Aktuali informacija

Kaip padėti ginti savo teises žmonėms, kurie turi itin sunkią fizinę negalią ir net nesikelia iš lovos, ar teikiama valstybės teisinė pagalba gali padėti prisiteisti išlaikymo išlaidas iš emigravusių vaikų ir giminaičių, ar po darbe įvykusios nelaimės neįgaliu tapęs žmogus sulauktų pagalbos bylinėtis su darbdaviu? Šie ir daugybė kitų klausimų žmonėms labai aktualūs, todėl praeitos savaitės pabaigoje Vilniuje surengtame Lietuvos žmonių su negalia sąjungos forume vienas iš programos klausimų buvo skirtas būtent valstybės garantuojamos teisinės pagalbos temai, kurią pristatė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė dr. Anželika Banevičienė.

Tarnybos direktorė A. Banevičienė forumo dalyvius padrąsino kuo daugiau klausti ir domėtis, jeigu iškyla klausimų ar problemų, susijusių su teisiniais dalykais. Tarp negalią turinčių žmonių ypač svarbi pagalba vienų kitiems, nes žmonės dažnai nežino, kur ir kaip kreiptis tos teisinės pagalbos. Neįgalaus žmogaus globėjai, artimieji, bičiuliai visuomet gali ir turi padėti žmogui pasinaudoti pagalba, kurią jam nemokamai suteikia valstybė. Pirmiausia, visi turėtų žinoti, kad kiekvienas asmuo, neatsižvelgiant nei į turtą, nei į pajamas, turi teisę gauti nemokamą valandos konsultaciją iš savivaldybėje dirbančio pirminės teisinės pagalbos specialisto. „Būtent čia turėtų būti kelio pradžia, jeigu iškilo teisinė problema – pirminės teisinės pagalbos specialistas ne tik pakonsultuos, bet ir padės parengti reikalingus dokumentus valstybės ar savivaldybės institucijai, tarp jų – ir mums, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, jeigu prireiktų problemą spręsti teisme ir būtų reikalinga antrinė teisinė pagalba – advokato paslaugos“, – sako A. Banevičienė. Beveik 30 proc. visų pirminės teisinės pagalbos konsultacijų sudaro būtent dokumentų rengimas antrinei teisinei pagalbai. Pernai pirmine teisine pagalba Lietuvoje pasinaudojo per 44 tūkst. žmonių.

Anot A. Banevičienės, nemokamai antrinę teisinę pagalbą gali gauti dauguma negalią turinčių žmonių, nes jų pajamos ir turtas paprastai neviršija tokiai pagalbai gauti nustatyto turto ir pajamų lygio.

„Viena žinau tikrai – valstybės garantuojama teisine pagalba, kuomet reikia advokato pagalbos, galėtų pasinaudoti žymiai daugiau negalią turinčių žmonių, tačiau jie dažnai nežino, kaip tai padaryti. Būtent todėl stengiamės kiek įmanoma dažniau dalyvauti neįgaliųjų susiėjimuose, kalbamės, pasakojame, atsakome į klausimus, platiname informaciją ir raginame padėti vieni kitiems. Juk yra žmonių, kurie turi itin didelę negalią, tačiau gyvenimiškos problemos ir jiems niekur neišnyksta – reikia tvarkyti dokumentus dėl pensijų ar pašalpų, dėl turto, dėl pradelstų senaties terminų ir pan.“, – sako A. Banevičienė. Pirmiausia, asmenims, turintiems sunkų neįgalumą, pripažintiems nedarbingais arba turintiems nustatytą didelių specialiųjų poreikių lygį ir jų globėjams, kai teisinė pagalba reikalinga globotinio teisėms ir interesams atstovauti bei ginti, antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į turto ir pajamų lygį. Tiesiog tuomet tarnybai reikia pateikti dokumentą, patvirtinantį nustatytą neįgalumo lygį, darbingumo lygį arba specialiųjų poreikių lygį. Teisinė pagalba, neatsižvelgiant į turtą ir pajamas, taip pat teikiama asmenims, išlaikomiems stacionariose socialinės globos įstaigose, turintiems sunkų neįgalumą, gaunantiems socialinę pašalpą ir dar daugybe kitų atvejų.

Forumo metu A. Banevičienė atsakė ir į klausimą, kaip vertinamos asmens pajamos, į kokios rūšies pajamas be darbo užmokesčio yra atsižvelgiama, priimant sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą. „Be atlyginimo taip pat atsižvelgiama į kitas žmogus pajamas: socialinę pašalpą, motinystės (tėvystės) pašalpą, pašalpą žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe (žalos atlyginimas), šalpos išmoką, kompensacinę išmoką teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams, rentą buvusiems sportininkams, periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas ir kitas. Tačiau, vertinant asmens turtinę padėtį, neatsižvelgiama į išmokas, kurios susijusios su įvairiomis kompensacijomis už komunalines paslaugas, transportą, slaugą, priežiūrą ar pagalbą. Ir čia vėl galiu tik pasikartoti – pirminės teisinės pagalbos specialistas padės žmogui nesuklysti ir pakonsultuos, ką reikia deklaruoti“, – sako A. Banevičienė.

Antrinė teisinė pagalba suteikiama ir tokiais atvejais, kuomet žmogus sužalojamas ar žūsta darbe. Sužalotas žmogus pats gali kreiptis į tarnybą dėl teisinės pagalbos, o netekties atveju kreipiasi nukentėjusiais pripažinti žuvusiojo artimieji. Įvertinusi situaciją, tarnyba paskiria advokatą, kuris padeda prisiteisti iš darbdavio patirtą žalą. Beje, į tarnybą teisinės pagalbos gali kreiptis kiekvienas nukentėjusysis tai atvejais, kai jis siekia prisiteisti žalos atlyginimą dėl padaryto nusikaltimo. Pavyzdžiui, po avarijos iškeliama baudžiamoji byla, kurioje žmogus, pripažintas nukentėjusiuoju, gali prisiteisti patirtą žalą teisme. Tuomet tarnyba skiria advokatą, kuris padeda nukentėjusiajam bylinėtis. Ir tokiais atvejais visai nesvarbu, kiek asmuo uždirba.

„Manau, kad negalią turintiems žmonėms svarbu žinoti, kad dabar yra galimybė prisiteisti išlaikymą ne tik iš Lietuvoje gyvenančių, bet ir emigravusių vaikų ar giminaičių, jeigu jiems ši prievolė priklauso. Tai leidžia padaryti priimti tarptautiniai dokumentai – ES Tarybos Reglamentas ir Hagos konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje. Mūsų tarnyba yra Centrines institucija Lietuvoje, kuri padeda mūsų šalies piliečiams prievolių išieškojimo srityje, kuomet tai susiję su suaugusių žmonių išlaikymo prievolių vykdymu. Senyvo amžiaus, nedarbingi, turinys negalią žmonės dažnai net nežino, kad jie turi teisę į išlaikymą, ir ta prievolė gali būti priskirta ne tik Lietuvoje gyvenantiems vaikams ar giminaičiams, bet ir į užsienį išvykusiems. Konkrečiu atveju reikėtų konsultuotis su mūsų tarnybos specialistais, tikrai galime padėti, “ – sako A. Banevičienė.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) inf.

Daugiau informacijos:

Rima Kubiliūtė (Bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė)
Tel. 8 700 00 188
El. p. [email protected]

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
Odminių g. 3, LT-01122 Vilnius

Nuotraukoje: Apie teisinę pagalbą kalbėta Žmonių su negalia asociacijos forume.

  • Antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą parenka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba jos teritorinis skyrius iš advokatų, su kuriais yra sudarytos sutartys dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, sąrašų.
  • Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba jos teritorinis skyrius, priimdami sprendimą dėl advokato parinkimo, atsižvelgia į pareiškėjo siūlymą dėl konkretaus advokato paskyrimo, pareiškėjo gyvenamąją vietą, advokato darbo vietą, advokato darbo krūvį ir į kitas antrinės teisinės pagalbos teikimui reikšmingas aplinkybes.
  • Jeigu pareiškėjas pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris nėra įtrauktas į advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, sąrašus, jis kartu su prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo turi pateikti ir rašytinį pasirinkto advokato sutikimą dėl atstovavimo konkrečioje byloje. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba jos teritorinis skyrius, išnagrinėjusi visus pateiktus dokumentus, sudaro sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo su nurodytu advokatu ir priima sprendimą dėl šio advokato paskyrimo. Jeigu sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje su pareiškėjo pasirinktu advokatu nesudaroma, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba jos teritorinis skyrius parenka advokatą iš advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, sąrašų.

Praeitą penktadienį Teisingumo ministerijoje vykusiame konkurse atrinkus 19 mediatorių žalia šviesa degama neteisminiam taikinamajam tarpininkavimui (mediacijai). Tikimasi, kad šis būdas populiarės ir civilinį ginčą žmonės stengsis išspręsti be teismo, pasinaudoję mediatoriaus pagalba.

„Ginčams spręsti yra daug būdų, teismas – vienas iš visiems labiausia žinomų. Tačiau civiliniams ginčams spręsti labai efektyvus gali būti neteisminis taikinamasis tarpininkavimas (mediacija).

Dar 2008 metais Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymą. Iki šiol jis aktyviau buvo taikomas teisminėje mediacijoje. Tikimės, kad dabar atsiras vis daugiau neteisminės mediacijos atvejų“, – sako Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) direktorė dr. Anželika Banevičienė.

Anot jos, mediacija  yra taikaus civilinių ginčų sprendimo būdas, vykdomas tarpininkaujant trečiajam nešališkam asmeniui – mediatoriui. Neteisminė mediacija taikoma iki tol, kol ginčas dar nėra nagrinėjamas teisme. Užsienio šalių praktika rodo, kad toks būdas, kuomet šalys ginčą išsprendžia taikiai iki teismo, yra labai populiarus ir naudingas visoms pusėms. Pirmiausia, itin sumažėja darbo teismams,  ginčai išsprendžiami žymiai greičiau negu teisme, patiriama mažiau išlaidų, be to, šalys paprastai ne tik objektyviau įvertina savo reikalavimus, sutaria dėl žalų atlyginimo, bet ir vykdo prisiimtus įsipareigojimus. Ir dar labai svarbu, kad žmonės nebelieka amžinais priešais. Tai ypač aktualu šeimos bylose.

„Kol kas neteisminiu tarpininkavimu galės pasinaudoti tie asmenys, kuriems teikiama antrinė teisinė pagalba. Vėliau šis procesas turėtų plėstis, mediacija galėtų būti taikoma neatsižvelgiant į asmens turtą ar pajamas“, – sako A. Banevičienė.

Praeitą penktadienį mediatorius neteisminei mediacijai atrinkusi komisija, kuriai vadovavo Aukščiausiojo Teismo teisėjas Andžej Maciejevski, buvo maloniai nustebinta konkurse dalyvavusių žmonių kvalifikacija ir profesionalumu. Daugelis pretendentų turi nemažą teisminės mediacijos patirtį, kai kurie – ir tarptautinę. Tarp pretendentų buvo įvairiausių profesijų žmonių – psichologų, teisininkų, vaikų teisių specialistų ir kt., jie – iš įvairių Lietuvos miestų. Pagal konkurso sąlygas, jeigu pretendentas nebuvo baigęs mediacijos studijų, turėjo būti išklausęs 40 valandų mediacijos kursus, taip pat turėjo turėti vienerių metų darbo patirtį.

Artimiausiu metu su mediatoriais bus pasirašytos sutartys ir jie galės teikti savo paslaugas.

„Kaip realiai vyks šis procesas? Kol kas mediatorių skyrimas vyks per advokatus – paskirtas antrinę teisinę pagalbą teikti advokatas įvertins, ar tos bylos atveju tikslinga kviesti į pagalbą mediatorių. Apie tokį savo sprendimą advokatas informuos tarnybą ir pateiks abiejų ginčo šalių sutikimą pasinaudoti mediacija. Tuomet paskirsime mediatorių, kuris toliau ir dirbs su ginčo šalimis. Jeigu mediacijos pagalba pavyks sudaryti taikos sutartį, ją supaprastinta tvarka patvirtins teismas. Jeigu mediacijos pagalba šalys neras taikos sprendimų, jos tuomet galės vėl bendrauti su advokatais ir ginčą spręsti teisme“, – proceso esmę nusakė A. Banevičienė.

Mediatoriui keliami dideli reikalavimai – asmuo, teikiantis mediacijos paslaugas, privalo būti nešališkas, kantrus, profesionalus, nepriklausomas, prisiimantis atsakomybę už savo veiksmus. Jis taip pat turi gebėti analizuoti ir bendrinti informaciją, pažinti žmogaus elgesį, neverbalinę komunikaciją, turėti psichologijos žinių. Visa tai padeda mediatoriui pasirinkti, koks tarpininkavimo metodas vienam ar kitam žmogui labiausiai tinka, kad jis nusiteiktų dialogui, kad konstruktyviai vertintų konfliktą bei susidariusią situaciją, kad norėtų ieškoti kiek įmanoma objektyvesnio taikaus  sprendimo būdo.

VGTPT direktorė A. Banevičienė pabrėžė, kad mediacijos esmė yra ta, jog ginčo sprendimo priėmimo prerogatyva priklauso pačioms šalims, mediatorius, kuris privalo būti priimtinas abiem besiginčijančioms pusėms, tik padeda joms sutarti, padeda įvertinti ginčo objektus, tačiau pats nepriima jokio sprendimo. Jį priima pačios ginčo šalys, jos taip pat susitaria dėl ginčo tolimesnio sprendimo būdo ir tvarkos.  Be to, Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatyme yra įtvirtintas mediacijos konfidencialumo principas. Tai reiškia, kad ginčo šalys bei mediatoriai turi laikyti paslaptyje visą mediacijos ir su ja susijusią informaciją.

„Esame įsitikinę, kad mediacija paspartins ginčų sprendimą, žmonės norės ir išmoks patys ieškoti taikių  ginčo  sprendimo kelių. Norėtume, kad iki metų pabaigos procesas įsibėgėtų, tuomet matysime, ką jame reikėtų tobulinti ar keisti“, – sako A. Banevičienė.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) inf.

Spalio 1 d. – Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena

Pagalba prisiteisiant išlaikymą iš užsienyje gyvenančių artimųjų, įvairiausių dokumentų, susijusių su turto atidalinimu ir įteisinimu tvarkymas, dokumentų sutvarkymo senaties terminų atnaujinimo problemų sprendimas, pensijų perskaičiavimas – tai tik keletas atvejų, dėl kurių senjorai dažniausiai kreipiasi pagalbos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir prašo advokato paslaugų.

Valstybės garantuojama teisine pagalba, kuomet reikia advokato pagalbos, gali pasinaudoti daugelis senjorų, nes jų pajamos dažnai neviršija antrinei teisinei pagalbai gauti nustatyto turto ir pajamų lygio.

„Dažniausiai senjorai į mūsų tarnybą kreipiasi dėl pensijų dydžio perskaičiavimo, dėl gyvenamojo būsto įgijimo įteisinimo pagal įgyjamą senatį (kai žmogus senais laikais gavo iš kolūkio gyvenamąjį būstą, kuris neturi savininko, gyveno tame būste daugiau nei 10 metų, o dabar reikia įteisinti nuosavybę), dėl konfliktinių situacijų su kaimynais ar artimaisiais ir pan. Labai dažnai pasitaiko, kad pagalbos kreipiamasi dėl turto atidalijimo ir įteisinimo, kuomet norima testamentu jį palikti pasirinktam žmogui. Neretai paaiškėja, kad turtas priklauso skirtingiems savininkams, todėl pirmiausia reikia jį atidalinti ir tas dalis įteisinti“, – sako Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė dr. Anželika Banevičienė.

Anot direktorės, augant emigracijai, seni ir ligoti tėvai ar globėjai dažnai yra palikti vieni Lietuvoje be priežiūros, artimųjų palaikymo ir išlaikymo. Tokiai atvejais situacija nebėra beviltiška – užsienis neišgelbės tų, kurie vengia atlikti savo prievolę, nes yra galimybė prisiteisti išlaikymą ir iš emigravusiųjų.  Visai neseniai viena senjorė prisiteisė išlaikymą iš Airijoje gyvenančios savo dukros, „užmiršusios“ rūpintis savo mama, kuri ją ne tik užaugino, bet ir jai daug padėjo jau suaugusiai.

„Vyresni žmonės vis drąsiau kreipiasi į mus dėl išlaikymo prisiteisimo, kuomet jų artimas žmogus, kuriam priklauso šią prievolę vykdyti, yra išvykęs iš Lietuvos. Stodama į Europos Sąjungą mūsų šalis prisijungė prie tarptautinių susitarimų (ES Tarybos Reglamento 4/2009 ir 2007 m. Hagos konvencijos) dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje. Jais vadovaujantis, kiekviena šiuos dokumentus pasirašius šalis turi centrines institucijas, kurios padeda savo piliečiams prievolių išieškojimo srityje. Lietuvoje tokios centrinės institucijos yra dvi – Vaikų išlaikymo fondas rūpinasi vaikų išlaikymo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba – suaugusių žmonių išlaikymo prievolių vykdymu“, – sako tarnybos vadovė A. Banevičienė.

Susitarimai dėl išlaikymo prievolių vykdymo galioja tarp ES valstybių narių (išskyrus Daniją), taip pat Norvegijos, Ukrainos, Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos.

Pagal nustatytą tvarką šalių centrinės institucijos bendrauja tarpusavyje, tiesiogiai pats kitos šalies pilietis ten kreiptis negali. A. Banevičinės nuomone, senyvo amžiaus, nedarbingi, turinys negalią žmonės dažnai net nežino, kad jie turi teisę į išlaikymą, ir ta prievolė gali būti priskirta ne tik Lietuvoje gyvenantiems vaikams ar giminaičiams, bet ir į užsienį išvykusiems. Svarbu ir tai, kad į centrines institucijas dėl išlaikymo prievolių išieškojimo gali kreiptis absoliučiai visi gyventojai, neatsižvelgiant į jų pajamų ir turto lygį. Centrinės institucijos padeda parengti dokumentus, pasirūpina vertimais į reikiamą kalbą, persiunčia dokumentus, teikia informaciją apie proceso eigą –visos šios paslaugos gyventojams teikiamos nemokamai.

„Ir janesni, ir vyresni žmonės gali gauti teisinę pagalbą dėl labai įvairių dalykų, kuomet neatsižvelgiama į turtą ir pajamas. Vienas iš tokių atvejų – kuomet asmeniui yra nustatytas ypač didelių specialiųjų poreikių lygis. Žmonės turėtų konsultuotis ir klausti mūsų tarnybos specialistų, kuomet tik iškyla advokato paslaugų poreikis. Labai dažnai būna, kad žmogus gali be problemų gauti nemokamą teisinę pagalbą, tik jis pats to nežino“, – ragina dažniau konsultuotis ir išmokti ginti savo teises Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovė A. Banevičienė.

Paskutinis atnaujinimas: 2024-01-22 10:29