Mokiniai lankėsi Gintaro Milevičiaus ūkyje, kur sužinojo apie auginamus Hailendų veislės mėsinius galvijus. Tai škotiška karvių veislė, kurios turi didelius užaštrintus ragus ir tankų kailį. Per šalčius karvių vilna sutankėja, o vasarą nereikalingas sluoksnis nusišeria. Be ilgos vilnos, karvės dar išsiskiria akis dengiančiais karčiais. Jie saugo gyvulius nuo akių infekcijos ir nuo vabzdžių. Ši karvių veislė yra nedidelė, žemaūgė, jų kojos trumpos, bet stiprios, jos lengvai kopia į kalnų šlaitus.

Kitoje kelio pusėje, ūkininko aptvare, ganėsi didelis būrys itin draugiškų, šiurkščiavilnių avyčių, kurios mokinius pasitiko smalsiais žvilgsniais, o mažieji avinukai linksmai straksėjo pievoje ir kvietė mergaites su jais pažaisti. Aptvare, šiaudų rulono urvuose, nuo karščio slėpėsi nutrijų šeimyna. Ūkininkui numetus kelias baltos duonos riekeles, nutrijos išlindo ir nekreipdamos dėmesio į svečius, skanavo duonele. Ūkininko Gintaro Milevičiaus aviliuose dūzgė bitės, narvuose, prižiūrimi mamų vištų, cypsėjo viščiukai, triušidėje striksėjo kelių savaičių ilgaausiai triušiukai, o gūžtose kiaušinius dėjo vištos.