1

Valstybės diena iškilmingai paminėta Upytės piliavietėje

Prasmingai ir pakiliai liepos 6-oji paminėta Panevėžio rajone. Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienai skirti renginiai vyko daugelyje gyvenviečių, bet gausiausiai šventės dalyviai ir svečiai, kaip ir kasmet, rinkosi į Upytę. Čičinsko kalno papėdėje lankytojus įtraukė pramogų gausa, tradiciniam minėjimui „Čia – mūsų žemė“ šventiško skambesio suteikė Panevėžio rajono garbės piliečio inauguracija, o iškilmes vainikavo Lietuvos valstybės himno giedojimas.

Centrinėje Upytės aikštėje pakilią nuotaiką kūrė rajono meno kolektyvų pasirodymai, skambėjo tautiška muzika.

Pasibaigus Šv. Mišioms už Lietuvos valstybę ir jos žmones Karolio Boromėjaus bažnyčioje šventinė eisena iš Upytės centrinės aikštės patraukė Čičinsko kalno link. Joje žengė Savivaldybės tarybos nariai, Savivaldybės vadovai, administracijos darbuotojai, įstaigų, seniūnijų, bendruomenių, visuomeninių organizacijų atstovai, dvasininkai, rajono gyventojai ir svečiai.

Lietuvos, Panevėžio rajono ir seniūnijų, visuomeninių organizacijų vėliavomis nešini eisenos dalyviai, grojant kapelai „Upytės Vešeta“, pasiekė Upytės piliavietę.

Visos šventės metu piliakalnio papėdėje veikė amatininkų turgus, edukacijas siūlė amatų kiemeliai – visi norintieji galėjo pasimokyti pinti vainikus ir tautines juosteles, rišti šventines puokštes, vyti virves, verpti, velti, rašyti senovine plunksna, lipdyti iš molio bei kt. senovinių amatų.

Čičinsko kalno papėdėje įrengtoje scenoje ir šalia pastatytame didžiuliame ekrane šventės dalyviai išvydo nuotaikingą muzikinį spektaklį „Baltaragio malūnas“ (režisierius Andrius Povilauskas).

Ugnies užkalbėjimu koncertą pradėjo Velžio tautinių šokių kolektyvo vaidilutės, ant Čičinsko kalno uždegtas laužas. Susirinkusiems koncertavo Rokas Spalinskas, Vladas Kovaliovas ir Miglė Pivoriūnaitė.

Minėjime inauguruotas 18-asis Panevėžio rajono garbės pilietis. Šiemet šis vardas suteiktas Smilgiuose gyvenančiam tautodailininkui, buvusiam politikui Kęstučiui Virgilijui Henrikui Vaičiūnui. Ta proga Upytės dvaro sodybos svirne veikė nominanto tapybos darbų paroda. Jos atidaryme dalyvavo Savivaldybės vadovai, administracijos darbuotojai, K. V. H. Vaičiūno artimieji, svečiai.

Tuomečiame Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute įgijęs fizikos-elektrotechnikos mokytojo specialybę ir skaičiavimo mašinų inžinieriaus kvalifikaciją, K. V. H. Vaičiūnas dirbo fizikos mokytoju Panevėžio rajono Raguvos vidurinėje mokykloje, mokyklų inspektoriumi tuometėje Švietimo ministerijoje, mokyklos direktoriumi ir fizikos mokytoju Smilgių vidurinėje mokykloje. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę išrinktas Panevėžio rajono savivaldybės tarybos pirmininku, mero pavaduotoju, vėliau ėjo atsakingas pareigas Panevėžio apskrities viršininko administracijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos.

K. V. H. Vaičiūnas, dar vaikystėje pamėgęs piešti, giliau daile susidomėjo studijų metais. Piešimas tapo jo mėgstama laisvalaikio veikla, kurią tęsė ir baigęs studijas. Prasidėjus Lietuvos Atgimimui, įsijungė į Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, vėliau daug energijos ir laiko skyrė darbui, tad jaunystės pomėgį teko atidėti. Aktyviai tapyti ėmė baigęs darbinę veiklą.

K. V. H. Vaičiūnas yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Domisi Lietuvos istorija, gamta, architektūra, tai atsispindi autoriaus tapybos darbuose.

Garbės piliečio apdovanojimo ceremonija vyko scenoje, stebint gausiai į minėjimą susirinkusiai miniai.

Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimą Garbės piliečio vardą suteikti K. V. H. Vaičiūnui perskaitė mero pavaduotojas Garbės piliečio vardo suteikimo komisijos pirmininkas Antanas Pocius, regalijas įteikė meras Povilas Žagunis ir Savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis.

Šventės dalyviams didžiajame ekrane pademonstruotas filmukas, atspindintis svarbiausius žymaus krašto šviesuolio gyvenimo momentus.

Inauguracinėje kalboje K. V. H. Vaičiūnas pasidžiaugė apdovanojimą gaunantis tokią tautai reikšmingą dieną, dėkojo Savivaldybės tarybai už jam suteiktą garbingą vardą, šeimai – už palaikymą gyvenimo kelyje. Apdovanojimo ceremoniją baigė gausūs svečių, kolegų, bendražygių, artimųjų sveikinimai ir linkėjimai Garbės piliečiui.

Artėjant 21 valandai, į sceną pakilęs meras Povilas Žagunis ir Lietuvos Respublikos Seimo narė Guoda Burokienė visus pasveikino su Valstybės diena ir palinkėjo su dar didesne pagarba vertinti savo tautos istoriją, o kasdieniuose darbuose visiems kartu kurti gimtojo krašto ir jo žmonių gerovę.

Palaikant iniciatyvą „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ iškilmingą Valstybės dienos minėjimą vainikavo Lietuvos valstybės himno giedojimas.

Liepos 6-ąją Valstybės dienai skirti renginiai vyko ir kituose Panevėžio rajono miesteliuose bei kaimuose. Šalia kultūros centrų, aikštėse, parkuose, prie tautos istorinių paminklų buvo giedama Tautiška giesmė, vyko šventiniai koncertai, minėjimai, bendruomeniški vakarojimai, kiti renginiai.

Piniavos kaime aikštėje prie Pynės žiūrovų dėmesį prikaustė viduramžių riterių karybos programa, vyko edukacinės programos, putų šou, kinas po atviru dangumi, iniciatyva „Mindaugo karūna“.

Vadoklių miestelyje, Draugystės parke, gyventojai dalyvavo Tautos vienijimo sąšaukoje-minėjime.

 Krekenavos seniūnija surengė krepšinio turnyrą.

Miežiškių kultūros centro Nevėžio padalinio mėgėjų teatras „Plepys“ Jotainių kultūros įstaigoje suvaidino spektaklį „Motinos dalia“.


Savivaldybės informacija