Panevėžio rajono savivaldybės administracijos struktūra

Savivaldybės administracijos direktorius

*vardas ir pavardė rašomi nenaudojant lietuviškų simbolių ir didžiųjų raidžių

Pareigos (pareigybės)
Vardas, pavardė
Kabineto nr.
Telefonai
(Panevėžio miesto kodas 45)
Eugenijus Lunskis
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
209
58 29 48

Administracijos darbuotojų, užimančių vadovaujančias pareigas, viešų ir privačių interesų deklaracijas rasite Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos puslapyje (nuoroda,) turto deklaracijas rasite Valstybinės mokesčių inspekcijos puslapyje (nuoroda).

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas

*vardas ir pavardė rašomi nenaudojant lietuviškų simbolių ir didžiųjų raidžių

Pareigos (pareigybės)
Vardas, pavardė
Kabineto nr.
Telefonai
(Panevėžio miesto kodas 45)
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas
Antanas Kaminskas
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
213
58 29 54

Administracijos darbuotojų, užimančių vadovaujančias pareigas, viešų ir privačių interesų deklaracijas rasite Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos puslapyje (nuoroda,) turto deklaracijas rasite Valstybinės mokesčių inspekcijos puslapyje (nuoroda).

Specialistai

*vardas ir pavardė rašomi nenaudojant lietuviškų simbolių ir didžiųjų raidžių

Pareigos (pareigybės)
Vardas, pavardė
Kabineto nr.
Telefonai
(Panevėžio miesto kodas 45)
Skirmantas Vertelka
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
418
50 20 21

Administracijos darbuotojų, užimančių vadovaujančias pareigas, viešų ir privačių interesų deklaracijas rasite Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos puslapyje (nuoroda,) turto deklaracijas rasite Valstybinės mokesčių inspekcijos puslapyje (nuoroda).

*vardas ir pavardė rašomi nenaudojant lietuviškų simbolių ir didžiųjų raidžių

Pareigos (pareigybės)
Vardas, pavardė
Kabineto nr.
Telefonai
(Panevėžio miesto kodas 45)
Sandra Budreikienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
409
45 40 28

Administracijos darbuotojų, užimančių vadovaujančias pareigas, viešų ir privačių interesų deklaracijas rasite Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos puslapyje (nuoroda,) turto deklaracijas rasite Valstybinės mokesčių inspekcijos puslapyje (nuoroda).

*vardas ir pavardė rašomi nenaudojant lietuviškų simbolių ir didžiųjų raidžių

Pareigos (pareigybės)
Vardas, pavardė
Kabineto nr.
Telefonai
(Panevėžio miesto kodas 45)
Renata Valantinienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
409
58 26 93

Administracijos darbuotojų, užimančių vadovaujančias pareigas, viešų ir privačių interesų deklaracijas rasite Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos puslapyje (nuoroda,) turto deklaracijas rasite Valstybinės mokesčių inspekcijos puslapyje (nuoroda).

*vardas ir pavardė rašomi nenaudojant lietuviškų simbolių ir didžiųjų raidžių

Pareigos (pareigybės)
Vardas, pavardė
Kabineto nr.
Telefonai
(Panevėžio miesto kodas 45)
Eugenijus Lunskis
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
209
58 29 48
Sandra Budreikienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
409
45 40 28
Julita Liutkevičienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
409
58 26 93
Renata Valantinienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
409
58 26 93
Skirmantas Vertelka
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
418
50 20 21

Administracijos darbuotojų, užimančių vadovaujančias pareigas, viešų ir privačių interesų deklaracijas rasite Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos puslapyje (nuoroda,) turto deklaracijas rasite Valstybinės mokesčių inspekcijos puslapyje (nuoroda).

Skyriai

*vardas ir pavardė rašomi nenaudojant lietuviškų simbolių ir didžiųjų raidžių

Pareigos (pareigybės)
Vardas, pavardė
Kabineto nr.
Telefonai
(Panevėžio miesto kodas 45)
Jolanta Michnevičienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
124
58 29 72
Vaiva Budreikienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
118
45 40 92
Aušra Bundzinskienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
106
58 25 00
Jolanta Grigaitienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
118
58 19 28
Sigita Jančienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
115
58 11 83
Violeta Jarockienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
106
58 25 00
Edita Kamarauskienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
122
50 82 08
Audronė Kaulinienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
123
58 29 49
Genovaitė Kučytė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
123
58 29 49
Regina Marinskienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
122
50 82 08
Jurgita Staugaitienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
121
58 33 39
Aušra Ulienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
118
58 19 28
Daiva Vepštienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
121
58 33 39

Administracijos darbuotojų, užimančių vadovaujančias pareigas, viešų ir privačių interesų deklaracijas rasite Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos puslapyje (nuoroda,) turto deklaracijas rasite Valstybinės mokesčių inspekcijos puslapyje (nuoroda).

*vardas ir pavardė rašomi nenaudojant lietuviškų simbolių ir didžiųjų raidžių

Pareigos (pareigybės)
Vardas, pavardė
Kabineto nr.
Telefonai
(Panevėžio miesto kodas 45)
Sigita Biveinienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
327
58 29 57
Renata Nakrošytė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
228
58 33 38
Rita Rapkevičienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
327
50 20 20
Stanislovas Stanulionis
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
228
50 82 07
Svaja Trečiokienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
228
58 26 31

Administracijos darbuotojų, užimančių vadovaujančias pareigas, viešų ir privačių interesų deklaracijas rasite Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos puslapyje (nuoroda,) turto deklaracijas rasite Valstybinės mokesčių inspekcijos puslapyje (nuoroda).

*vardas ir pavardė rašomi nenaudojant lietuviškų simbolių ir didžiųjų raidžių

Pareigos (pareigybės)
Vardas, pavardė
Kabineto nr.
Telefonai
(Panevėžio miesto kodas 45)
Lorita Mykolaitienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
313
46 44 96

Administracijos darbuotojų, užimančių vadovaujančias pareigas, viešų ir privačių interesų deklaracijas rasite Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos puslapyje (nuoroda,) turto deklaracijas rasite Valstybinės mokesčių inspekcijos puslapyje (nuoroda).

*vardas ir pavardė rašomi nenaudojant lietuviškų simbolių ir didžiųjų raidžių

Pareigos (pareigybės)
Vardas, pavardė
Kabineto nr.
Telefonai
(Panevėžio miesto kodas 45)
Nijolė Gaižiūnienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
136
58 29 00
Zita Gasiūnienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
136
58 29 93
Vilma Navickienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
58 29 50
Rūta Rudė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
58 69 67

Jolanta Sriubiškytė

58 29 93

Administracijos darbuotojų, užimančių vadovaujančias pareigas, viešų ir privačių interesų deklaracijas rasite Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos puslapyje (nuoroda,) turto deklaracijas rasite Valstybinės mokesčių inspekcijos puslapyje (nuoroda).

*vardas ir pavardė rašomi nenaudojant lietuviškų simbolių ir didžiųjų raidžių

Pareigos (pareigybės)
Vardas, pavardė
Kabineto nr.
Telefonai
(Panevėžio miesto kodas 45)
Aldona Čiegytė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
221
58 29 13
Lina Gaidytė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
214
58 29 56
Jadvyga Balčienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
215
44 28 49
Neringa Kraujalienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
215
58 29 01

Administracijos darbuotojų, užimančių vadovaujančias pareigas, viešų ir privačių interesų deklaracijas rasite Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos puslapyje (nuoroda,) turto deklaracijas rasite Valstybinės mokesčių inspekcijos puslapyje (nuoroda).

*vardas ir pavardė rašomi nenaudojant lietuviškų simbolių ir didžiųjų raidžių

Pareigos (pareigybės)
Vardas, pavardė
Kabineto nr.
Telefonai
(Panevėžio miesto kodas 45)
Šarūnė Karalevičienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
222
58 29 76
Ieva Darinskė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
202
50 37 25
Jurgita Meiliūnaitė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
201
58 29 15
Viktorija Salučkaitė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
203
58 29 91
Aistė Skėrė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
201
58 29 15
Lionė Sunklodienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
203
58 29 91
Daiva Ulianskienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
202
50 37 25

Administracijos darbuotojų, užimančių vadovaujančias pareigas, viešų ir privačių interesų deklaracijas rasite Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos puslapyje (nuoroda,) turto deklaracijas rasite Valstybinės mokesčių inspekcijos puslapyje (nuoroda).

*vardas ir pavardė rašomi nenaudojant lietuviškų simbolių ir didžiųjų raidžių

Pareigos (pareigybės)
Vardas, pavardė
Kabineto nr.
Telefonai
(Panevėžio miesto kodas 45)
Svetlana Jerpyliova
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
204
582927
Visvaldas Beinaras
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
205
582961
424590
Rimantas Blauzdys
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
205
582961
424590
Daiva Kriovienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
205
582961
Rimantas Tvarijonas
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
205
582961
424590

Administracijos darbuotojų, užimančių vadovaujančias pareigas, viešų ir privačių interesų deklaracijas rasite Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos puslapyje (nuoroda,) turto deklaracijas rasite Valstybinės mokesčių inspekcijos puslapyje (nuoroda).

*vardas ir pavardė rašomi nenaudojant lietuviškų simbolių ir didžiųjų raidžių

Pareigos (pareigybės)
Vardas, pavardė
Kabineto nr.
Telefonai
(Panevėžio miesto kodas 45)
Miglė Bražėnienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
322
58 17 07
Virginija Petrauskienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
321
58 26 95
Julita Skrebytė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
321
58 26 95
Irena Stankevičienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
323
58 29 94

Administracijos darbuotojų, užimančių vadovaujančias pareigas, viešų ir privačių interesų deklaracijas rasite Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos puslapyje (nuoroda,) turto deklaracijas rasite Valstybinės mokesčių inspekcijos puslapyje (nuoroda).

*vardas ir pavardė rašomi nenaudojant lietuviškų simbolių ir didžiųjų raidžių

Pareigos (pareigybės)
Vardas, pavardė
Kabineto nr.
Telefonai
(Panevėžio miesto kodas 45)
Ina Kulikauskienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
325
58 29 17
Rūta Vaitkūnienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
324
58 29 96
Aivaras Valantiejus
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
323
50 37 27
Aušra Vyšniauskienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
326
42 92 63

Administracijos darbuotojų, užimančių vadovaujančias pareigas, viešų ir privačių interesų deklaracijas rasite Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos puslapyje (nuoroda,) turto deklaracijas rasite Valstybinės mokesčių inspekcijos puslapyje (nuoroda).

*vardas ir pavardė rašomi nenaudojant lietuviškų simbolių ir didžiųjų raidžių

Pareigos (pareigybės)
Vardas, pavardė
Kabineto nr.
Telefonai
(Panevėžio miesto kodas 45)
Milda Paipulienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
219
58 29 03
Gintarė Čiūraitė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
217
58 29 68
Margarita Gurskytė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
207
58 29 46
Vita Jareckienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
217
45 40 73
Danutė Pociuvienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
224
46 44 77

Administracijos darbuotojų, užimančių vadovaujančias pareigas, viešų ir privačių interesų deklaracijas rasite Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos puslapyje (nuoroda,) turto deklaracijas rasite Valstybinės mokesčių inspekcijos puslapyje (nuoroda).

*vardas ir pavardė rašomi nenaudojant lietuviškų simbolių ir didžiųjų raidžių

Pareigos (pareigybės)
Vardas, pavardė
Kabineto nr.
Telefonai
(Panevėžio miesto kodas 45)
Virginija Jurkštienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
410
58 29 02
Roma Gokaitė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
413
46 00 49
Gintarė Gritėnaitė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
413
46 00 49
Regina Laurenčikaitė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
414
46 00 52

Administracijos darbuotojų, užimančių vadovaujančias pareigas, viešų ir privačių interesų deklaracijas rasite Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos puslapyje (nuoroda,) turto deklaracijas rasite Valstybinės mokesčių inspekcijos puslapyje (nuoroda).

*vardas ir pavardė rašomi nenaudojant lietuviškų simbolių ir didžiųjų raidžių

Pareigos (pareigybės)
Vardas, pavardė
Kabineto nr.
Telefonai
(Panevėžio miesto kodas 45)
Stasė Venslavičienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
220
50 37 24
Lina Karpavičienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
218
58 24 09
Roma Kriščiūnienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
218
58 29 67
Viktorija Urbaitė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
225
58 29 09

Administracijos darbuotojų, užimančių vadovaujančias pareigas, viešų ir privačių interesų deklaracijas rasite Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos puslapyje (nuoroda,) turto deklaracijas rasite Valstybinės mokesčių inspekcijos puslapyje (nuoroda).

*vardas ir pavardė rašomi nenaudojant lietuviškų simbolių ir didžiųjų raidžių

Pareigos (pareigybės)
Vardas, pavardė
Kabineto nr.
Telefonai
(Panevėžio miesto kodas 45)
Virginija Savickienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
112
58 29 36
Žydra Dantaitė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
119
50 37 26
Marija Dilienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
117
58 29 82
Zita Dudėnienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
113
58 29 98
Dalia Grigaliūnienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
128
58 29 87
Gabrielė Jančienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
105
58 29 39
Danutė Jankauskienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
135
45 40 83
Donata Jesiūnienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
104
45 40 58
Violeta Labanauskaitė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
135
50 82 09
Anelė Nugarienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
113
58 29 65
Rasa Sakalauskienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
105
46 65 37
Daiva Užinskienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
119
50 37 26
Irina Vaitiekūnienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
128
58 29 38

Administracijos darbuotojų, užimančių vadovaujančias pareigas, viešų ir privačių interesų deklaracijas rasite Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos puslapyje (nuoroda,) turto deklaracijas rasite Valstybinės mokesčių inspekcijos puslapyje (nuoroda).

*vardas ir pavardė rašomi nenaudojant lietuviškų simbolių ir didžiųjų raidžių

Pareigos (pareigybės)
Vardas, pavardė
Kabineto nr.
Telefonai
(Panevėžio miesto kodas 45)
Algirdas Kęstutis Rimkus
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
107
58 29 51
Ramunė Buterlevičienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
58 69 53
Ilona Čingienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
110
58 29 07
Lina Daubarienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
58 69 53
Birutė Goberienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
114
58 29 60
Sigita Jasiūnienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
110
58 29 59
Salvinija Motiejauskienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
111
58 29 58
Alma Namavičienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
109
58 29 74
Aušvydas Plėštys
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
104
58 29 04
Inesa Vietienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
109
45 40 90
Remigijus Vilys
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
50 83 69
Diana Žukauskienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
111
58 29 37

Administracijos darbuotojų, užimančių vadovaujančias pareigas, viešų ir privačių interesų deklaracijas rasite Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos puslapyje (nuoroda,) turto deklaracijas rasite Valstybinės mokesčių inspekcijos puslapyje (nuoroda).

*vardas ir pavardė rašomi nenaudojant lietuviškų simbolių ir didžiųjų raidžių

Pareigos (pareigybės)
Vardas, pavardė
Kabineto nr.
Telefonai
(Panevėžio miesto kodas 45)
Rimas Samkus
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
210
58 29 64
Raimonda Čereškienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
311
58 19 27
Mykolas Denisovas
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
212
58 29 63
Andrius Garuckas
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
211
58 29 97
Mindaugas Malinauskas
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
211
582997
Virginija Pečiūrienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
212
58 29 63
Ernesta Žiaunienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
311
58 19 27

Administracijos darbuotojų, užimančių vadovaujančias pareigas, viešų ir privačių interesų deklaracijas rasite Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos puslapyje (nuoroda,) turto deklaracijas rasite Valstybinės mokesčių inspekcijos puslapyje (nuoroda).

*vardas ir pavardė rašomi nenaudojant lietuviškų simbolių ir didžiųjų raidžių

Pareigos (pareigybės)
Vardas, pavardė
Kabineto nr.
Telefonai
(Panevėžio miesto kodas 45)
Zita Bakanienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
310
58 25 76
Antanas Berežanskis
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
312
58 26 97
Gintaras Gritėnas
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
312
58 26 97
Vijoleta Jakševičienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
306
58 23 29
Dalia Klemkienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
306
58 23 29
Arvydas Paukštė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
307
582506

Administracijos darbuotojų, užimančių vadovaujančias pareigas, viešų ir privačių interesų deklaracijas rasite Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos puslapyje (nuoroda,) turto deklaracijas rasite Valstybinės mokesčių inspekcijos puslapyje (nuoroda).

*vardas ir pavardė rašomi nenaudojant lietuviškų simbolių ir didžiųjų raidžių

Pareigos (pareigybės)
Vardas, pavardė
Kabineto nr.
Telefonai
(Panevėžio miesto kodas 45)
Jolita Lukoševičienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
229
58 29 25

Rolandas Alekna

8 698 21 805

Nijolė Aleksandravičienė

58 29 85
Gertrūda Bačiulienė
Elektroninis paštas: *vardas.pavarde@panrs.lt
225
46 97 52

Gintaras Braknys

8 616 24 545

Vytautas Drevinskas

8 617 66 329

Loreta Januškevičienė

Eugenijus Januškevičius

58 29 85

Stanislovas Jasiūnas

8 615 61 916
Vairuotojas

Stasys Kairys

8 615 619 14

Rita Kiškienė

Irutė Kraujalienė

Danutė Kuodienė

Povilas Kuodis

Mindaugas Masiliūnas

58 29 85

Antanas Mikalauskas

Gražina Naglazienė

Eugenijus Plėštis

58 29 25

Zita Zakarauskienė

Dalius Zovė

8 687 10 981

Administracijos darbuotojų, užimančių vadovaujančias pareigas, viešų ir privačių interesų deklaracijas rasite Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos puslapyje (nuoroda,) turto deklaracijas rasite Valstybinės mokesčių inspekcijos puslapyje (nuoroda).

Seniūnijos

Lėvens g. 16, LT-5351
Karsakiškio  k., Panevėžio r.
tel.: (8 45) 55 27 75, 55 27 47
el. p. karsakiskio_seniunija@panrs.lt

Lankytinos vietos: 1 – Karsakiškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia; 2 – Tiltagalių koplyčia; 3 – Žydų genocido aukų kapinės Žaliojoje girioje; 4 – Pirmojo pasaulinio karo karių kapai Palaukių kaime; 5 – Pirmojo pasaulinio karo karių kapai Paliūniškio kaime; 6 – Koplytstulpis Eliziejaus Liutkevičiaus sukilėliams atminti Stumbriškio kaime; 7 – Karsakiškio Strazdelio pagrindinės mokyklos muziejus; 8 – Paliūniškio tiltas per Lėvens upę; 9 – Vilktupio šaltinis Žaliosios girios zoologijos botaniniame draustinyje, Lėvens upės šlaite (gamtos paminklas).

Karsakiškio seniūnijos herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento 2007 m. balandžio 20 d. dekretu Nr. IK-935.

Žaliame lauke vaizduojama auksinė lūšies galva su raudonu liežuviu ir sidabriniais dantimis. Lūšis – budrumo, atsargumo ir akylumo simbolis. Žalia spalva simbolizuoja laisvę, grožį, džiaugsmą, sveikatą ir viltį. Tai ir augmenijos išraiška.

Seniūnijos plotas – 30 557,19 ha, kurių 58,6 % užima miškai. Per seniūnijos teritoriją teka Lėvens, Pyvesos, Marnako upės, Žaliosios girioje Įstros ir Svalios upių ištakos, tyvuliuoja 2 ežerai, seniūnijoje yra Vosniūnų ir Linkiamiškio spanguolynai, Gailių ir Klimbalės durpynai, 100 kaimų, apie 2 800 gyventojų, įsikūrusios 5 gyvenvietės (Karsakiškio, Geležių, Tiltagalių, Paliūniškio, Sodelių). Gyvenvietės turi paminklinius akmenis bei medinę iškaba su jų pavadinimais.

Seniūnijos centras – Karsakiškio gyvenvietė, esanti 16 km nuo Panevėžio Kupiškio link, dešiniajame Lėvens krante, netoli Žaliosios girios. Karsakiškio vardas istoriniuose dokumentuose minimas nuo XVII a. Karsakiškiui formuotis ir augti lemiamos įtakos turėjo bažnyčia, kurioje 1792–1796 m. ir 1804–1806 m. kunigavo poetas Antanas Strazdas. Dabartinė akmens ir mūro bažnyčia pastatyta 1888 m., kunigaujant klebonui Leonui Skopui.

Seniūnijoje yra 6 bendruomenės (Sodelių, Geležių, Tiltagalių, Aščiagalių, Karsakiškio, Paliūniškio) – bendruomenių sąjungos narės. Taip pat yra 5 seniūnaitijos: Sodelių, Geležių, Tiltagalių, Karsakiškio, Paliūniškio.

Veikia Paliūniškio pagrindinė mokykla, Karsakiškio Strazdelio pagrindinė mokykla bei Karsakiškio Strazdelio pagrindinės mokyklos Tiltagalių skyrius. Taip pat veikia Tiltagalių kultūros centras bei Karsakiškio ir Geležių bendruomenės namai, Tiltagalių bendrosios praktikos gydytojo kabinetas, 3 medicinos punktai, vaistinė, Viešosios bibliotekos 4 filialai, Tiltagalių ugniagesių komanda, VšĮ Integruotų sveikatos paslaugų centro padalinys, grupinio gyvenimo namai demensijomis ir alzheimerio liga sergantiems asmenims Naujikų k. Seniūnijai priklauso 14 veikiančių ir 13 neveikiančių kapinių. Yra Geležių Šv. Juozapo bažnyčia ir Karsakiškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia, Naujikų, Palaukių, Bygailių, Tiltagalių, Žiliškių, Sodelių, Bikiškių-Daukšėnų, Porijų koplyčios. Teritorijoje yra 13 sodų bendrijų. Prie Lėvens Žaliosios girios zoologijos botanikos draustinio pakraštyje įsikūrusi VšĮ „Vaikystės šilelis“, Bygailių kaime – mokinių vasaros poilsio stovykla „Trimitas“.

Plėtojama kultūrinė veikla. Pagrindiniai kolektyvai: liaudiškos muzikos kapela „Lėvena“ Tiltagalių k., „Kaimynai“ Paliūniškio k., linijinių šokių kolektyvas „Širšė“, kantri muzikos ansamblis ir kt.

Verslas seniūnijoje mažai išplėtotas: 3 privačios parduotuvės, 4 „Šilažolės“ vartotojų kooperatyvo parduotuvės, medžio apdirbimo įmonės, 2 kavinės-barai, 5 kaimo turizmo sodybos: „Dainiaus Sodyba“ Breiviškių k., „Miško oazė“ Lamatų k., „Šarvilis“ Bygailių k., „Paliūniškio dvaras“ Paliūniškio k., „Miškas kitaip“ – įsikūręs Žaliosios girios zoologiniame botaniniame draustinyje ant Lėvens upės kranto, stovyklavietė „Vilktupis“ – jos šlaite trykšta Vilktupio šaltinis (gamtos paminklas), G. Taujansko baidarių nuomos punktas Tiltagalių k. Veikia plačiajuostis internetas „Rain“, belaidis „Zebra“.

Seniūnijoje įregistruota apie 300 ūkininkų ūkių. Vyrauja smulkūs ir vidutiniai ūkiai. Stambesni augalininkystės ūkiai: Petro Šimkaus, Vaclovo Steponavičiaus, Antano Jackevičiaus, Astos Petrauskienės, Ričardo Kopūsto, Vytauto Pauliko, Zenono ir Tomo Astravų, gyvulininkystės – Arūno Čimolonsko, Donato Kvedaravičiaus, pienininkystės – Sauliaus Brazdžiūno, Laimučio Šarkano. Veikia ekologiški Arvydo Banelio, Editos Baublienės ūkiai, Dalios Dambrauskienės ir Kęstučio Čerkeso daržininkystės ūkis. 2009 m. įsteigtas melioracijos kooperatyvas „Melioracijos statinių naudotojai“.

Iš šio krašto kilusios ir jame dirbusios iškilios asmenybės: pramonininkas Povilas Puzinas, didžiosios Sibiro magistralės statytojas Stanislovas Puzinas, poetas Stasys Šneideris-Diemedis, kunigas, istorikas, visuomenės veikėjas Antanas Juška, Nepriklausomos Lietuvos armijos karininkas, partizanas Danielius Vaitelis, kunigas, knygnešys, kraštotyrininkas Antanas Pauliukas, lietuvių kultūros veikėjas, publicistas, kunigas Juozapas Žebrys, Lietuvos kariuomenės pulkininkai Juozas ir Tomas Vidugiriai, kalbininkas, lietuvių tarmių tyrėjas humanitarinių mokslų dr. Aloyzas Vidugiris, kunigas dramaturgas Henrikas Prialgauskas, gamtininkas ornitologas Teofilis Zubavičius, astronomijos mokslų dr. Algimantas Ažusienis, mokytojas, kraštotirininkas Pranas Tamošiūnas, poetė Liuda Karpuškienė, ekonomikos mokslų dr. Irena Arimavičiūtė-Zabielavičienė, ekonomikos mokslų dr. Stasys Vaitkevičius, ekonomistė, socialinių mokslų dr. Malvina Arimavičiūtė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Albinas Vaižmužis ir Rasa Juknevičienė, vertėjas, literatūrologas, humanitarinių mokslų dr. Silvestras Gaižiūnas, istorikas, docentas dr. Istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys, elektros ir elektronikos inžinerijos mokslų docentas dr. Dalius Matuzevičius, profesorius, chemijos mokslų dr. Henrikas Samas, mokslų dr. Šarūnas Kelpša.

Birutės a. 6, Krekenavos mstl., LT-5346 Panevėžio r.
tel.: (8 45) 59 32 13, 59 32 95
el. p. krekenavos@panrs.lt

Lankytinos vietos: 1 – Krekenavos švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia; 2 – Baimainių piliakalnis Vilkų kaime; 3 – alkakalnis Burvelių kaime; 4 – rašytojo knygnešio Kosto Stikliaus kapas Krekenavos kapinėse; 5 – Švenčiuliškių kaimo kapinės; 6 – prof. Platono Jankausko kapas Daniliškio kaime; 7 – Rodų koplyčia-mauzoliejus; 8 – senosios žydų kapinės Švenčiuliškių kaime; 9 – Vinco Svirskio koplytstulpis ir kryžius Ibutonių kaime; 10 – paminklinis akmuo pirmajam žuvusiam savanoriui atminti Kazokų kaime; 11 – paminklinis akmuo Garšvių knygnešių draugijai atminti Garšvių kaime; 12 – Rapolo akmuo Varnakalnio miške; 13 – Čiūrų (Zaosės k.) sodyba, kurioje gyveno Juozas Urbšys; 14 – Pašilių stumbrynas; 15 – Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejus Ustronės vienkiemyje; 16 – paminklinis akmuo Maironiui Varnakalnyje, 17 – II pasaulinio karo karių kapai Krekenavoje.

Krekenavos seniūnijos plotas – 36 887 ha, iš jų 6 999 ha užima miškai. Per teritoriją teka didžiausia vidurio Lietuvos upė Nevėžis ir daugiau kaip dešimt mažesnių upelių: Lokauša, Linkava, Upytė, Brasta, Žvirgždė, Želtupė, Ožupis, Rudupis, Šienėperšis, Paltis, Šventupis, Liaudė, Vadaktis ir kt. Yra du ežerai: visiškai užpelkėjęs Pasodėlės ir pelkėjantis Glitėno. Seniūnijoje išsidėstę 112 kaimų, didžiausi: Žibartoniai, Linkaučiai, Mitriūnai, Rūtakiemis, Naujarodžiai.

Seniūnijos centras – Krekenavos miestelis, įsikūręs prie Nevėžio upės, pusiaukelėje tarp Panevėžio ir Kėdainių. Krekenava istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1409 m. Tada gyvenvietė priklausė Rodų dvaro savininkams Vizgirdoms, jie įsteigė laikinąją Krekenavos parapiją, pastatė medinę bažnyčią. Gyvenvietė buvo pavieto centras. 1496 m. Žemaičių vyskupui Martynui paprašius, privilegiją kurti miestelį patvirtino Lietuvos kunigaikštis Aleksandras. Krekenavos mstl. su bažnyčia priklausė Varnių vyskupijos arkidiakonijai. 1896 m. šalia senosios medinės bažnyčios pagal Ustino Golinevičiaus projektą pradėta statyti didelė dvibokštė mūrinė bažnyčia, užbaigta 1901 m. Ją iki šiol garsina stebuklingas Dievo Motinos su Kūdikėliu paveikslas, Vytauto Švarlio, Stasio Ušinsko vitražai. 2011 m. Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai tuometinio klebono kanauninko Petro Budriūno rūpesčiu suteiktas Mažosios bazilikos vardas. Dabartinis bazilikos klebonas teologijos mokslų dr. Gediminas Jankūnas siekia, kad šventovė taptų dvasinio ugdymo, piligrimystės centru, todėl inicijuoja įvairiapusę bendruomenės veiklą: renovuoti parapijos namai, leidžiamas laikraštis „Po bazilikos skliautais“, vyksta Šventojo Rašto studijos, organizuojamos įvairios parodos, susitikimai, švenčiamos Lietuvos valstybės ir krikščioniškosios šventės. Kasmet gausus būrys tikinčiųjų aplanko Krekenavą per Žolinės atlaidus.

Ypač suklestėjo Krekenava XVI a.: čia buvo administracinis centras, vyko Upytės Žemės teismai. Bet XVI a. pažymėtas ir nelaimių: 1565 m. kilo maro epidemija, 1566 m. miestelis degė, o 1567 m. nusiaubė sava kariuomenė. Dėl šių nelaimių į Panevėžį buvo iškelti Žemės teismai, pavieto centras, uždaryta parapinė mokykla. XVIII a. pradžioje Krekenavoje įsikūrė 16 žydų šeimų. XIX a. pabaigoje iš 2 187 gyventojų 1 505 buvo žydai, todėl keitėsi tradicijos, vykdoma ūkinė veikla: buvo 30 krautuvių, 2 alaus daryklos, 2 traktieriai, 5 smuklės, pastatytos dvi mūrinės sinagogos. Iki Antrojo pasaulinio karo Krekenavoje vystėsi įvairūs amatai: veikė koklių gamykla, žvilginimo įmonė, vienintelė Lietuvoje vario liejykla, milo vėlykla, odos perdirbimo fabrikėlis, gamino degutą, terpentiną, ratlankius. Palanki geografinė padėtis leido plėstis miesteliui, nes dešiniuoju Nevėžio krantu nuo seno čia ėjo kelias Kaunas–Kėdainiai–Livonija.

Pirmoji mokykla miestelyje pradėjo veikti 1533 m. 1919 m. Mykolas Antanaitis (1883–1965) Krekenavoje įsteigė progimnaziją ir buvo pirmasis jos direktorius. Šio mokytojo, krašto švietėjo vardas mokyklai suteiktas 1994 m. Krekenavos Mykolo Antanaičio vidurinė mokykla 2007 m. tapo gimnazija, puoselėjanti gilias kraštotyrines, kultūrines, sporto tradicijas. Ypač populiarus orientacinis sportas, kurio erą 1958 m. pradėjo mokytojai Birutė ir Vladas Klikūnai. Orientacininkai yra ne tik šalies, bet ir tarptautinių varžybų prizininkai, o susibūrę į klubą „Arboro“ organizuoja tradicines varžybas „Atrask Krekenavą“. Laurus skina gimnazijos krepšininkai, tenisininkai, tinklininkai, kvadrato komandų nariai. Mokiniai yra ir dalykinių olimpiadų: matematikos, chemijos, fizikos, istorijos, lietuvių kalbos dalyviai ir prizininkai, tarptautinių dailės ir fotografijos konkursų laureatai. Gimnazijos patalpose įsikūrusi Muzikos mokykla (Krekenavos skyrius), sporto ir treniruoklių sale naudojasi miestelio bendruomenė. Seniūnijos teritorijoje veikia Linkaučių ir Žibartonių pagrindinės mokyklos su jungtinėmis ikimokyklinio ugdymo grupėmis, Krekenavos lopšelis-darželis „Sigutė“, yra Panevėžio rajono vaikų globos namai.

Kultūriniu bendruomenės gyvenimu rūpinasi Krekenavos kultūros centras ir du jo padaliniai Žibartonių ir Naujarodžių gyvenvietėse. Kultūros centras kasmet kviečia lankytojus į mėgėjų teatrų festivalį „Anoj pusėj Krekenavos“, trijų kartų folkloro festivalį „Mes į kryžkelę išėjom“, mažųjų mėgėjų meno festivalį „Vaikystė mene“. Žibartonių kultūros padalinyje kasmet vyksta teatro komedijų festivalis „O buvo taip“.

Krekenavoje įsikūręs regioninio parko lankytojų centras, kuriame veikia nuolatinė ekspozicija, parodos, organizuojami edukaciniai, gamtiniai ir kultūriniai renginiai. Suteikiama profesionali bei visapusiška informacija apie Krekenavos regioninio parko gamtos ir kultūros paveldo vertybes, lankytinas vietas, pažintinio turizmo ir poilsiavimo galimybes, galima užsisakyti ekskursijas, žygius pėsčiomis, dviračiais, baidarėmis po Krekenavos regioninį parką. Daug lankytojų ištisus metus sutraukia apžvalgos bokštas, Pašiliuose esantis stumbrynas.

Krekenavos seniūnijos teritorijoje veikia 3 žemės ūkio bendrovės, stambi kiaulininkystės įmonė UAB „Idavang“, 23 ūkininkai dirba daugiau kaip 100 ha žemės. Vyrauja smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės. Net pasaulyje Krekenavos vardą garsina Radviliškių kaime įsikūrusi Audronės ir Albino Kisielių duonos kepykla – jų naminė duona atstovavo Lietuvai Briuselyje rengiamose atvirų durų dienose. Tradicine tapo Audronės ir Albino Kisielių vasarą organizuojama duonos kepėjų šventė „Visur duona su pluta“.

Krekenavos seniūnijos gyventojų sveikata rūpinasi Krekenavos pirminis sveikatos priežiūros centras, yra palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, veikia Krekenavos socialinės globos namai, galintys apgyvendinti 15 žmonių.

Krekenavos miestelis turi herbą, kurį sukūrė dailininkas Henrikas Mazūras. Herbe pavaizduoti du simboliai: mėlynoje skydo dalyje trys sidabrinės lelijos, simbolizuojančios Švč. Mergelę Mariją, o apačioje, raudoname lauke – auksinės vietos meistrų gamintos kanklės.

Krekenavos kraštas išaugino daug iškilių asmenybių: Glitėnuose gimė kryždirbys Vincas Svirskis (1835–1916); Krekenavoje gyveno medžio drožėjas Stasys Stankevičius, žmonių vadintas Dievuliuku; iš Mučiūnų kaimo kilo kanklių meistras Stasys Rudis (1880–1949); Zaosės kaime gyveno diplomatas, užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys (1907–1991); Linkaučių dvare gimė knygnešė, Lietuvos Steigiamojo Seimo narė, pedagogė Felicija Povickaitė-Bortkevičienė (1873–1945); Užliaušių kaime – Antanas Račiūnas (1905–1984), kompozitorius, muzikos pedagogas; girnapuses antram gyvenimui prikėlė ir Krekenavos istoriją įamžino iš Rabikių kaimo kilęs kraštotyrininkas Jonas Žilevičius (1921–2011), vitražus kuria dailininkas monumentalistas Vytautas Švarlys (1943). Daugybę Krekenavos istorinių įvykių, vaizdų, žmonių įamžino garsiausias Krekenavos fotografas Tadas Bajorūnas (1890–1945). Iš Kazokų kaimo kilęs pirmasis už Lietuvos nepriklausomybę  žuvęs savanoris Povilas Lukšys. Iš Krekenavos ar jų apylinkių kilusios dailininkės Gražina Vitartaitė, Rimantė Pranciška Ropytė, Elena Šaltytė-Lisauskienė, grafikė Irena Pakinkevičiūtė. Svarbūs Lietuvai selekcininko Ipolito Štaro (1905–1966), mokslininkų, mokslų daktarų Česlovo Bobino, Stasio Juknevičiaus, Leono Katkevičiaus darbai. Atsidavusi gimtajam kraštui iš Orelių kilusi poetė, kraštotyrininkė, knygos „Krekenava laiko tėkmėje“ iniciatorė ir sudarytoja Saulutė Genovaitė Markauskaitė.

Taikos g. 1, LT-38117 Miežiškių mstl., Panevėžio r., tel.: (8 45) 57 84 62, 57 84 63, 57 84 65
faks. (8 45) 57 84 62
el. p. mieziskiu@panrs.lt

Lankytinos vietos:

1 – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia;
2 – žydų genocido aukų kapinės Kurganavos kaime;
3 – siaurojo geležinkelio kompleksas Taruškų ir Raguvėlės kaimuose;
4 – Budrionių alkakalnis

Seniūnijos plotas – 20 902 ha, kurių 6 392,23 ha užima miškai. Per teritoriją teka Nevėžio ir Juostos upės, 21 mažas upelis, čia yra hidrografinis Juostos draustinis. Miežiškių seniūnijoje yra 86 kaimai (didesni iš jų – Trakiškis, Nevėžis, Limeikiai, Margučiai), 2 314 gyventojų (2019-01-01). Veikia 1 pašto įstaiga, 3 medicinos punktai, 3 bibliotekos, 1 pagrindinė mokykla, bažnyčia, kultūros centras ir 2 jo padaliniai.
Seniūnijos centras – Miežiškių miestelis (628 gyventojai), esantis 13 km į pietryčius nuo Panevėžio, prie Panevėžio–Anykščių plento. Istoriniuose šaltiniuose miestelis minimas 1556 m. Pirmoji bažnyčia (medinė) pastatyta 1782 m. 1923–1950 m. čia buvo valsčiaus centras. 1959–1989 m. daržininkystės ūkio centras.
Miežiškiuose gimė kalbininkas Jonas Šukys, iš Nainiškių k. kilusi dailininkė Birutė Žilytė-Steponavičienė, iš Venslaviškių k. – poetas Juozas Stanikūnas (Žemės Dulkė), iš Gitėnų k. – pedagogė, socialinių mokslų daktarė Ona Skrebytė-Štitilienė ir kt.
Miežiškių pagrindinė mokykla (https://www.mieziskiai.panevezys.lm.lt/ ) 2009 m.  renovuota.
Miežiškiai garsėja aktyvia kultūrine veikla, tvariomis mėgėjų meno tradicijomis. Miežiškiuose veikia kultūros centras (www.mieziskiukc.lt), turintis padalinius Trakiškyje, Nevėžyje ir vaikų muzikos studiją. Plačiai žinomi, ne tik vietos gyventojų mėgstami tradiciniai krašto renginiai: šalies moterų armonikininkių šventė-varžytuvės „Petronės armonika“, atlaidų pakermošiai, kulinarinio paveldo šventės „Oi, skanios bobutės vaišės“, „Bulvė ir maistas, ir vaistas“, šalies naminės duonos kepėjų šventė „Visur duona su pluta“ ir kt. Miežiškių kultūros centras kasmet organizuoja Aukštaitijos regiono liaudiškos muzikos kapelų varžytuves „Kapelmaušis“, Miežiškiuose sumanyta folkloro šventė „Par šilalį jojo“ yra tapusi tradiciniu kasmečiu rajono renginiu.
Miežiškių kultūros centre ir padaliniuose veikia liaudiškos kapelos „Ratasai“, „Rudenėlis“, „Juostvingė“, folkloro ansamblis „Ringis“, vokaliniai ansambliai „Raskila“, „Alkupis“, „Vėjūnė“, „Vakarė“, „Lanksva“, seniūnijos moterų choras, mėgėjų teatras, populiariosios muzikos grupė „Pilnatis“, Trakiškio žolininkių būrelis ir kt. Folkloro ansamblis „Ringis“, liaudiškos muzikos kapela „Ratasai“, moterų vokalinis ansamblis „Raskila“ ir Miežiškių mėgėjų teatras yra pelnę aukščiausius šalies mėgėjų meno apdovanojimus „Aukso paukštė“.
2018 metais vykusioje šalies Dainų šventėje dalyvavo 10 Miežiškių seniūnijos mėgėjų meno kolektyvų. Miežiškių kultūros centro mėgėjų teatras, vadovaujamas režisierės Jurgos Švagždienės,  tapo Lietuvos suaugusiųjų mėgėjų teatrų apžiūros-šventės „Atspindžiai“ laureatu. Vokalinis ansamblis „Raskila“, vadovaujamas Linos Kairytės, tarptautiniame konkurse „Praga cantat“ (Praha, Čekija) pelnė aukso diplomą.
Seniūniją garsina jos gyventojai: Rokas Lipeikis – daugkartinis Lietuvos automobilių ralio čempionas, Mantas Rudys – daugkartinis svarsčių kilnojimo pasaulio čempionato prizininkas.
Miežiškių seniūnijoje plėtojamas žemės ūkis ir miškų ūkis. Čia dirba 25 perspektyvūs ūkiai. Pieninę gyvulininkystę vysto Gitėnų k. – Irena Birbilienė, Sutkūnų k. – Jonas Vidugiris, Trakiškio k. Vladas Deksnys, Vytas Gedvila ir Vladislovas Kontrimavičius ir kt. Grūdines kultūras augina ūkininkai Petras Nevulis, Algis Murmokas, Raimundas Pilkauskas ir kt. Jaunieji ūkininkai – Tomas Lipnickas, Ernestas Juodviršis, Mantas Rudys, Kęstutis Rudys ir kt.
Seniūnijoje daržininkystės tradicijas tęsia Alvydas Abukauskas, Vilius Valiukas, Mantas Rudys, kuris ne tik augina, bet ir perdirba daržoves. Jo raugintus kopūstus valgo ne vien miežiškiečiai, bet ir Panevėžio bei rajono gyventojai.
Veikia arklininkystės, sraigių auginimo ūkiai.
Seniūnijoje yra kelios parduotuvės, lentpjūvės, medžio apdirbimo įmonės. Veikia naujos ir naudotos žemės ūkio technikos pardavimo ir remonto įmonė „Margučiai“ Margučių k. Medinių surenkamų namų, pirčių detalių ruošinių gamybos ir montavimo, malkų gamybos ir baldinių ruošinių gamybos ir montavimo įmonė UAB „Eglera“ ir Ž. Vercinskienės įmonė Vaidegynės k. Baldų ir baldinių ruošinių gamybos ir montavimo įmonės Trakiškio k. ir Nibragalio k. Alų gamina AB „Taruškų bravoras“ Trakiškio k. Čia veiklą vykdo kieto kuro katilų gamybos įmonė UAB „Vakaro rasa“, baldus gamina UAB „IF Concept“. Miežiškių seniūnijoje įsikūrusios kaimo turizmo sodybos „Nikolajevka“ ir „Pas Kęstutį“.

S. Nėries g. 14, LT-5340 Naujamiesčio mstl., Panevėžio r.
tel.: (8 45) 59 97 44, 59 95 44, faks. (8 45) 59 97 44
el. p. naujamiescio@panrs.lt

Lankytinos vietos: 1 – Naujamiesčio Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčia; 2 – Vadaktėlių Šv. Jono Nepomuko bažnyčia; 3 – karaimų kapinės Naujamiesčio kaime; 4 – knygnešio K. Ūdros (1859–1937) kapas Vadaktėlių kapinėse; 5 – antkapinė skulptūra „Angelas“ (skulptorius K. Ulianskis) Naujamiesčio kapinėse; 8 – gamtininko Alfonso Palionio (1905–1957) kapas Naujamiesčio kapinėse; 7 – Naujamiesčio kultūros centras-dailės galerija; 9 – buvusio Naudvario dvaro sodybos ansamblis; 10 – inžinieriaus Stanislovo Kerbedžio (1810–1899) gimtinė Naudvario kaime; 11 – „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ muziejus Baluškių kaime.

Seniūnijos plotas 13 674 ha, kurių 23,7 % užima miškai. Naujamiesčio seniūnijoje yra 48 kaimai ir 1 miestelis. Gyvena apie 3 tūkst. gyventojų. Veikia gimnazija, pagrindinė mokykla, muzikos mokykla, 3 bibliotekos, kultūros centras-dailės galerija, bendruomenės namai, muziejus, 2 bažnyčios, ambulatorija, 2 medicinos punktai, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, žemės ūkio kooperatyvas „Aruodai“, sporto klubas „Vėtra“.

Seniūnijos centras – Naujamiesčio miestelis, žinomas nuo XVI a. antrosios pusės. Čia nuo seno gyveno karaimai, yra karaimų kapinės. Naujamiestyje XIX a. pabaigoje pastatyta inžinieriaus iš Rygos F. Vyganovskio suprojektuota bažnyčia. 2007 m. rugpjūčio 16 d. remontuojamoje bažnyčioje kilo stiprus gaisras ir ją suniokojo. Sugriuvo abu 50 m aukščio mediniai bokštai. Vidun įkrito didžiausias Panevėžio vyskupijos varpas, liedintas 1898 m. brolių Usačiovų liejykloje Valdajuje (Rusija). Varpas svėrė 3 210,5 kg. Gaisro metu sudegė brangūs vargonai, pagaminti Karaliaučiuje. 2011 m. spalio 2 d. pašventinti 4 nauji varpai iš Vokietijos. 2013 m. pabaigoje bažnyčios bokštai buvo atstatyti. Dviejų bokštų darbai kainavo 300 tūkst. litų. Jų bendras svoris apie 10 t. Naujamiestyje 1905 m. vyko demonstracijos prieš caro valdžią.

Vaizdingose Nevėžio pakrantėse kyšo XVIII a. pabaigos Vadaktėlių bažnyčios mediniai bokštai. Bažnytėlę 1773 m. Lietuvos ir Lenkijos valstybės pirmo padalijimo metu atidarė lenkų kariuomenės pulkininkas Kuršo kunigaikštis Bironas. Vadaktėlių kapinėse palaidotas knygnešys Kazys Ūdra, Vytauto Didžiojo I laipsnio medalininkas, nuo 1927 m. gavęs knygnešio pensiją. Naujamiestyje yra gimęs liuteronų kunigas, „Biblijos“ vertėjas Jonas Božimovskis (1645), 1863 m. sukilimo dalyvis, kunigas Aleksandras Vitartas, habilituotas dr. profesorius Romualdas Grigas, Naudvaryje – inžinierius, tiltų statytojas Stanislovas Kerbedis, Degionių kaime – filologijos dr. Janina Žėkaitė. Naujamiestyje yra gyvenusi poetė Ramutė Skučaitė. Naujamiesčio gimnazijoje (el. p. rimabane@takas.lt, interneto svetainė www.isd.ktu.lt/nvmok) įkurtos 5 kūrybinės mokytojų grupės, rengiančios įvairių gimnazijos veiklos sričių projektus. Gimnazija turi herbą ir vėliavą. Berčiūnų pagrindinė mokykla (el. p. mileo@delfi.lt) draugauja su Latvijos Respublikos Valmiero r. Kocenu, Estijos Respublikos Viljandi r. Paistu pagrindinėmis mokyklomis.

Miestelyje veikia keli meno mėgėjų kolektyvai, kurių garsiausias – pučiamųjų instrumentų orkestras „Aukštyn“ ir kt.

Seniūnijoje yra daug ūkininkų, vyrauja smulkūs ūkiai, kurie užsiima augalininkyste. Veikia Berčiūnų, Gustonių, Liberiškio žemės ūkio bendrovės.

Gegužinės g. 28, LT-38432 Paįstrio k., Panevėžio r.
tel.: (8 45) 43 02 26, 8 612 73 952
el. p. paistrys@panrs.lt

Lankytinos vietos: 1. Paįstrio Švč. Mergelės Marijos globos bažnyčia; 2. Knygnešių ąžuolas – knygnešių susitikimo vieta, o šalia jo – paminklas Baltijos keliui; 3. Skulptoriaus Juozo Zikaro namas – muziejus Paliukų kaime; 4. Siaurojo geležinkelio kompleksas Skaistgirių kaime; 5. Pakuodžiupių kadagys; 6. Pamiškės dvaro sodyba.

Seniūnijos plotas – 16 380 ha, iš kurių 56,2 ha ploto užstatyta ir 40,2 ha sudaro vanduo. 35 % Paįstrio seniūnijos apylinkių sudaro miškai. 106 815 m. sudaro upės ir upeliai, tekantys Paįstrio seniūnijos ribose. Beveik per patį seniūnijos centro vidurį teka paslaptingą ir seną vardą turintis Įstro upelis, o vakarinėje seniūnijos dalyje Lėvens upė. Rytinėje dalyje stūkso ir daug paslapčių saugo Žalioji giria. Seniūnijos teritorija ribojasi su Karsakiškio ir Panevėžio seniūnijomis, taip pat Pasvalio rajonu. Seniūniją beveik per pusę dalina viena pagrindinių šalies transporto   arterijų – magistralė „Via Baltica“.

Paįstrio seniūnijoje įsikūrę 88 kaimai (didžiausi: Gegužinės k., Paįstrio k., Skaistgirių k, Pragarėlės k., Puodžiūnų k., Šeškų k., Gailiūnų k. ir Medikonių k.), yra apie 2,7 tūkst. gyventojų. Veikia paštas, Juozo Zikaro gimnazija, girininkija, biblioteka, muziejus, kultūros centras, 4 bendruomenės, Paįstrio šeimos gydytojo kabinetas, sporto klubas „Ąžuolynas“, Paįstrio kraštiečių klubas „Ąžuolas“.

1972 m. skulptoriaus Juozo Zikaro gimtojoje sodyboje Paliukų kaime įkurtas memorialinis muziejus, kuriame eksponuojamos jo darbų kopijos. Nuo 1919 m. Juozas Zikaras ir kūrė Panevėžyje, dėstė Panevėžio berniukų gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje. Čia sukūrė Vinco Kudirkos, Simono Daukanto, Jono Basanavičiaus biustus, Laisvės paminklą, kuris pastaytas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune.

Iš Stanionių kaimo kilęs garsus lietuvių išeivijos rašytojas Kazimieras Barėnas, Gailiūnų kaime gimė poetas Stasys Jasilionis. 1930–1939 m. Paįstrio kaime vargoninkavo ir kūrė kompozitorius Juozapas Gudavičius.

Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijoje veikia muziejus, jame sukaupta medžiagos apie Birželių dvarą, kuriame gimė lietuvių visuomenės veikėjas, teatro kūrėjas, aktorius, dramaturgas Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis (1852–1916 m.), apie skulptorių Juozą Zikarą (1881–1944 m.), kunigą, poetą Jurgį Tilvytį-Žalvarnį, netoli Paįstrio, Akmenytės vienkiemyje, gimusį radiotechnikos pagrindų Lietuvoje kūrėją profesorių Alfonsą Jurskį (1894–1976 m.) ir kt. Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijoje organizuojami tarptautiniai moksleivių dailės, tarptautiniai skulptorių plenerai, tradicinės meno šventės. Paįstrio kultūros centre vyksta daug tradicinių renginių: rajono mėgėjų teatrų šventės, kraštiečių šventės ir poezijos šventės.

Stanionių kaime įsikūręs Įstros aviaparkas, kur veikia lėktuvų muziejus, taip pat siūloma paskraidyti lėktuvu PA-28.

Pagrindinė verslo kryptis – žemės ūkis. Vyrauja augalininkystės, pieno gamybos, mėsinės galvininkystės ūkiai. Vienas stipriausių ūkių seniūnijoje – R. Vitkausko ūkis, kuris taiko pažangiausias technologijas, naujausius ūkininkavimo metodus. Kiti stambesni ūkininkai: M. ir L. Pačekajai, A. ir Ž. Križevičiai ir A. Žilinskas.

Vasario 16-osios g. 27,
LT-5300 Panevėžys
tel.: (8 45) 58 29 86, 8 686 61 227
el. p. pan_seniunija@panrs.lt

Lankytinos vietos: l. Piliakalnis, (unikalus kodas 20527, senas kodas A 8), Papuši ų k. 2. Pilkapiai, vad. Švekapiais (dalis), (unikalus kodas 5409, senas kodas A 260 P), Berčiūnų (Viktorinės) k. 3. Kapinynas, vad. Minakalniu, ( unikalus kodas 5425, senas kodas AR 739), Kiūčių (Linonių) k. 4. Kapinės, palaidoti 1863 m. sukilimo dalyviai, (unikalus kodas 17012, senas kodas I V 1256), Stačiūnų, miškas. 5. Siaurojo geležinkelio kompleksas, (unikalus kodas 21929, senas kodas G 1O K), Bernatoni ų k. 6. Statula „Šv. Kotryna” (XVII I a.), ( unikalus kodas 9876, senas kodas K 20 K 1), Spirakių bažnyčia. 7. Statula „Šventoji ornamentuotais rūbais” (XVI II a.), ( unikalus kodas 9877, senas kodas K 20 K 2), Spirakių bažnyčia. 8. Skulptūra „Šv. Jonas” (XVI II a.), ( unikalus kodas J..l869, senas kodas DV 3958), Spirakių bažnyčia. 9. Skulptūra „Šv. .J uozapas” (XV II I a.), (unikalus kodas 14870, senas kodas DV 3959), Spirakių bažnyčia. 10. Dekoratyvinė skulptūra „Nevėžis”, (unikalus kodas 15357, senas kodas DV 4422), Papušių k. 1l. Kryžius (V. Svirskis), (unikalus kodas 4386, senas kodas D 8), Piniavos k. (privačia me K. Sakalausko muziejuje).

Panevėžio seniūnijos plotas – 16 951,31 ha, kurių 3 994,41 ha užima miškai. Per teritoriją teka upė Lėvuo, Molaina, Sanžilės kanalas ir jos intakai Lokupė bei Siesrautas. Seniūnijoje yra  ir kitų vandens telkinių, didesni yra Paviešečių ir Molainių I tvenkiniai. 1993 m. vasario 18 d. įsteigtas Sanžilės kraštovaizdžio draustinis.

Panevėžio seniūnijoje gyvena apie 8 tūkst. gyventojų, yra 45 kaimai (didesni iš jų – Piniava, Vaivadai, Bernatoniai, Daukniūnai, Molainiai, Pažagieniai, Šilagalys).

2009 m. įsteigta 11 seniūnaitijų, tačiau 2010 m. Paįstrio, Pragarėlės ir Skaistgirių seniūnaitijos perduotos naujai Paįstrio seniūnijai. Panevėžio seniūnijoje liko 8 seniūnaitijos: Berniūnų, Bernatonių, Daukniūnų, Molainių, Pažagienių, Piniavos, Šilagalio, Vaivadų.

Panevėžio seniūnijoje gyventojai susibūrę į 12 kaimo bendruomenių ir asociacijų: Bernatonių bendruomenė, gyventojų bendruomenė „Daukniūnai“, gyventojų bendruomenė „Piniava“, gyventojų bendruomenės centras „Šilagalys“, gyventojų bendruomenės centras „Molainiai“, Molainių kaimo bendruomenė, asociacija „Berniūnų bendruomenė“, bendruomenės centras „Vaivadai“, Panevėžio rajono kaimo bendruomenė „Pažagieniai“, bendruomenė „Savas“, kaimo bendruomenė „Senieji Berčiūnai“, kaimo bendruomenė „Pušynėlis“.

Seniūnijos kaimuose yra gimę nemažai žymių, Lietuvai nusipelniusių žmonių:

Linionių kaime gimė Mykolas Velykis (1884–1955) – Lietuvos karinis ir politinis veikėjas, generolas leitenantas.

 Rėklių  kaime gimė žymus Lietuvos chirurgas ir pedagogas, docentas, profesorius Vladas Kuzma (1892–1942) ir agronomas, žemės ūkio mokslų kandidatas Kazimieras Bučiūnas (1902–1988).

 Netoli Panevėžio, Senamiesčio vienkiemyje, nuo 1934 m. trisdešimt savo kūrybinių metų praleido kultūros veikėjas, pedagogas, poetas Matas Grigonis. Jo gyvenimo ir kūrybos ekspozicija įkurta 1989 m.

1932 m. rugsėjo 13 d. Molainiuose gimė kompozitorius, pedagogas, Lietuvos muzikos akademijos profesorius Bronislovas Vaidutis Kutavičius. Nuo 1985 m. Lietuvos muzikos akademijos profesorius. Nacionalinės premijos laureatas, LATGA-A Metų autoriaus laureatas. Sukūrė operų, oratorijų bei kitų muzikinių kūrinių.

 Pazūkų kaime gimė Juozas Barisas (1904–1987) – inžinierius elektrotechnikas, išvertęs „Radijo mėgėją“, išleido keletą knygučių apie elektrotechniką. Panevėžyje įsteigė pirmuosius elektrikų kursus, jiems vadovavo.

Vynupės kaime gimė Feliksas Bielinskis (1904–1986) – architektas, kraštotyrininkas, menotyros mokslų kandidatas. Pagal jo projektus Lietuvoje pastatyta mokyklų, stadionų, gyvenamųjų namų, rekonstruotos Panevėžio rajono Uliūnų ir Geležių bažnyčios.

. Berniūnuose gimė Leonas Valkūnas (1914–1990) – vertėjas, literatūros tyrinėtojas. Iš lotynų ir graikų kalbų išvertė Longo „Dafnį ir Chloją“, Heliodoro „Etiopinius pasakojimus“, Ezopo ir Fedro „Pasakėčias“, T. Moro „Utopiją“, Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kroniką“. Parašė vidurinėms mokykloms lotynų kalbos vadovėlį.

Bliūdžių kaime gimė Steponas Biežis (1889–1973) – gydytojas, visuomenės veikėjas.

Ažagų kaime gimė Povilas Žilys (1897–1968) – Lietuvos generalinio štabo pulkininkas.

Piniavoje, Klemento Sakalausko sodyboje, galima susipažinti su bene didžiausia Baltijos šalyse privačia muzikos instrumentų kolekcija, gausybe antikvarinių daiktų.

Papušių kaime stovi iš Smilgių valsčiaus kilusio spalvingos ir nelengvos biografijos J. Zikaro mokinio skulptoriaus Bernardo Bučo „Nevėžis“.

Miško glūdumoje netoli Bernatonių įsikūręs medžio skulptorius Algirdas Varžinskas garsėja ne tik Panevėžio rajone. Jo darbų turi įsigiję užsienio kolekcininkai, garsūs menininkai. Kartu su kitais menininkais sukūrė įspūdingą keturiolikos koplytstulpių Kryžiaus stočių kelią Berčiūnuose.

Papušių piliakalnis įrengtas Nevėžio kairiojo kranto žemutinės terasos aukštumos kyšulyje, suformuotame jo senvagės. Aikštelė keturkampė, orientuota šiaurės rytų pietvakarių kryptimi, 12 m ilgio, 30 m pločio. Piliakalnis apaugęs pušimis ir krūmais. 2005 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-190 Papušių piliakalnis pripažintas valstybės saugomu paminklu. Paminklo teritorijos plotas 3 000 m².

Panevėžio seniūnijoje veikia Bernatonių, Pažagienių, Piniavos mokyklos-darželiai, Bernatonių, Berniūnų, Daukniūnų, Molainių, Piniavos, Šilagalio bibliotekos, Mato Grigonio literatūrinis muziejus, Šilagalio kultūros centras.

Seniūnijoje yra daug ūkininkų, vyrauja smulkūs ūkiai, kurie užsiima augalininkyste, gyvulininkyste, daržininkyste. Veikia Bernatonių, Berniūnų, Daukniūnų, Šilagalio žemės ūkio bendrovės.

Seniūnijoje gausu įvairių įmonių, paslaugas teikia Smiltynės sodyba, prekybos ir pramogų centras, futbolo klubas „Svaras“ (Bernatonių k.), žirginio sporto klubas „Pasaga“ (Bernatonių k.), Panevėžio rajono visuomeninė organizacija „Atletas“ (Pažagienių k.), autoservisai, transporto įmonės, apdirbama mediena, gaminami mėsos, konditerijos gaminiai, suvenyrai.

Laisvės a. 13, LT-5366 Raguvos mstl., Panevėžio r.
tel. (8 45) 59 13 24,
faks. (8 45) 59 13 10
el. p. raguvos@panrs.lt

Lankytinos vietos: 1 – Raguvos švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia; 2 – Šilų bažnyčia; 3 – rezistento poeto B. Krivicko-Vilniaus kapas ir paminklas Putiliškių kaimo kapinėse; 4 – Vinco Svirskio koplytstulpis Šilų kaime; 5 – šv. Florijono paminklas (XIX a.) Raguvoje; 6 – koplytėlė su šv. Agotos skulptūra Fermos kaime; 7 – paminklas knygnešiams Fermos kaime; 8 – paminklas partizanams Raguvoje; 9 – paminklas savanoriams Šilų kaime; 10 – partizanų žeminė – Vyties apygardos kapitono Juozo Krištaponio rinktinės štabas ir paminklas partizanams Šilų kaime; 11 – Raguvos gimnazijos muziejus

Seniūnijos plotas – 9 469 ha, kurių 41 % užima miškai. Raguvos seniūnijoje įsikūrę 34 kaimai (didesni iš jų – Užunevėžių, Šilų, Fermos), yra apie 1,5 tūkst. gyventojų, Raguvos gimnazija, 2 bibliotekos, lopšelis-darželis „Skruzdėliukas“, 2 bažnyčios, Raguvos kultūros centras, Šilų bendruomenės namai, ambulatorija, vaistinė, turgavietė. Seniūnijos centras – Raguvos miestelis, įsikūręs abipus Nevėžio, 30 km nuo Panevėžio. Šiose vietose žmonės gyveno jau akmens amžiuje, rašytiniuose šaltiniuose Raguvos vardas pirmą kartą paminėtas 1501 m., o 1586 m. jau minimas Raguvos miestelis, 1610 m. – Raguvos katalikų bažnyčia.

XVI a. Raguvą valdė kunigaikščiai Žilinskai, XVII a. – Oginskiai, XVIII a. (iki 1831 m. sukilimo) – Straševičiai. Raguviečiai aktyviai dalyvavo 1831 m., 1863–1864 m. sukilimuose, 1905–1907 m. įvykiuose, knygnešių judėjime. XVII a. Raguvoje apsigyveno žydai. Apie 1867 m. pastatyta jų sinagoga. Tarpukariu čia buvo nemaža žydų bendruomenė. Nuo XVIII a. Raguvoje ir jos apylinkėse apsigyventa rusų. Kritižio kaime 1867 m. pastatyti sentikių maldos namai. 1873 m. rusų bendruomenė pastatė mūrinę stačiatikių cerkvę. 1861 m. įkurtas Raguvos valsčius, didelė jo teritorija suskirstyta apylinkėmis. 1950 m. Raguvos valsčius panaikintas, palikta tik maža apylinkė, kuri nuo 1995 m. vadinama Raguvos seniūnija.

1777 m. čia jau veikė parapinė, o nuo 1858 m. – valstybinė mokykla. 1912 m. žemės savininkų lėšomis pastatyta mūrinė mokykla. 1947 m. atidaryta gimnazija, kuri 1949 m. pertvarkyta į vidurinę mokyklą. 1969 m. pastatyta nauja mokykla, renovuota 2001 m. Jos mokiniai – šalies olimpiadų, konkursų dalyviai ir prizininkai, įvairių projektų vykdytojai. 2009 m. vasario 26 d. Raguvos vidurinė mokykla tapo gimnazija. 1925 m. Raguvoje įsteigta pieno bendrovė. Pieno perdirbimo tradicijas Raguvoje sėkmingai tęsė AB „Panevėžio pienas“ Raguvos sūrių cechas. Sūrių gamykla gamino sviestą, fermentinį sūrį. Dabartinė produkcija – kazeinas ir fermentinis sūris buvo eksportuojama į Europos šalis. Vilniuje vykusioje lietuviškų prekių parodoje Raguvoje gaminamas „Brie“ sūris pelnė aukso medalį. 2003 m. sūrių gamykla uždaryta. 2001 m. Raguva šventė 500 metų jubiliejų. Ta proga sukurtas Raguvos herbas ir vėliava (autoriai Juozas Galkus ir Irena Vabalienė-Kazlauskaitė), išleista monografija „Raguva“. Iš Raguvos kilę dailininkai 1863 m. sukilimo dalyvis Juozas Straševičius ir Jonas Mackevičius (1872–1954), aktorė Eugenija Šulgaitė-Karkienė, inžinierius aviatorius Bronius Masiokas, iš Jočiūnų kaimo – grafikas Petras Tarabilda (1905–1977). Raguvoje mokėsi dailininkė Domicėlė Tarabildienė. Putiliškių kaimo kapinaitėse palaidotas rezistentas poetas Bronius Krivickas.

Viena stambiausių seniūnijos įmonių – UAB „Raguvos baldai“ ir ko. Čia gaminami vonios ir biuro baldai. Visi gaminiai turi aukščiausią kokybės sertifikatą. Raguviečiai baldus eksportuoja į Angliją ir Vokietiją. Įmonė UAB „Vėjų miškas“ perdirba medieną, gamina lauko baldus, komodas ir kitus vidaus baldus iš natūralaus medžio ir eksportuoja į ES šalis. UAB „Eksmeda“ taip pat užsiima medžio gaminiais. UAB „Kertvita“ ruošia malkas ir jas parduoda į ES šalis.

Vadoklių g. 10, Ramygala, LT-5333 Panevėžio r.
tel., faks. (8 45) 59 22 33
el. p. ramygalos_seniunija@panrs.lt

Lankytinos vietos: 1 – Ramygalos šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (architektas Karlas Eduardas Strandmanas); 2 – Lietuvos partizanų kapai Ramygalos kapinėse; 3 -–kunigo rašytojo Jono Balvočiaus-Geručio kapas Uliūnų kapinėse; 4 – poeto Jono Graičiūno, knygnešio Adomo Laduko kapai Ramygalos kapinėse; 5 – paminklas stalinizmo aukoms atminti (skulptorius K. Kisielis); 6 – Vinco Svirskio koplytstulpis Pašilių II kaime; 7 – paminklinis akmuo milijoniniam drenuotų žemių hektarui pažymėti Pašilių kaime; 8 – Barklainių akmuo; 9 – Ramygalos mokyklos kraštotyros muziejus; 10 – Bistrampolio dvaras Kučių kaime; 11 – senoji Ramygalos miesto dalis urbanistikos paminklas, 12 – II pasaulinio karo karių kapai Ramygaloje.

Seniūnijos plotas – 23 723 ha. Per teritoriją teka Nevėžio intakas Upytė, čia įrengti dirbtiniai Šambalioniškio ir Daniūnų tvenkiniai.
Ramygalos seniūnijoje įsikūrę 76 kaimai (didesni iš jų – Uliūnai, Garuckai, Aukštadvaris, Daniūnai), yra apie 4,0 tūkst. gyventojų. Veikia vienintelis rajone knygynas, gimnazija, pagrindinė, muzikos mokykla, 2 bibliotekos, kultūros centras, bendruomenės namai, pašto įstaiga, sporto aikštynas, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, ambulatorija, medicinos punktas, socialinių paslaugų centras, senelių namai, 2 vaistinės, veterinarijos įstaiga.

Seniūnijos centras – Ramygalos miestas (www.ramygala.lt) (1,7 tūkst. gyventojų). Istoriniuose šaltiniuose Ramygalos vardas minimas XIII a., o Ramygalos miestelis paminėtas 1503 m. Pirmoji Ramygalos bažnyčia pastatyta apie 1492 m. 1852 m. miestelyje pradėjo veikti valdiška, 1781 m. – parapinė mokykla. 1918 m. veikė progimnazija, nuo 1949 m. – vidurinė mokykla, nuo 2005 m. Ramygalos vidurinė mokykla atgavo gimnazijos vardą.(www.ramygalosgimnazija.lt). Čia vyksta daug tradicinių renginių, iš kurių žymiausias – teatrų festivalis „Palėpės teatras“. Veikia krašto istorijos muziejus.

1888 m. Ramygaloje jau buvo vaistinė, 1895 m. paštas. Nuo XIX a. antrosios pusės iki 1950 m. Ramygala – valsčiaus centras. 1950 m. vietoj valsčiaus centro įsteigtas rajono, o nuo 1962 m. – seniūnijos centras. 1957 m. Ramygalai suteiktos miesto teisės. Pusiaukelėje tarp Panevėžio ir Ramygalos esantys Bistrampolio dvaro rūmai ir parkas – vietinės reikšmės architektūros paminklas (www.bistrampolis.lt).

Iš Ramygalos krašto kilę dailininkai Kanutas Ruseckas, Mykolas Vrubliauskas, Juozas Balčikonis, Kazys Kisielis, kompozitorius Antanas Račiūnas, švietimo viceministras Kazimieras Masiliūnas, geografijos dr. Rimvydas Kunskas, kunigai Julijonas ir Povilas Miškiniai, Petras Baltuška, Vytautas Marozas ir kt., žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis, žemės ūkio dr. Viktorija Klimkevičiūtė-Mickuvienė, Marija Kiškytė-Sereikienė, kiti daktarai, poetas, vertėjas Simas Račiūnas, literatūrologas Albertas Zalatorius, mokytojas poetas Leonas Kuodys, rezistentas, politinis kalinys Povilas Pečeliūnas, lengvaatletis Melburno olimpiados sidabro medalio laimėtojas Antanas Mikėnas, garsi Kaupų šeima. Čia yra gyvenę poetas Jonas Graičiūnas, astronomas dr. Antanas Juška, dailininkė Laimutė Jodinskaitė-Gudaitienė, rašytojas Jeronimas Laucius, kunigas rašytojas Jonas Balvočius-Gerutis. Ramygaloje gyvena skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša.

Uliūnų pagrindinė mokykla (el. p. uliunai@delfi.lt, interneto svetainės adresas: www.panrs.lt/uliunai) turi netradicinių dienų organizavimo patirtį. Prie mokyklos įkurtas Savanorių skverelis, kuriame stovi tautodailininko Kazimiero Pelecko skulptūros Vincui Kudirkai, pirmajai Panevėžio rajono rezistencijos aukai – Simonui Uliui.

Seniūnijoje plėtojamas žemės ir miškų ūkis, yra gyventojų aptarnavimo, siuvimo, mėsos perdirbimo, metalo apdirbimo, medžio apdirbimo, automobilių remonto įmonės. Iš stambesnių įmonių paminėtinos UAB „Baldlitas“, UAB „Esveiras“, UAB „Ramygalos malūnas”, Aukštadvario žemės ūkio bendrovė, UAB „Ąžuolytė“, Momeniškio įmonė „Gurmanas“, R. Miknevičiaus individuali įmonė, UAB „Vitėja“, UAB „Repartas“. 2008 m. Ramygalos m. teritorijoje įrengta „Plyno lauko“ infrastruktūra su vandentiekio, nuotekų, dujų tinklais. Kviečiame verslininkus pasinaudoti teikiamais „Plyno lauko“ privalumais („Plyno lauko infrastruktūros Panevėžio rajone sukūrimas“).

Panevėžio g. 15, Smilgių mstl., LT-5341 Panevėžio r.
tel.: (8 45) 55 35 24, 55 35 46, 55 35 11, 55 36 67
el. p. smilgiu@panrs.lt

Lankytinos vietos: 1 – Smilgių šv. Jurgio bažnyčios statinių kompleksas; 2 – knygnešio Antano Bataičio kapas Smilgių miestelio kapinėse; 3 – paminklas knygnešiui A. Bataičiui; 4 – paminklinis akmuo Alfonso Moravskio gimtinėje Pažvėrinių kaime; 5 – mitologiniai akmenys Mukolai Naurašilių kaime; 6 – rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimtinė Puziniškio kaime; 7 – Smilgių etnografinė sodyba-muziejus; 8 – paminklas stalinizmo aukoms atminti Smilgių miestelyje.

Seniūnijos plotas – 13 072 ha, kurių 30 % užima miškai. Smilgių seniūnijoje įsikūrę Smilgių miestelis, Perekšlių, Sujetų gyvenvietės ir 34 kaimai, yra apie 1,7 tūkst. gyventojų. Veikia bažnyčia, gimnazija, ikimokyklinio ugdymo skyrius, 2 bibliotekos, kultūros centras su dviem padaliniais, paštas, vaistinė, šeimos gydytojo kabinetas, 2 medicinos punktai, 4 bendruomenės centrai, kredito unija, 3 parduotuvės, ugniagesių komanda, socialinės globos namai.

Seniūnijos centras – Smilgių miestelis, istoriniuose šaltiniuose minimas apie 1661 m. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1764 m. iš kirviais tašytų pušinių rąstų, sunertų išpjovomis. Smilgių šv. Jurgio parapijos bažnyčia – vienas vertingiausių respublikinės reikšmės architektūros paminklų. Tai medinis, kryžminio plano, trijų navų, dviejų zakristijų ir viškų statinys, kurio baroko epochos interjere vyrauja rokoko formų didysis altorius su medinėmis skulptūromis. Originali bažnyčios varpinė pastatyta XIX a. pabaigoje. Spaudos draudimo metais knygnešiai varpinėje slėpė lietuvių spaudą.

1764 m. Smilgiuose buvo tik 15 sodybų su 120 gyventojų. 1806 m. čia jau veikė parapinė, o 1867 m. – valdiška mokykla. 1867 m. Smilgiai buvo valsčiaus centras. Atidarius pašto traktą Vilnius–Panevėžys–Šiauliai–Ryga, Smilgiuose įkuriama pašto stotis ir arklių keitimo punktas. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą veikė vaistinė, keletas parduotuvių, turgūs. Nuo 1940 m. veikia ambulatorija, 1944–1950 m. – progimnazija, nuo 1951 m. – vidurinė mokykla, nuo 1947 m. – biblioteka, nuo 1966 m. – vaikų darželis, nuo 1957 m. – kultūros namai.

Smilgių seniūnija garsėja iškiliais žmonėmis: iš Valiliškių kaimo kilęs knygnešys Antanas Bataitis, iš Rimiškių kaimo knygnešys Jurgis Klykūnas, iš Puziniškio kaimo prozininkė, publicistė, kritikė, visuomenės veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, iš Naurašilių kaimo žemaičių vyskupas Mečislovas Leonardas Paliulionis, skulptorius Bernardas Bučas, iš Rimiškių kaimo rašytojas Jonas Šukys, iš Gilbonių kaimo poetas Rainių kankinys Albinas Baltramiejūnas-Gilbonis, iš Zacyšių kaimo dailininkas profesorius Kazimieras Leonardas Žoromskis, iš Švaininkų kaimo habilituotas biomedicinos dr. Kazys Ėringis, vertėjas Dominykas Urbas, iš Smilgių habilituotas biomedicinos dr. ichtiologas Albertas Pečiukėnas.

Smilgių kraštą garsina visas būrys meninių kolektyvų: jaunimo liaudiškos muzikos kapela „Smilgenė“, Sujetų ir Perekšlių kaimų vaikų pučiamųjų orkestras „Saulutė“, pradedančiųjų, jaunių ir merginų šokių kolektyvai, vyresniųjų šokių kolektyvas „Smilgė“, suaugusiųjų teatras „Saulėgrįža“, liaudiškos muzikos kapela „Aušrinė“, folkloro ansamblis „Ulyčia“. Taip pat veikia linijinių šokių grupė. Smilgių seniūnijos jaunimas yra įkūręs klubą „Po vienu stogu“.

1983 m. Panevėžio rajono Smilgių kolūkio valdyba įsteigė Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinę premiją. Ji buvo teikiama iki 1990 m. Po šešerių metų pertraukos Panevėžio rajono savivaldybės pastangomis premijos teikimas atnaujintas. Dabar premija kasmet teikia Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka.

 Smilgių seniūnijoje yra keletas stambių ūkininkų. Vienas didžiausių – G. Dominas, kuris verčiasi daržovių, javų auginimu, ūkininkai A. ir H. Kairiai, J. Stankūnas augina grūdines kultūras ir rapsą. Ūkininkė S. J. Puodžiukienė augina melžiamas karves, jos ūkis 2007 m. pripažintas „Metu ūkiu“. O. Dirsė – mėsinius galvijus. Smilgių seniūnijoje yra dvi žemės ūkio bendrovės – „Agrowill Smilgiai“ ir „Atžalynas”. Veikia kooperatinė bendrovė „Savas derlius“. Ūkininkas Algimantas Pamarnackas augina ir treniruoja ristūnus žirgus, su kuriais dalyvauja šalies sporto varžybose.

Ėriškių g. 8, Upytės k., LT-5335 Panevėžio r.
tel.: (8 45) 55 55 15, 55 55 14
faks. (8 45) 55 55 15
el. p.  upytes_seniunija@panrs.lt

Lankytinos vietos: 1 – Upytės šv. Karolio Boromėjaus bažnyčia; 2 – piliakalnis Tarnagalos kaime; 3 – akademiko kalbininko Juozo Balčikonio kapas Ėriškių kaimo kapinėse; 4 – Vinco Svirskio kryžius Ėriškių kaime; 5 – koplytėlė su kryžių nešančio Kristaus skulptūra Memenčių kaime; 6 – paminklas Nepriklausomybės dešimtmečiui; 7 – akmuo su „Velnio pėda“ Ėriškių kaime; 8 – Upytės linų muziejus Stultiškių kaime.

Seniūnijos plotas – 11 530 ha, kurių 34–35 % užima miškai. Teritorijoje yra Upytės, Ėriškių ir Stepanionių tvenkiniai. Stultiškių kaime užtvenktas Deičiupio upelis, Tarnagalos kaime yra Upytės piliakalnis (vad. Čičinsko kalnas), Ragaudžių kaime- Zubiškių pilkapis. Upytės seniūnijoje įsikūręs 21 kaimas (didžiausi iš jų – Ėriškiai ir Upytė), gyvena apie 1,5 tūkst. gyventojų. Veikia 2 katalikų bažnyčios, 1 pagrindinė mokykla, 2 medicinos punktai, 1 ikimokyklinio ugdymo skyrius, 1 pašto skyrius, 2 bibliotekos, Ėriškių kultūros centras, Upytės linų muziejus, 2 pirtys, yra 3 seniūnaitijos, 4 bendruomenės (3 iš jų yra Panevėžio r. bendruomenių sąjungos narės).

Seniūnijos centras – Upytė. Istoriniuose šaltiniuose ši vietovė paminėta 1254 m. XIV–XVI a. Upytėje stovėjo pilis, vėliau minima čia buvus dvarą, miestelį. Iki 1566 m. Upytė buvo apskrities centras. Upytės pilis buvusi sunkiai įveikiama kliūtis Livonijos ordinų būriams. Ji stovėjusi Vešetos ežero saloje. Dabar iš pilies teliko piliakalnis, vadinamas Čičinsko kalnu. Pasak legendos, nedoras ponas Čičinskas visaip kankindavęs žmones. Vieną Kalėdų rytą Perkūnas nutrenkęs nedorėlį poną. Dabar rūmų vietoje likęs tik kalnas. Šią legendą baladėje „Čičinskas“ mini poetas Maironis. XVII a. Upytėje gyveno bajoras V. Sicinskis, kuris 1652 m., pasinaudojęs veto teise, išardė Seimą. XIX a. antrojoje pusėje Upytėje pastatyta medinė bažnyčia, išlikusi iki šių dienų. Vietinės reikšmės architektūros paminklas yra vakarinėje kelio Berniūnai–Upytė pusėje, 100 m į pietvakarius nuo buvusio Memenčių dvaro stovinti Memenčių koplytėlė. Manoma, kad baudžiavos panaikinimo proga 1861 m. iš plytų ir lauko akmenų ją pastatė Memenčių dvaro valdytojas Simonas Tauginis. Tai vėlyvojo klasicizmo tinkamų proporcijų memorialinis statinys. Iš Upytės kilęs kompozitorius Antanas Belazaras, Upytėje gyveno kompozitorius Vladas Švedas, Stultiškių kaime gyvena dailininkas Ričardas Ničajus.

Naujai atidarytame Tradicinių amatų centre Upytės kaime nuolat vyksta įvairūs renginiai, parodos, gausiai lankomos edukacinės programos.

Didžiausia Upytės seniūnijos gyvenvietė – Ėriškiai. Rašytiniuose šaltiniuose jos vardas minimas nuo 1554 m. Nuo 1955 m. Ėriškių kolūkiui sėkmingai vadovavo Alfonsas Giedraitis, buvęs Lietuvos Respublikos Seimo narys, Gedimino 4-ojo laipsnio ordininkas, Ėriškių žemės ūkio bendrovės vadovas, Panevėžio rajono Garbės pilietis. Ėriškiai – gražiai tvarkoma žemdirbių gyvenvietė. Iš Ėriškių kaimo kilęs kalbininkas akademikas profesorius Juozas Balčikonis, kalbininkas Antanas Lyberis,  Ėriškiuose kunigavo rašytojas, vertėjas Jonas Balvočius-Gerutis.

Panevėžio rajono Upytės Antano Belazaro pagrindinėje mokykloje (el. p. veseta@delfi.lt) didelis dėmesys skiriamas mokyklos kultūros kaitai. Svarbiausios kryptys – meninis, estetinis, sportinis auklėjimas. Mokykla – viena iš poezijos šventės „Lino žiedas“ organizatorių. Čia aktyvi kraštotyros veikla. Įrengtas muziejus.Mokykla kartu su bendruomenėmis yra vienos iš aktyviausių vykstančių švenčių, renginių organizatorių.

Veikia Rojūnų aerodromas, kuriame vyksta treniruotės, varžybos, aviacijos šventės.

Dalis Upytės seniūnijos įeina į Krekenavos regioninio parko teritoriją.

Čia plėtojamas žemės ūkis (augalininkystė, gyvulininkystė). Veikia 3 žemės ūkio bendrovės:  Ėriškių ŽŪB, UAB Upytės eksperimentinis ūkis ir ŽŪB „Vaišvilčiai“.  Seniūnijoje įsikūrusios ir kelios bendrovės bei individualios įmonės. Didžiausia įmonė yra UAB „Palink“, sėkmingai dirba MB „Grundalas“. Joje pagaminti žuvies produktai turi paklausą visoje Lietuvoje. Triušininkystės verslą sėkmingai plėtoja ūkininkas Eduardas Kubilius, UAB „Kajonas“ produkcija – gaminiai iš plastiko, UAB „Alvigra“ gamina granules.

Ramygalos g. 39, Vadoklių mstl., LT-5364 Panevėžio r.
tel.: (8 45) 55 63 18, 55 63 22
el. p. vadokliu_seniunija@panrs.lt

Lankytinos vietos: 1 – švč. Jėzaus Širdies bažnyčia; 2 – 1919–1920 m. už Lietuvos nepriklausomybę žuvusių savanorių kapai Vadokliuose; 3 – paminklinis akmuo 1863 m. Z. Sierakausko vadovautoms kautynėms atminti Genėtinių kaime; 4 – kryžius su bareljefais Alančių kaime; 5 – Jotainių buvusio dvaro sodybos fragmentai; 6 – paminklas partizanams.

Seniūnijos plotas – 16 832 ha, kurių 35 % užima miškai. Seniūnijos teritorijoje tyvuliuoja Juodžio ežeras, Jotainių tvenkinys. Per Vadoklių seniūniją teka Juodos upė. Vadoklių seniūnijoje įsikūrę 55 kaimai (didžiausi jų – Vadokliai, Jotainiai ir Mikėnai), yra apie 2,2 tūkst. gyventojų. Veikia vidurinė ir pagrindinė mokyklos, 2 bibliotekos, katalikų bažnyčia, kultūros centras, bendruomenės namai, pensionatas, 2 pašto skyriai,2 kredito unijos kasos, 8 parduotuvės, medicinos punktas, šeimos klinika Vadokliuose ir bendrosios praktikos gydytojo kabinetas.

     

Seniūnijos centras – Vadokliai (591 gyventojas). Pirmą kartą Vadokliai paminėti 1378 m. vasario 12 d. Livonijos kronikose. Dvarininkas Anupras Belazaras 1781 m. pastatė pirmąją Vadoklių bažnyčią. 1908 m. Vadokliuose įsteigta „Saulės“ mokykla, kuri laikui bėgant tapo vidurine.

   

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Vadokliuose buvo vandens malūnas, knygų rišykla, kelios duonos kepyklėlės, kelios krautuvės, linų apdirbimo įmonės. Į kultūros paminklų apskaitą įrašytas Mikėnų vėjo malūnas, stovintis netoli Vadoklių miestelio. Jis statytas maždaug 1875–1880 m. Senais laikais Mikėnai yra vadinti Akalica. 1919 m. netoli Vadoklių vyko Lietuvos karių savanorių kautynės su bolševikais. Vadoklių kapinėse palaidoti šiose kautynėse ir kitur žuvę savanoriai. Nepriklausomos Lietuvos laikais Vadokliuose buvo valsčiaus centras, policijos nuovada, sveikatos punktas, senelių prieglauda. 1928 m. čia pastatytas paminklas – kryžius žuvusiems už Lietuvos laisvę.

   

Pokario metais Vadoklių valsčiuje organizavosi partizaninis judėjimas, kūrėsi Vyties partizanų apygarda. Vienas jos steigėjų – kapitonas Juozas Krikštaponis. Prie Vadoklių pastatytas paminklinis akmuo žuvusiems partizanams, o skulptorius prof. Gediminas Karalius sukūrė paminklą, kuris yra netoli seniūnijos pastato. Didžiausias Vadoklių seniūnijos kaimas Jotainiai istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1583 m. Šalia išlikęs dvaro ansamblis.

   

Genėtinių kaime Zigmo Sierakausko vadovaujama sukilėlių rinktinė pirmą kartą laimėjo kautynes. Pirmajai laimėtai kovai atminti 1989 m. prie didžiulio akmens pritvirtinta paminklinė lenta su Z. Sierakausko portretu ir užrašu. Alančių kaimo pradžioje, prie pat kelio, stovi meistro Jono Urbono 1937 m. statytas kryžius su šventųjų bareljefais. Iš šio krašto kilę žymūs žmonės: iš Geležių kaimo – astronomas A. Juška, iš Alančių kaimo – dailininkas Eugenijus Kulvietis-Gintvila, technologijos dr. Jonas Skurdenis, medicinos dr. Marijonas Krikštopaitis, jūrų kapitonas Bronius Krištopaitis, iš Zatūniškių kaimo – poetas Kazys Zupka-Kecioris, iš Vadoklių kaimo – rašytojas Bronius Daunoras, iš Antanavos kaimo – miškininkas, agrarinių mokslų dr. Vaidotas Antanaitis. Vadokliuose gyveno dramaturgas Kazimieras Čiplys, literatas, „Tėvynės sargo“ redaktorius Domininkas Tumėnas. Jotainių pagrindinėje mokykloje (el. p. jotainiai@post.m-l.lt) vykdomi projektai. Vadoklių vidurinėje mokykloje (el. p. vadokliai@takas.lt) dominuoja dvi veiklos kryptys: meninė-estetinė ir sportinė. Vadoklių vidurinė ir Jotainių pagrindinė bei šių kaimų bibliotekos – svarbiausi žinių ir kultūros židiniai seniūnijoje. Vadoklių seniūnijos herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. rugpjūčio 12 d. dekretu Nr. 1K1478. Vėliavos bei herbo autorius skulptorius vadoklietis prof. Gediminas Karalius.

   

Seniūnijoje yra susikūrusios dvi bendruomenės: Jotainių bendruomenė, Vadoklių ir Mikėnų kaimų bendruomenė, jos noriai dalyvauja šventėse ir programose, skirtose mokymams, padeda rengti projektus ES institucijoms, kad gautų lėšų bendruomenių plėtrai. Šiais metais kaimo bendruomenių sąjungos sąskrydis vyks Jotainiuose. Vadoklių seniūnijoje susikūrė moterų sporto klubas „Šėlsmas“, kuris virvės traukimo rungtyje varžosi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, yra Lietuvos čempionės. Vyksta tradicinis bėgimas „Vadokliai–Juodžio ežeras–Vadokliai“, į kurį susirenka bėgikai iš visos Lietuvos.

   

Vadoklių seniūnijoje yra kaimo kapelų, moterų vokalinių ansamblių, vyksta įvairūs renginiai, kurių populiariausi yra Joninių, Užgavėnių šventės bei Amatų diena. Veikia Jotainių ir Vadoklių žemės ūkio bendrovės. Vienai stipriausių rajone – Jotainių žemės ūkio bendrovei, taikančiai pažangiausias technologijas, naujausius ūkininkavimo metodus, vadovauja Antanas Balčiūnas. Jis yra „Lietuvos kaimo spindulio“ laureatas, pripažintas kaip geriausias kaimo vadybininkas. Seniūnijoje ūkininkų Vytauto Mackevičiaus, Albino Miškinio, Rimvydo Želvio ir kt. dėka beveik visa žemė dirbama.

Nevėžio g. 54, LT-38007 Velžio k., Panevėžio r.
tel.: (8 45) 58 69 63, 8 686 61 232
el. p.velzyss@panrs. lt

Lankytinos vietos: 1 – Velykių bažnyčia; 2 – švč. Panelės Marijos apsireiškimo vieta Uliesio kaime; 3 – 1863–1864 m. sukilėlių kapai Skaistakalnės kaime; 4 – už Lietuvos laisvę 1919 m. žuvusių karių kapai Liūdynėje; 5 – skulptūrų memorialas ir kapai hitlerinės okupacijos metais vykdytų masinių žudynių vietoje Staniūnų miške; 6 – paminklas savanoriams Vyčių kaime; 7 – paminklinis akmuo partizanams Dembavoje; 8 – buvusio Liūdynės dvaro parkas.

Velžio seniūnija – antra pagal dydį Panevėžio rajono savivaldybėje. Seniūnijos plotas 14 731,43 ha, iš jų 23,6 proc. užima miškai. Velžio kaime yra Juodos užtvanka. Per Velžio seniūnijos teritoriją teka Nevėžis, Juoda, Juosta, kiti mažesni upeliai.

Velžio seniūnijoje įsikūrę 62 kaimai. Didžiausi – Velžys, Dembava, Staniūnai, Liūdynė. Seniūnijoje apie 7 100 gyventojų. Seniūnijoje veikia didžiausia Panevėžio rajono savivaldybės mokykla – Velžio gimnazija, yra Dembavos progimnazija. Mažuosius seniūnijos gyventojus ugdo dvi įstaigos: Velžio lopšelis-darželis bei Dembavos lopšelis-darželis „Smalsutis“. Kultūrinius ir socialinius seniūnijos gyventojų poreikius tenkina Liūdynės kultūros centras su dviem padaliniais Velžyje ir Liūdynėje bei Šilagalio kultūros centro Katinų padalinys, keturios bibliotekos, trys medicinos punktai, bažnyčia Velykių kaime ir parapijos koplytėlė Velžyje, dvi viešosios pirtys, du pašto skyriai, komunalinis ūkis. Veikia dešimt gyventojų bendruomenių, seniūnijos senjorų asociacija „Velžynė“. Kultūros įstaigose veikia mėgėjų meno kolektyvai: kapelos „Demba“, „Dvarkiemis“, tautinių šokių kolektyvas „Kupolėlė“, senjorų šokių kolektyvas „Svaja“, folkloro kolektyvas „Gegužraibė“.

Centrinė seniūnijos gyvenvietė – Velžys, čia įsikūrusi ir seniūnijos administracija. Velžys istoriniuose šaltiniuose minimas jau 1371 m. XX a. pr. Velžys – pradinę mokyklą turintis valsčiaus centras. Netoliese – Liūdynės kaimas. Iš kadaise garsaus Liūdynės dvaro dabar likęs tik parkas. Šalia Liūdynės kaimo, kitapus senojo Vilniaus kelio, yra Lietuvos karių savanorių, 1919 m. žuvusių kovose už Lietuvos laisvę, kapai. Kaizerlingo miškelyje šalia Staniūnų, hitlerinės okupacijos metais vykdytų masinių žudynių vietoje, įrengtas skulptūrų memorialas, pastatyta Uliūnų mokyklos auklėtinio, tautodailininko Kazimiero Pelecko skulptūra. Garsus Vyčių kaimas, įkurtas savanorių, Lietuvos nepriklausomybės metais gavusių žemės. Kaime iki šiol gyvena savanorių palikuonys, gatvės pavadintos Vyčius kūrusių savanorių vardais. Nepriklausomybės kovų dalyviams pagerbti 1991 m. kaime pastatytas paminklas.

Velžio seniūnijos teritorijoje, Pajuosčio kaime, veikia Karaliaus Mindaugo husarų batalionas.

Iš Velžio seniūnijos kilę žymūs žmonės: iš Preidžių kaimo – režisierius, dailininkas-animatorius Antanas Jaunauskas, iš Keravos – buvęs žemės ūkio ministras Medardas Grigaliūnas, iš Dembavos – biomedicinos mokslų daktaras Algirdas Jackevičius, aktorė Antanina Mackevičiūtė-Barčienė, žemės ūkio mokslų daktaras Jonas Vainauskas. Velžyje gyvena Panevėžio rajono garbės pilietis, laisvės kovų dalyvis, dimisijos pulkininkas Jonas Čeponis (gim. 1925 m.).

Šalia Dembavos gyvenvietės tyvuliuoja vadinamoji Panevėžio jūra – patvenktas Nevėžis. Šią užtvanką pastatė didžiausia Dembavos įmonė AB „Panevėžio melioracija“. Bendrovė sausina ir drėkina sistemas, stato hidrotechninius objektus, juos eksploatuoja, remontuoja, kalkina dirvas, tiesia ir remontuoja kelius.

AB „Dembavos šiltnamiai“ – pagrindinė šiltnamių daržovių augintoja Šiaurės Lietuvoje, auginanti ekologiškas daržoves. Veiklą plečia ir Dembavos medelynas, auginantis vaiskrūmius, uogas ir vaisius. UAB „Midenė“ kuria ir gamina dailiosios keramikos dirbinius. Velžyje veikia bendrovės „Vitaka“ (akmens dirbinių gamyba), „Agrolitpa“ (prekyba žemės ūkio kultūrų sėklomis), Liūdynėje – „Artezija“ (artezinių gręžinių įrengimas ir remontas), „Liūdynė“ (gamyba ir prekyba žemės ūkio technikos detalėmis). Paukštininkystės verslą Velžyje plėtoja „KG Group“ įmonių grupei priklausanti UAB „Lietbro“.

Paskutinis atnaujinimas: 2020-12-18 00:17