 2006): ten jie gyvena ir po šiai dienai (ir šiandien); ir po šiai dienai žavi jo sugebėjimas įveikti sunkumus.

Valstybinė lietuvių kalbos komisijos
2017 m. gruodžio 14 d. protokolinis nutarimas Nr. PN-13 (k-5.4)

1. Sukeisti kirčiavimo variantus vietomis ir siūlyti kirčiuoti taip:
-ienė
hercogíenė 1, her̃cogienė 1, hèrcogienė 1
2. Įrašyti šiuos daiktavardžius, siūlyti juos kirčiuoti taip :
-enas
gluõdenas 3b, gluõdenas 1
-inis, -inė (dgs. -inės)
Õninės 1, Onìnės 2

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
2017 m. gruodžio 14 d. protokolinis nutarimas Nr. PN-15 (k-11.4)

1. Sukeisti kirčiavimo variantus vietomis ir siūlyti kirčiuoti taip:
-inis, -ė
aplinkìnis, -ė 2, apliñkinis, -ė 1
bitumìnis, -ė 2, bitùminis, -ė 1
cukrìnis, -ė 2, cùkrinis, -ė 1
kaučiukìnis, -ė 2, kaučiùkinis, -ė 1
slỹvinis, -ė 1, slyvìnis, -ė 2
smur̃tinis, -ė 1, smùrtinis, -ė 1
sraĩgtinis, -ė 1, sráigtinis, -ė 1
tiẽsinis, -ė 1, tiesìnis, -ė 2
-iškas
vėjãvaikiškas, -a 1, vė́javaikiškas, -a 1

2. Įrašyti naują kirčiavimo variantą ir siūlyti kirčiuoti taip:
euròpinis, -ė 1, europìnis, -ė 2
káržygiškas, -a 1, kar͊žygiškas, -a 1

3. Įrašyti šiuos būdvardžius, siūlyti juos kirčiuoti taip:
-inis, -ė
aguõninis, -ė 1, aguonìnis, -ė 2
aliẽjinis, -ė 1, aliejìnis, -ė 2
alksnìnis, -ė 2, al̃ksninis, -ė 1
anglìnis, -ė 2, añglinis, -ė 1
aviẽtinis, -ė 1, avietìnis, -ė 2
benzìninis, -ė 1, benzinìnis, -ė 2
centimètrinis, -ė 1, centimetrìnis, -ė 2
decimètrinis, -ė 1, decimetrìnis, -ė 2
dir̃vinis, -ė 1, dirvìnis, -ė 2
dìskinis, -ė 1, diskìnis, -ė 2
dorìnis, -ė 2, dõrinis, -ė 1
drùskinis, -ė 1, druskìnis, -ė 2
dùjinis, -ė 1, dujìnis, -ė 2
elnìnis, -ė 2, élninis, -ė 1, el̃ninis, -ė 1
erdvìnis, -ė 2, er̃dvinis, -ė 1
gaisrìnis, -ė 2, gaĩsrinis, -ė 1
ga͂tvinis, -ė 1, gatvìnis, -ė 2
gentìnis, -ė 2, geñtinis, -ė 1
gérklinis, -ė 1, gerklìnis, -ė 2 „iš gerklų einantis“
gluosnìnis, -ė 2, glúosninis, -ė 1
gráižtvinis, -ė 1, graižtvìnis, -ė 2
griáutinis, -ė 1, griautìnis, -ė 2
grietinìnis, -ė 2, grietìninis, -ė 1
grindìnis, -ė 2, griñdinis, -ė 1
išorìnis, -ė 2 , išórinis, -ė 1
jausmìnis, -ė 2, jaũsminis, -ė 1

karklìnis, -ė 2, kar̃klinis, -ė 1
kepùrinis, -ė 1, kepurìnis, -ė 2
kilmìnis, -ė 2, kil̃minis, -ė 1
klintìnis, -ė 2, kliñtinis, -ė 1
kmynìnis, -ė 2, kmýninis, -ė 1
kopū̃stinis, -ė 1, kopūstìnis, -ė 2
kremzlìnis, -ė 2, krem̃zlinis, -ė 1
kryptìnis, -ė 2, krỹptinis, -ė 1
kryžmìnis, -ė 2, krỹžminis, -ė 1
laiškìnis, -ė 2, láiškinis, -ė 1
lãkštinis, -ė 1, lakštìnis, -ė 2
lankìnis, -ė 2, lañkinis, -ė 1
lažìnis, -ė 2, lãžinis, -ė 1
lentìnis, -ė 2, leñtinis, -ė 1
liežùvinis, -ė 1, liežuvìnis, -ė 2
lìtrinis, -ė 1, litrìnis, -ė 2
lizdìnis, -ė 2, lìzdinis, -ė 1
maistìnis, -ė 2, maĩstinis, -ė 1
maišìnis, -ė 2, maĩšinis, -ė 1
mėšlìnis, -ė 2, mė́šlinis, -ė 1
mètrinis, -ė 1, metrìnis, -ė 2
miežìnis, -ė 2, miẽžinis, -ė 1
milimètrinis, -ė 1, milimetrìnis, -ė 2
orìnis, -ė 2, órinis, -ė 1
pagalbìnis, -ė 2, pagálbinis, -ė 1
pasaulìnis, -ė 2, pasáulinis, -ė 1
pélkinis, -ė 1, pelkìnis, -ė 2
píeninis, -ė 1, pienìnis, -ė 2
píevinis, -ė 1, pievìnis, -ė 2
pilvìnis, -ė 2, pil̃vinis, -ė 1
pipìrinis, -ė 1, pipirìnis, -ė 2
pirtìnis, -ė 2, pir̃tinis, -ė 1
plyšìnis, -ė 2, plỹšinis, -ė 1
plokštìnis, -ė 2, plókštinis, -ė 1
plùnksninis, -ė 1, plunksnìnis, -ė 2
pórinis, -ė 1, põrinis, ė 1
próginis, -ė 1, prõginis, -ė 1
ribìnis, -ė 2, rìbinis, -ė 1
rūdìnis, -ė 2, rū̃dinis, -ė 1
rūgštìnis, -ė 2, rū́gštinis, -ė 1
rū́šinis, -ė 1, rū̃šinis, -ė 1
santykìnis, -ė 2
seismìnis, -ė 2, seĩsminis, -ė 1
spalvìnis, -ė 2, spal̃vinis, -ė 1
sraĩginis, -ė 1, sráiginis, -ė 1
sritìnis, -ė 2, srìtinis, -ė 1
stiebìnis, -ė 2, stíebinis, -ė 1
stogìnis, -ė 2, stóginis, -ė 1
strėlìnis, -ė 2, strė̃linis, -ė 1
stulpìnis, -ė 2, stul̃pinis, -ė 1
sumìnis, -ė 2, sùminis, -ė 1
šakìnis, -ė 2, šãkinis, -ė 1
šeimìnis, -ė 2, šeĩminis, -ė 1
šermukšnìnis, -ė 2, šermùkšninis, -ė 1
šienìnis, -ė 2, šiẽninis, -ė 1
tarmìnis, -ė 2, tar̃minis, -ė 1
tárpinis, -ė 1, tarpìnis, -ė 2
teismìnis, -ė 2, teĩsminis, -ė 1
tikslìnis, -ė 2, tìkslinis, -ė 1
tinklìnis, -ė 2, tiñklinis, -ė 1
ūmìnis, -ė 2, ū́minis, -ė 1, ū̃minis, -ė 1
uolìnis, -ė 2, uõlinis, -ė 1
uosìnis, -ė 2, úosinis, -ė 1
vainìkinis, -ė 1, vainikìnis, -ė 2
vairìnis, -ė 2, vaĩrinis, -ė 1
valdìnis, -ė 2, val̃dinis, -ė 1
vardìnis, -ė 2, var̃dinis, -ė 1
veiksmìnis, -ė 2, veĩksminis, -ė 1
veĩslinis, -ė 1, veislìnis, -ė 2
ver̃slinis, -ė 1, verslìnis, -ė 2
versmìnis, -ė 2, vérsminis, -ė 1
vielìnis, -ė 2, viẽlinis, -ė 1
vilkìnis, -ė 2, vil̃kinis, -ė 1
vỹšninis, -ė 1, vyšnìnis, -ė 2
5. Norminiais laikomi du kirčiavimo variantai – 1 ir 2 kirčiuotės, pvz.: daržẽlinis, -ė 1, darželìnis, -ė 2; mygtùkinis, -ė 1, mygtukìnis, -ė 2; virtùvinis, -ė 1, virtuvìnis, -ė 2.“

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2017 m. gruodžio 14 d.
protokolinis nutarimas Nr. PN-16 (k-16.4)

 

1. Sukeisti kirčiavimo variantus vietomis ir siūlyti kirčiuoti taip:
ilgaĩniui, ìlgainiui
kniūbsčiõm, kniūbsčiomìs, kniū́bsčiom(is)
patykõm, patykomìs, patỹkom(is)
vėjãvaikiškai, vė́javaikiškai

2. Įrašyti šiuos prieveiksmius, siūlyti juos kirčiuoti taip:
apčiúopom(is), apčiuopõm, apčiuopomìs
į́kalniui, įkalniui͊
į́kandin, įkandiñ
netýčiom(is), netyčiõm, netyčiomìs
nórom(is), norõm, noromìs
pakn(i)ópstom(is), pakn(i)opstõm, pakn(i)opstomìs
pašókom(is), pašokõm, pašokomìs
týčiom(is), tyčiõm, tyčiomìs

Lietuviškuose tekstuose įvairios kilmės asmenvardžiai (tiek adaptuoti, tiek rašomi originalo forma) paprastai gramatinami ir linksniuojami, pvz.: pažymėjimas išduotas Nikolajui Petrovui; aikštės šeimininkai pirmavo po Vilo Fludo įvarčio).

Gramatinami ir linksniuojami Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės, net jei asmens dokumente nurodyta nesugramatinta vardo ir pavardės forma, pvz.: Andrej Kniazev – Andrejus Kniazevas, Andrejaus Kniazevo, Andrejui Kniazevui ir t. t.; Kazimir Andrejevskij – Kazimiras Andrejevskis, Kazimiro Andrejevskio, Kazimirui Andrejevskiui ir t. t. O kad nekiltų abejonių dėl asmens tapatybės, patartina greta sugramatintos vardo ir (ar) pavardės formos skliaustuose nurodyti asmens dokumente fiksuotąją, pvz.: įteikti Ramygalos seniūnui Valdui Chirvui (Valdui Chirv).

Moterų pavardėms, kurios baigiasi priebalsiu, galūnės nededamos ir jos nelinksniuojamos, o pavardės, kurios baigiasi -a, linksniuojamos kaip atitinkami lietuviški daiktavardžiai, pvz.: Ana Vonsovič, Anos Vonsovič, Anai Vonsovič ir t. t.; Jolanta Pšygodzka, Jolantos Pšygodzkos, Jolantai Pšygodzkai ir t. t.

Aplankas – viršelis raštams ir dokumentams susidėti.

Įmautė – peršviečiamas skaidrus aplankas, pro kurio vieną galą įkišamas dokumentas.

Įsegėlė – iš plastikinės medžiagos pagaminta juostelė palaidiems lapams susegti.

Išsegiklis – įrankis, kuriuo išsegamos iš susegtų lapų sąsagėlės.

Klijajuostė – klijuojamoji juostelė, skirta įplyšusiems lapams suklijuoti.

Klijų pieštukas (arba pieštukiniai klijai) – į pieštuką panašūs klijai (nevartoti klijai-pieštukas).

Lipukai – prilipinami įvairaus dydžio spalvoti popierėliai, skirti pastaboms žymėti.

Pjaustiklis – popieriaus pjaustymo įrankis.

Sąsagėlės – metaliniai segtukai, kuriais segikliu susegami, o išsegikliu išsegami lapai.

Segiklis – įrankis, kuriuo sąsagėlėmis susegamas pluoštas lapų.

Segtuvas – kietesnis aplankas su įtaisu dokumentams susegti.

Skirtukas – skiriamasis lapelis ar juostelė, įsegami į aplankus ir segtuvus.

  1. Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas. – Vilnius, 1994 ir kiti leidimai. (2009 m. Mokslo ir enciklopedijų institutas išleido 6-ąjį leidimą, žr. meli.lt.)
  2. Lietuvių pavardžių žodynas. T. A–K/ sudarė A. Vanagas, V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė. – Vilnius: Mokslas, 1985; žr. pavardes.lki.lt.
  3. Lietuvių pavardžių žodynas. T. L–Ž/ sudarė A. Vanagas, V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė. – Vilnius: Mokslas, 1989.
  4. Maciejauskienė V. Lietuvių pavardžių susidarymas XIII–XVIII a. – Vilnius: Mokslas, 1991.
  5. Vanagas A. Mūsų vardai ir pavardės. – Vilnius: Mokslas, 1982.
  6. Zinkevičius Z. Lietuvių asmenvardžiai. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009.
  7. Vardai.vlkk.lt

2014 m. spalio 9 d. protokolinis nutarimas Nr. PN-4 (k-16.2) „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2005 m. lapkričio 10 d. rekomendacijos Nr. R-12 (k-16) „Dėl kai kurių prieveiksmių kirčiavimo“ pakeitimo ir papildymo“.

Jei būdvardžių kirčiavimo variantai (ne)švankùs -ì, raiškùs, -ì 4 kirčiuotės {vns. gal. (ne)švañkų, -ią, raĩškų, -ią} ir (ne)švánkus, -i, ráiškus, -i 3 kirčiuotės, tai prieveiksmių kirčiavimo variantai tokie – (ne)švañkiai, raĩškiai ir (ne)švánkiai, ráiškiai, ir t. t.

Jei būdvardžio kirčiavimo variantai ankstývas, -à 3 ir ankstývas, -a 1, tai prieveiksmio – ankstyvaĩ ir ankstývai, ir t. t.; jei sausãkimšas, -a 1 ir saũsakimšas, -à 3b, tai – sausãkimšai ir sausakimšaĩ.

Kiti pvz.: bepigù ir bepìgu, blogumù ir blõgumu, piktumù ir pìktumu; greta tolýgus, -i 3 ir tolygùs, -ì 4 rekomenduojama ir tolýgiai (plg. lýgiai) ir tolygiaĩ (plg. tolydžiaĩ).

Priesagos -iškas, -a būdvardžiai, padaryti iš skolinių su kirčiuotais dvigarsiai -er ir -el, teikiami su abiem priegaidėmis, pvz., alèrgiškas, -a ir aler̃giškas, -a. Taip pat turi būti rekomenduojami kirčiuoti (galimi kirčiuoti) ir išvestiniai prieveiksmiai, taigi alèrgiškai ir aler̃giškai, ir pan.

Įteisinus kai kurių priesagos -iškas, -a būdvardžių, padarytų iš daugiaskiemenių pamatinių žodžių, šalutinius variantus su kirčio vietos kaita, pavyzdžiui, greta visúomeniškas, -a 1 (← visúomenė) ir visuomẽniškas, -a 1, tokią kaitą dera teikti ir išvestiniams prieveiksmiams, taigi – visúomeniškai ir visuomẽniškai, ir pan.

 Kokia „euro“ santrumpa?

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2014 m. balandžio 10 d. posėdyje nutarta teikti euro santrumpą – Eur (plg. pavadinimo litas santrumpa – Lt). Prireikus galima vartoti tarptautinį kodą EUR arba simbolį €.

Piniginio vieneto dalies pavadinimo santrumpa ta pati – ct (be taško). Pereinamuoju laikotarpiu, kol apyvartoje bus ir lito centai, ir euro centai, galima terpti žodį ar santrumpą, pvz.: 2 euro centai, 2 euro ct, 2 Eur ct.

Atkreiptinas dėmesys, kad santrumpa, kodas ar simbolis vartojami po skaitmeninės raiškos (darant tarpą), pvz.: 250 eurų, 250 Eur, 250 EUR, 250 €.

„Euras“ ar „euro“

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2004 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. N-10 (99) nustatė, kad Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimas lietuvių bendrinėje kalboje turi būti vartojamas adaptuotas – su lietuviškomis linksnių galūnėmis: eũraseũro, eũrui, eũrą, eurù, eurè, eũrai, eũrų, eũrams, eurùs, eũrais, eũruose. 2014 m. nutarimas papildytas pastaba: „Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimas euro, Lietuvos Respublikos teisės aktuose vartojamas vietoj vardininko formos euras, turi būti išskiriamas kaip kitos kalbos žodis (paprastai pasviruoju šriftu).“

Kartu ar skyrium rašyti: „euro zona“ ar „eurozona“

Kadangi turimas omenyje ne tarptautinis elementas euro- (reiškiantis sąsają su Europa, ypač su Europos Sąjunga arba Europos Ekonomine Bendrija), o piniginis vienetas (euras), rašytina atskirai – euro zona.

Terminas  euro zona  (angl. euro area, vok. Euro-Zone, pranc. zone euro) teikiamas Europos terminų žodyne EUROVOC.

Ar taisyklinga „euro kursas – 1 prie 3,5“?

Pinigų keitimo ar kitokių proporcijų santykiui reikšti prielinksnis prie nevartotinas. Todėl valiutos kursas yra 1 euras ir 3,5 litouž vieną eurą – trys ir penkios dešimtosios lito (trys litai penkiasdešimt centų), o pinigus keičiame santykiu vienas euras su 3,5 lito (Iš kalbos konsultacijų telefonu // Lietuvos rytas, 2002 m. gruodžio 17 d.).

Internete paskelbtas naujas kalbos praktikos leidinys – „Europos Sąjungos institucijų vertimo į lietuvių kalbą vadovas“.

Leidinį kol kas sudaro trys pagrindinės dalys: „Skiriamieji ženklai ir jų vartojimas“, „Rašyba“, „Skyryba“ ir priedai – dokumentuose vartojamų nelietuviškų frazių žodynėlis, Europos institucijų padalinių ir pastatų pavadinimų sąrašai (anglų, prancūzų, vokiečių ir lietuvių k.), standartinių formuluočių ir šablonų rinkiniai. Rengiama nauja, „Kalbos taisyklingumo“, dalis. Vadovą ketinama pildyti ir naujinti.

Dėl Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų kreiptis į Panevėžio r. Velžio gimnaziją (Žemdirbių g. 15, Velžio k., tel. (8 45) 59 53 24, el. paštas rastine@velzio.panevezys.lm.lt) – bazinė mokykla, kurioje dirba Valstybinė kalbos mokėjimo kvalifikavimo komisija.

Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymu, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1688 „Dėl Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų ir jų taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, organizuoja ir vykdo valstybinės kalbos mokėjimo egzaminus asmenims, kuriems taikomi valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų reikalavimai, bei valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus asmenims, siekiantiems įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę.

Asmuo, norintis gauti I valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, turi suprasti trumpus, aiškios sandaros sakytinius ir rašytinius tekstus įprastomis kasdieninio gyvenimo, darbo temomis, gebėti kalbėti apie konkrečiai žinomus dalykus, pildyti paprasčiausių tipinių dokumentų formas, rašyti trumpus tekstus. Jis turi suprasti sakytinį ir rašytinį tekstą maždaug iš 900–100 žodžių susidedančio bazinio žodyno, gebėti naudotis pareigų terminijos minimumu.

Pirmoji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija taikoma paslaugų teikimo, gamybos, prekybos, transporto ir kitų sričių darbuotojams, jeigu jie darbo reikalais turi bendrauti su asmenimis ir/ar pildyti paprasčiausių dokumentų formas (vairuotojai, rūbininkai, padavėjai, pardavėjai ir kiti prekybos darbuotojai, kiti ūkines ar technines funkcijas atliekantys darbuotojai).

Asmuo, siekiantis gauti II valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, turi suprasti sakytinius ir rašytinius tekstus žinomomis temomis, gebėti kalbėti įvairiomis kasdieninio gyvenimo ir darbo temomis, apibūdinti patirtį, įvykius, nusakyti priežastis, gebėti pildyti tipinių dokumentų formas ir juos rengti, rašyti trumpus tekstus kasdieninio gyvenimo ir darbo temomis. Jis turi gebėti suprasti sakytinę kalbą, rašytinį tekstą ir bendrauti valstybine kalba maždaug iš 1800–2000 žodžių susidedančio bazinio žodyno ir pareigų terminijos.

Antroji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija taikoma švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kitų sričių darbuotojams, valstybės tarnautojams, kurių pareigybės priskirtos B ir C lygiams, jeigu jie darbo reikalais turi nuolat bendrauti su asmenimis ir/ar pildyti dokumentų formas.

Asmuo, siekiantis gauti III valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, turi suprasti ilgus sudėtingus sakytinius ir rašytinius tekstus konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis, laisvai kalbėti įvairiomis temomis, aiškinti požiūrius ir nuomones, aiškiai ir taisyklingai dėstyti mintis raštu ir žodžiu. Trečioji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija taikoma valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovams, valstybės tarnautojams, kurių pareigybės priskirtos A lygiui.

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (2002 m. rugsėjo 17 d. Nr. IX-1078) 12 straipsnyje reglamentuojama: „Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama asmeniui, pateikusiam prašymą, jeigu jis sutinka prisiekti Lietuvos Respublikai ir atitinka šias sąlygas:

  1. išlaikė valstybinės kalbos egzaminą;
  2. nuolat gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius dešimt metų;
  3. turi legalų pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikos teritorijoje;
  4. išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą;
  5. yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios įstatymus Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju prarandama tos valstybės pilietybė, ir raštu praneša apie savo sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.“

Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminas organizuojamas ir vykdomas bazinėje mokykloje.

Informuojame, kad dokumentai, reglamentuojantys valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų organizavimą ir vykdymą, yra nurodyti Ugdymo plėtotės centro ir Nacionalinio egzaminų centro tinklalapiuose (www.upc.smm.lt; www.nec.lt), Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (www.vlkk.lt), Valstybinės kalbos inspekcijos (www.vki.lrv.lt) interneto svetainėse.

 Valstybinė lietuvių kalbos komisija

Gedimino pr. 60, 01110 Vilnius

Tel. (8 5) 272 3358
El. p. vlkk@vlkk.lt
Konsultuoja darbo dienomis 8.30–17.30 val.
Tel. (8 5) 272 4520
Interneto tinklalapis http://www.vlkk.lt
——————————————————–

  Valstybinė kalbos inspekcija

M. K. Paco g. 4, 10309 Vilnius
Tel. (8 5) 260 8899
El. paštas vki@lrvki.lt
Interneto tinklalapis http://vki.lrv.lt

Inspekcijos viršininkas Audrius Valotka
Tel. (8 5) 212 3138
El. p. Audrius.Valotka@lrvki.lt

Viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas
Tel. (8 5) 264 3150
El. p. Donatas.Smalinskas@lrvki.lt

Kalbos konsultacijos teikiamos tel. (8 5) 260 8899 (I–IV 8.00–17.00 val., I–V 8.00 –15.45 val., pietų pertrauka 12.00–12.45 val.) arba internete http://www.vlkk.lt/konsultacijos.

Panevėžio rajone kalbos taisyklingumo klausimais darbo laiku galima pasitarti tel. 58 29 37 arba rašyti el. paštu birute.goberiene@panrs.lt.

Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centro (toliau – VDU KLC) darbuotojų sukurta elektroninė kirčiuoklė padeda sukirčiuoti atskirus lietuvių kalbos žodžius, frazes arba net visą ne daugiau kaip 1 000 žodžių turintį tekstą. Visi gali į savo kompiuterį nemokamai parsisiųsti kirčiavimo įskiepį programai MS Word (žr. http://donelaitis.vdu.lt/main.php?id=4&nr=9_2).

Norintieji plačiau susipažinti su tokio darbo specifika gali pavartyti kirčiuoklės kūrėjų parengtą studiją (A. Kazlauskienė, G. Raškinis, A. Vaičiūnas „Automatinis lietuvių kalbos žodžių skiemenavimas, kirčiavimas, transkribavimas“, 2010).

Šis automatinis kalbos įrankis praverčia daliai radijo ir televizijos žurnalistų, kai jie rengiasi skaityti žinias, kai kuriems pamokslus rengiantiems kunigams, poetams, vertėjams, redaktoriams, Valstybinės kalbos inspekcijai, Valstybinės lietuvių kalbos komisijai, akcentologijos besimokantiems studentams.

Apibendrinant galima teigti, kad elektroninė kirčiuoklė būtų labai naudinga kalbos vartotojams, bet ji kol kas dar nėra tobula, tad ir ne visuomet patikima.

Administruoti (–valdyti, tvarkyti)

Analizuoti (–nagrinėti, tirti)

Deleguoti (–įgalioti, perleisti teises, priskirti funkcijas)

Disponuoti (–turėti, tvarkyti, valdyti)

Eksploatuoti (–naudoti)

Formuoti (–sudaryti)

Kompensuoti (–atlyginti)

Kontraktas (–sutartis)

Kreditas (–paskola)

Likviduoti (–naikinti)

Lokalus (–vietinis)

Personalinis (–asmeninis)

Renovuoti (–atnaujinti)

Reorganizuoti (–pertvarkyti)

Situacija (–padėtis, būklė)

Struktūra (–sudėtis, sandara)

Vystyti (–plėsti, plėtoti, rutulioti)

1. Nurodant įmonės kontaktus arba kitą informaciją dvitaškis nerašomas, jeigu nėra išvardijimo, pvz.: Telefonas: <…> (=Telefonas <…>); Faksas: <…> (=Faksas <…>); El. paštas: <…> (=El. paštas <…>; Platintojas: UAB „Staipa“ (=Platintojas UAB „Staipa“ arba Platintojas – UAB „Staipa“).

2. Lietuviškų kabučių grafinė raiška yra „ABC“ (apačioje – devynetukai, viršuje – šešetukai), pvz., Parkeris “Agio“ (=Parkeris „Agio“); Guašas “Osiris“ (=Guašas „Osiris“).

Kabučių reikia, jeigu įmonė turi simbolinį pavadinimą, pvz., uždaroji akcinė bendrovė „Staipa“ (arba UAB „Staipa“).

Simbolinis pavadinimas gali būti išskiriamas kitu šriftu, pvz., uždaroji akcinė bendrovė VĖTRUNGĖ (arba UAB VĖTRUNGĖ).

3. Rišliame tekste simbolinis pavadinimas, vartojamas su nomenklatūriniu žodžiu, nelinksniuojamas (linksniuojamas tik nomenklatūrinis žodis), pvz., Uždarosios akcinės bendrovės „Saulė“ direktorė. Jeigu simbolinis pavadinimas vartojamas be nomenklatūrinio žodžio, jis turėtų būti kaitomas, pvz., „Saulės“ direktorė.

4. Neturėtų būti painiojama brūkšnelio ir brūkšnio rašyba. Lietuvių kalboje vartojamas rašybos ženklas (-) ir skyrybos ženklas (–). Brūkšnelis rašomas tarp dviejų (kartais ir daugiau) sintaksiškai lygiaverčių žodžių, nusakančių vieno daikto, reiškinio ar vienos ypatybės pavadinimą, pvz., biuras-parduotuvė. Brūkšnys yra skyrybos ženklas, juo skiriamos sakinio dalys, sakinių dėmenys, tiesioginė kalba. Brūkšnys taip pat rašomas tarp dviejų ar daugiau žodžių ar skaitmenų, žyminčių daiktų bei reiškinių vietos, laiko, kiekio, eilės ribas, pvz., Parduotuvė dirba 10.30–19.30; Importuotojas – UAB „Ąžuolas“.

5. Derinamasis arba kilmininku išreikštas nederinamasis pažyminys neturi eiti po pažymimojo žodžio atskirai vartojamuose prekių ir kitų gaminių pavadinimuose, pvz.: parkeris paauksuotas (=paauksuotas parkeris); rašiklis gelinis (=gelio rašiklis); knygelė užrašų (=užrašų knygelė) ir pan.

Jeigu prekių etiketėse norima pažyminį rašyti po pažymimojo žodžio, juos reikia atskirti kableliu, pvz.: pieštukas, raudonas; parkeris, automatinis; lapeliai, lipnūs ir pan.

Pagal Universaliosios pašto paslaugos teikimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3-259, adresuodami laišką ar siuntą savo šalyje adresą rašome taip, pvz.:

Gerb. p. Jonui Petraičiui

AB „Spauda“

Laisvės pr. 60

05120 Vilnius

Kitas dalykas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintos Adresų formavimo taisyklės. Taisyklių priede nurodyti tokie adreso rašymo pavyzdžiai:

Utena, J. Basanavičiaus g. 10-5

Elektrėnų sav., Semeliškės, Ąžuolų g. 15

Tačiau Taisyklių 1 punkte apibrėžta: „Adresų formavimo taisyklės yra privalomos valstybės ir savivaldybių informacinėms sistemoms, kur reikia nurodyti fizinio asmens adresą arba juridinio asmens buveinę (kitoms informacinėms sistemoms ir rašytiniams bendriesiems dokumentams šių taisyklių taikymas yra rekomendacinio pobūdžio)“. Šis adreso rašymo būdas yra visiškai taisyklingas, dažniausiai vartojamas rišliame tekste, pvz.: Jonas Petraitis gyvena Vilniuje, Vilties g. 10-305 arba Kreiptis: Vilnius, Vilties g. 10, 305 kab.

Pagal Taisyklių 13 punktą, „pastato ar pastatų komplekso numeris rašomas skaičiumi (-iais) arba skaitmens (-ų) ir didžiosios raidės kombinacija“, taigi Pamėnkalnio g. 15A.

Adresuojant pašto siuntą, siunčiamą Lietuvoje, prieš pašto kodą valstybės kodo LT rašyti nebūtina. Šalies pavadinimo santrumpa LT vartojama adresuojant laiškus ir siuntas į užsienį.

Paskutinis atnaujinimas: 2021-03-15 11:03