Robotukas mokė Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikus rūpintis psichine sveikata

Vaikų darželis – tai vieta, kur vaikas išmoksta draugauti bei vysto socialinius gebėjimus, tačiau nėra jokios garantijos, kad vaikų santykiai gerai susiklostys. Vaikų darželyje taip pat gali egzistuoti hierarchija tarp vaikų, kitų vaikų atstūmimas, priekabiavimas ar įvairūs konfliktai tarp silpnesnių ir stipresnių vaikų. Darželyje pasitaiko visko tarp vaikų – spardymasis, kandžiojimasis,  stumdymasis, bjaurūs žvilgsniai, silpnesnio vaiko mėgdžiojimas ar pašaipos iš jo.

Patyčių prevencija būtina jau ankstyvame amžiuje, nes būtent šiame raidos tarpsnyje mezgasi pirmieji ilgalaikiai santykiai, įsiliejama į kolektyvą, formuojasi socialiniai įgūdžiai, kurių pagrindu kuriami tarpusavio ryšiai ir vėlesniuose vaiko gyvenimo etapuose. Anot ankstyvojo ugdymo psichologės Giedrė Sujetaitės-Volungevičienės, jau nuo 3 metų vaikai pradeda aktyviau bendrauti ir „aiškintis santykius“ tarpusavyje, tad tokiame amžiuje jau galime aptikti ir pirmąsias patyčių užuomazgas. Ankstyvajame amžiuje dažniausiai sutinkama patyčių forma yra atstūmimas. Atsiranda skirstymas į „draugus“ ir „nedraugus“ pagal lytį, amžių ir įvairiausius kitus, atstumtąjį skaudinančius dalykus.

Jau po truputį šiuolaikinio gyvenimo dalimi tampa robotai ir vienas naujausių mokymo ir mokymosi technologijų pasiekimų yra robotų integravimas į švietimo įstaigas. Jau dabar nemažai mokyklų pasaulyje (pvz., Japonijoje, Amerikoje, Korėjoje, Vokietijoje, Prancūzijoje) atlieka įvairiausius bandymus, integruodamos robotus į mokymo procesus. Jų pagalba moksleiviai gali įgyti naujų žinių ir kelti jų kompetencijas vis labiau skaitmenėjančiame pasaulyje. Kovo 22 dieną  Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikams Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras suorganizavo edukaciją „Robotukas linksmai“. Į ugdymo įstaigą atskubėjo linksmasis robotukas Tukas.  Robotukas atrodo linksmai ir net juokingai, tačiau jis mokėjo ne tik juokauti, bet ir kartu padėti vaikams suprasti skirtumus tarp juoko ir pajuokos, pikto juoko ir ironijos, sarkazmo ir žeminimo.  Edukacijos metu vaikai klausėsi komiškų situacijų, mokėsi atskirti humorą nuo patyčių, išlaikyti emocinę harmoniją ir neperžengti ribų, kada humoras lieka juokingu tik pačiam juokaujančiam, kitam ar kitiems, sukeldamas stresą ir neigiamas emocijas. Robotukas palietė vaikų širdis. Pasisėmę teigiamų emocijų, vaikai aptarinėjo Robotuko išdaigas ir pamokymus. Geros nuotaikos skalė stipriai pakilo į viršų ne tik vaikams, bet ir mokytojams. Robotukui asistavo „Mažųjų ugdymo“ vedėjas Vilmantas.

Dalijamės patarimais, kokių žingsnių imtis, pastebėjus skaudinimą ar patyčias:

1. Atkreipiame dėmesį: „Stop, tu skaudini savo žodžiais (veiksmais).“
2. Nustatome bendravimo kultūros normas: „Darželyje naudojame tik padedančius žodžius ir rūpinamės draugais (priimame žaisti, stengiamės susitarti).“
3. Pamokome apsiginti: „Jei draugas tave įskaudino, netylėk. Garsiai sakyk: Stop, man nemalonu, kai… O jei jis nesiliauja skaudinti, ieškok pagalbos.“
4. Komunikuojame, kai vaikai negirdi – dalinamės pastebėjimais su pedagogais, į ką svarbu atkreipti dėmesį – vaikų polinkius, elgesį, situacijas. „Pastebėjau, kad Tomas nežino, kada įskaudina, o Lina negali tvirtai pasakyti, kad jai nemalonu. Grupėje jie susiginčijo dėl žaislų.“

Patyčių mažinimą vienas asmuo neatliks, to turi siekti kiekvienas bendruomenės narys. Vieninga bendravimo kultūra padės užtikrinti, kad vaikai jaustųsi saugiai ir mokysis būti rūpestingais bei atjaučiančiais visuomenės nariais.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė