Panevėžio r. Velžio sen. senjorų asociacijos „Velžynė“ 15-asis gimtadienis

Gražų ir šiltą liepos 11-osios vakarą Velžio bendruomenės namuose skambėjo juokas ir dainos, padėkos ir apdovanojimai, pagyrimai ir pašmaikštavimai. Skambėjo plačiai ir garsiai, nes į asociacijos 15-ąjį gimtadienį prie gražaus ir didelio stalo susirinko per 80 narių. Buvo ir svečių: LR Seimo narys Arūnas Dudėnas, Panevėžio r. sav. tarybos narė Genė Jakaitienė, Velžio bibliotekininkė Inga Iljinienė. Visi su nuoširdžiais sveikinimais ir šiltais linkėjimais sveikai ir dar ilgai gyvuoti, su saldžiomis dovanėlėmis ir su didele nuostaba, kad tiek daug susirinkusiujų, kad toks tradicinis, bet nešiuolaikiškas stalas. Velžio sen. Seniūno vardu sveikinimus perdavė Velžio sen. socialinė darbuotoja Alma Imbrasienė. Apgailestaudamos, kad negali dalyvauti šventėje, linkėjimus ir sveikinimus atsiuntė  Liūdynės KC direktorė Jurgita Valantiejienė, PRBS pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė.

Šventė buvo graži, linksma, kupina vaišių, padėkų ir apdovanojimų. Linksmino Miežiškių KC Trakiškio padalinio grupė TRAKIŠKIO MUZIKANTAI (vad.A.Rancovienė), vaišinomės Jolantos Šeštokienės įmonės (Raguva) paruoštu maistu. O svarbiausia, džiaugėmės turėdami renginio vedėją, šmaikštuolį Valdemarą Liudvinavičių – šią jo paslaugą gavome dovanų, kuomet dalyvavome PRBS organizuotame protmūšyje „Kartu mes viską žinom“.

Išdalinta per 40 padėkų ir simbolinių dovanėlių asociacijos įkūrėjams, aktyviausiems nariams ir pagalbininkams. Tradiciškai pasveikinti jubiliatai. Žinoma, nepamiršta ir pirmininkė Snieguolė Revotienė. Negailėdama savo laisvalaikio, nestokodama savo išradingumo, gebėjimo bendrauti ir atstovauti bendruomenės, kurios tikslas – senjorų aktyvus gyvenimo būdas, poilsinės ir pažintinės kelionės, interesams, asociacijai vadovauja jau 7 metus.

Šventės „vyšnia ant torto“ tapo vėliavos įnešimo ceremonija – visi džiaugsmingai plojo atsistoję. Garsinti Velžio kraštą ne tik Panevėžio rajone, ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Toks Panevėžio r. Velžio sen. senjorų asociacijos „Velžynė“ užsibrėžtas tikslas. Kelionių organizatorė Angelė Vilčinskienė iškart visus informavo, kad jau rugsėjo mėn. važiuojame 40 žmonių grupė į Stambulą, į kurią pasiimsime ir mūsų asociacijos vėliavą.

Kupini įspūdžių, gražių akimirkų, šiltų apsikabinimų nenorėjo skirstytis nei svečiai, nei asociacijos nariai – ilgai dar šnekučiavosi… tai nepakartojama, tai neeilinė šventė Šventė iš dalies finansuojama Panevėžio rajono savivaldybės lėšomis pagal  Panevėžio rajono bendruomeninių organizacijų rėmimo tvarkos aprašą, pateikus paraišką „Bendruomenės aktyvinimas bei užimtumas – puoselėjant ir išsaugant asociacijos gimtadienio šventės tradicijas“. Organizatorius : VSSA „VELŽYNĖ“, valdyba Panevėžio r. Velžio sen. senjorų asociacijos „Velžynė“ pirmininkė Snieguolė Revotienė. Sakoma Nebešnekėk. Yra vietų, kurios neturi sienų, bet turi širdį. Kur žmonės susirenka ne todėl, kad privalo, bet todėl, kad jaučia.  Tokia yra Panevėžio r. Velžio sen. senjorų asociacija „Velžynė“ – ne įstaiga, o gyva bendruomenė, burianti ir kurianti jau penkiolika metų – auginant, jungiant ir įkvepiant… Meną gyventi ir Vertę būti šiuo metu – tarp draugų, bendraminčių, kaip ir per kiekvieną šventę – pa…dūkti ,,jaunimui,, – juk to ir siekiam Gyvenime. Šiandien, kai dažnai kalbama apie pasiekimus, efektyvumą, karjerą, sunku sutikti tuos, kurie dirba ne dėl savęs, bet vardan žmonių.

Neeiliniai žmonės – tai tie, kurie kuria tyliai, be reklamos, bet jų veiklos bangos nusirita plačiai: paliečia vienišą širdį, atgaivina užmirštą tradiciją, prikelia bendrystės jausmą. Jie kuria ne produkciją, o erdvę žmogui – tikrą, jautrią, gyvą.

Tokie žmonės yra „Velžynės“ širdis. Jie kuria ne rankomis, jie kuria širdimi. Jie kuria šventę ne tik kalendoriuje, bet kiekviename susitikime, kiekviename pokalbyje, šypsenoje, bendrame darbe. Jų veikla tai ne profesija – tai pašaukimas, gyvenimo būdas, tylus, bet galingas liudijimas, kad rūpestis yra stipresnis už abejingumą.

„Velžynė“ – tai tarsi audinys, išaustas iš daugybės gyvenimų, atneštų į šį bendrą ratą. Kiekvienas, kas čia įžengė, paliko siūlelį – savo žodžiu, šokiu, daina, rankdarbiais, žvilgsniu ar net tyla. Ir audinys stiprėja, gražėja, šildo.

15 metų – tai ne tik laiko ženklas. Tai gyvosios atminties vainikas, pintas iš žmonių, kurie pasirinko tarnauti, o ne valdyti, mylėti, o ne vertinti, dalintis, o ne kaupti.

Tikras stebuklas įvyksta tada, kai žmogus kuria ne dėl savęs, bet kad būtų Savimi…😉

Foto ir pamąstymas Arūno Revoto