Savivaldybės struktūra

Savivaldybės struktūra

 

 


VELŽIO SENIŪNIJA

VELŽIO SENIŪNIJA

Nevėžio g. 54, LT-38007 Velžio k., Panevėžio r.
tel.: (8 45) 58 69 63, 8 686 61 232
el. p.[email protected] lt

Lankytinos vietos: 1 – Velykių bažnyčia; 2 – švč. Panelės Marijos apsireiškimo vieta Uliesio kaime; 3 – 1863–1864 m. sukilėlių kapai Skaistakalnės kaime; 4 – už Lietuvos laisvę 1919 m. žuvusių karių kapai Liūdynėje; 5 – skulptūrų memorialas ir kapai hitlerinės okupacijos metais vykdytų masinių žudynių vietoje Staniūnų miške; 6 – paminklas savanoriams Vyčių kaime; 7 – paminklinis akmuo partizanams Dembavoje; 8 – buvusio Liūdynės dvaro parkas.

Velžio seniūnija – antra pagal dydį Panevėžio rajono savivaldybėje. Seniūnijos plotas 14 731,43 ha, iš jų 23,6 proc. užima miškai. Velžio kaime yra Juodos užtvanka. Per Velžio seniūnijos teritoriją teka Nevėžis, Juoda, Juosta, kiti mažesni upeliai.

Velžio seniūnijoje įsikūrę 62 kaimai. Didžiausi – Velžys, Dembava, Staniūnai, Liūdynė. Seniūnijoje apie 7 100 gyventojų. Seniūnijoje veikia didžiausia Panevėžio rajono savivaldybės mokykla – Velžio gimnazija, yra Dembavos progimnazija. Mažuosius seniūnijos gyventojus ugdo dvi įstaigos: Velžio lopšelis-darželis bei Dembavos lopšelis-darželis „Smalsutis“. Kultūrinius ir socialinius seniūnijos gyventojų poreikius tenkina Liūdynės kultūros centras su dviem padaliniais Velžyje ir Liūdynėje bei Šilagalio kultūros centro Katinų padalinys, keturios bibliotekos, trys medicinos punktai, bažnyčia Velykių kaime ir parapijos koplytėlė Velžyje, dvi viešosios pirtys, du pašto skyriai, komunalinis ūkis. Veikia dešimt gyventojų bendruomenių, seniūnijos senjorų asociacija „Velžynė“. Kultūros įstaigose veikia mėgėjų meno kolektyvai: kapelos „Demba“, „Dvarkiemis“, tautinių šokių kolektyvas „Kupolėlė“, senjorų šokių kolektyvas „Svaja“, folkloro kolektyvas „Gegužraibė“.

Centrinė seniūnijos gyvenvietė – Velžys, čia įsikūrusi ir seniūnijos administracija. Velžys istoriniuose šaltiniuose minimas jau 1371 m. XX a. pr. Velžys – pradinę mokyklą turintis valsčiaus centras. Netoliese – Liūdynės kaimas. Iš kadaise garsaus Liūdynės dvaro dabar likęs tik parkas. Šalia Liūdynės kaimo, kitapus senojo Vilniaus kelio, yra Lietuvos karių savanorių, 1919 m. žuvusių kovose už Lietuvos laisvę, kapai. Kaizerlingo miškelyje šalia Staniūnų, hitlerinės okupacijos metais vykdytų masinių žudynių vietoje, įrengtas skulptūrų memorialas, pastatyta Uliūnų mokyklos auklėtinio, tautodailininko Kazimiero Pelecko skulptūra. Garsus Vyčių kaimas, įkurtas savanorių, Lietuvos nepriklausomybės metais gavusių žemės. Kaime iki šiol gyvena savanorių palikuonys, gatvės pavadintos Vyčius kūrusių savanorių vardais. Nepriklausomybės kovų dalyviams pagerbti 1991 m. kaime pastatytas paminklas.

Velžio seniūnijos teritorijoje, Pajuosčio kaime, veikia Karaliaus Mindaugo husarų batalionas.

Iš Velžio seniūnijos kilę žymūs žmonės: iš Preidžių kaimo – režisierius, dailininkas-animatorius Antanas Jaunauskas, iš Keravos – buvęs žemės ūkio ministras Medardas Grigaliūnas, iš Dembavos – biomedicinos mokslų daktaras Algirdas Jackevičius, aktorė Antanina Mackevičiūtė-Barčienė, žemės ūkio mokslų daktaras Jonas Vainauskas. Velžyje gyvena Panevėžio rajono garbės pilietis, laisvės kovų dalyvis, dimisijos pulkininkas Jonas Čeponis (gim. 1925 m.).

Šalia Dembavos gyvenvietės tyvuliuoja vadinamoji Panevėžio jūra – patvenktas Nevėžis. Šią užtvanką pastatė didžiausia Dembavos įmonė AB „Panevėžio melioracija“. Bendrovė sausina ir drėkina sistemas, stato hidrotechninius objektus, juos eksploatuoja, remontuoja, kalkina dirvas, tiesia ir remontuoja kelius.

AB „Dembavos šiltnamiai“ – pagrindinė šiltnamių daržovių augintoja Šiaurės Lietuvoje, auginanti ekologiškas daržoves. Veiklą plečia ir Dembavos medelynas, auginantis vaiskrūmius, uogas ir vaisius. UAB „Midenė“ kuria ir gamina dailiosios keramikos dirbinius. Velžyje veikia bendrovės „Vitaka“ (akmens dirbinių gamyba), „Agrolitpa“ (prekyba žemės ūkio kultūrų sėklomis), Liūdynėje – „Artezija“ (artezinių gręžinių įrengimas ir remontas), „Liūdynė“ (gamyba ir prekyba žemės ūkio technikos detalėmis). Paukštininkystės verslą Velžyje plėtoja „KG Group“ įmonių grupei priklausanti UAB „Lietbro“.


VADOKLIŲ SENIŪNIJA

VADOKLIŲ SENIŪNIJA

Ramygalos g. 39, Vadoklių mstl., LT-5364 Panevėžio r.
tel.: (8 45) 55 63 18, 55 63 22
el. p. [email protected]

Lankytinos vietos: 1 – švč. Jėzaus Širdies bažnyčia; 2 – 1919–1920 m. už Lietuvos nepriklausomybę žuvusių savanorių kapai Vadokliuose; 3 – paminklinis akmuo 1863 m. Z. Sierakausko vadovautoms kautynėms atminti Genėtinių kaime; 4 – kryžius su bareljefais Alančių kaime; 5 – Jotainių buvusio dvaro sodybos fragmentai; 6 – paminklas partizanams.

Seniūnijos plotas – 16 832 ha, kurių 35 % užima miškai. Seniūnijos teritorijoje tyvuliuoja Juodžio ežeras, Jotainių tvenkinys. Per Vadoklių seniūniją teka Juodos upė. Vadoklių seniūnijoje įsikūrę 55 kaimai (didžiausi jų – Vadokliai, Jotainiai ir Mikėnai), yra apie 2,2 tūkst. gyventojų. Veikia vidurinė ir pagrindinė mokyklos, 2 bibliotekos, katalikų bažnyčia, kultūros centras, bendruomenės namai, pensionatas, 2 pašto skyriai,2 kredito unijos kasos, 8 parduotuvės, medicinos punktas, šeimos klinika Vadokliuose ir bendrosios praktikos gydytojo kabinetas.

     

Seniūnijos centras – Vadokliai (591 gyventojas). Pirmą kartą Vadokliai paminėti 1378 m. vasario 12 d. Livonijos kronikose. Dvarininkas Anupras Belazaras 1781 m. pastatė pirmąją Vadoklių bažnyčią. 1908 m. Vadokliuose įsteigta „Saulės“ mokykla, kuri laikui bėgant tapo vidurine.

   

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Vadokliuose buvo vandens malūnas, knygų rišykla, kelios duonos kepyklėlės, kelios krautuvės, linų apdirbimo įmonės. Į kultūros paminklų apskaitą įrašytas Mikėnų vėjo malūnas, stovintis netoli Vadoklių miestelio. Jis statytas maždaug 1875–1880 m. Senais laikais Mikėnai yra vadinti Akalica. 1919 m. netoli Vadoklių vyko Lietuvos karių savanorių kautynės su bolševikais. Vadoklių kapinėse palaidoti šiose kautynėse ir kitur žuvę savanoriai. Nepriklausomos Lietuvos laikais Vadokliuose buvo valsčiaus centras, policijos nuovada, sveikatos punktas, senelių prieglauda. 1928 m. čia pastatytas paminklas – kryžius žuvusiems už Lietuvos laisvę.

   

Pokario metais Vadoklių valsčiuje organizavosi partizaninis judėjimas, kūrėsi Vyties partizanų apygarda. Vienas jos steigėjų – kapitonas Juozas Krikštaponis. Prie Vadoklių pastatytas paminklinis akmuo žuvusiems partizanams, o skulptorius prof. Gediminas Karalius sukūrė paminklą, kuris yra netoli seniūnijos pastato. Didžiausias Vadoklių seniūnijos kaimas Jotainiai istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1583 m. Šalia išlikęs dvaro ansamblis.

   

Genėtinių kaime Zigmo Sierakausko vadovaujama sukilėlių rinktinė pirmą kartą laimėjo kautynes. Pirmajai laimėtai kovai atminti 1989 m. prie didžiulio akmens pritvirtinta paminklinė lenta su Z. Sierakausko portretu ir užrašu. Alančių kaimo pradžioje, prie pat kelio, stovi meistro Jono Urbono 1937 m. statytas kryžius su šventųjų bareljefais. Iš šio krašto kilę žymūs žmonės: iš Geležių kaimo – astronomas A. Juška, iš Alančių kaimo – dailininkas Eugenijus Kulvietis-Gintvila, technologijos dr. Jonas Skurdenis, medicinos dr. Marijonas Krikštopaitis, jūrų kapitonas Bronius Krištopaitis, iš Zatūniškių kaimo – poetas Kazys Zupka-Kecioris, iš Vadoklių kaimo – rašytojas Bronius Daunoras, iš Antanavos kaimo – miškininkas, agrarinių mokslų dr. Vaidotas Antanaitis. Vadokliuose gyveno dramaturgas Kazimieras Čiplys, literatas, „Tėvynės sargo“ redaktorius Domininkas Tumėnas. Jotainių pagrindinėje mokykloje (el. p. [email protected]) vykdomi projektai. Vadoklių vidurinėje mokykloje (el. p. [email protected]) dominuoja dvi veiklos kryptys: meninė-estetinė ir sportinė. Vadoklių vidurinė ir Jotainių pagrindinė bei šių kaimų bibliotekos – svarbiausi žinių ir kultūros židiniai seniūnijoje. Vadoklių seniūnijos herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. rugpjūčio 12 d. dekretu Nr. 1K1478. Vėliavos bei herbo autorius skulptorius vadoklietis prof. Gediminas Karalius.

   

Seniūnijoje yra susikūrusios dvi bendruomenės: Jotainių bendruomenė, Vadoklių ir Mikėnų kaimų bendruomenė, jos noriai dalyvauja šventėse ir programose, skirtose mokymams, padeda rengti projektus ES institucijoms, kad gautų lėšų bendruomenių plėtrai. Šiais metais kaimo bendruomenių sąjungos sąskrydis vyks Jotainiuose. Vadoklių seniūnijoje susikūrė moterų sporto klubas „Šėlsmas“, kuris virvės traukimo rungtyje varžosi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, yra Lietuvos čempionės. Vyksta tradicinis bėgimas „Vadokliai–Juodžio ežeras–Vadokliai“, į kurį susirenka bėgikai iš visos Lietuvos.

   

Vadoklių seniūnijoje yra kaimo kapelų, moterų vokalinių ansamblių, vyksta įvairūs renginiai, kurių populiariausi yra Joninių, Užgavėnių šventės bei Amatų diena. Veikia Jotainių ir Vadoklių žemės ūkio bendrovės. Vienai stipriausių rajone – Jotainių žemės ūkio bendrovei, taikančiai pažangiausias technologijas, naujausius ūkininkavimo metodus, vadovauja Antanas Balčiūnas. Jis yra „Lietuvos kaimo spindulio“ laureatas, pripažintas kaip geriausias kaimo vadybininkas. Seniūnijoje ūkininkų Vytauto Mackevičiaus, Albino Miškinio, Rimvydo Želvio ir kt. dėka beveik visa žemė dirbama.


UPYTĖS SENIŪNIJA

UPYTĖS SENIŪNIJA

Ėriškių g. 8, Upytės k., LT-5335 Panevėžio r.
tel.: (8 45) 55 55 15, 55 55 14
faks. (8 45) 55 55 15
el. p.  [email protected]

Lankytinos vietos: 1 – Upytės šv. Karolio Boromėjaus bažnyčia; 2 – piliakalnis Tarnagalos kaime; 3 – akademiko kalbininko Juozo Balčikonio kapas Ėriškių kaimo kapinėse; 4 – Vinco Svirskio kryžius Ėriškių kaime; 5 – koplytėlė su kryžių nešančio Kristaus skulptūra Memenčių kaime; 6 – paminklas Nepriklausomybės dešimtmečiui; 7 – akmuo su „Velnio pėda“ Ėriškių kaime; 8 – Upytės linų muziejus Stultiškių kaime.

Seniūnijos plotas – 11 530 ha, kurių 34–35 % užima miškai. Teritorijoje yra Upytės, Ėriškių ir Stepanionių tvenkiniai. Stultiškių kaime užtvenktas Deičiupio upelis, Tarnagalos kaime yra Upytės piliakalnis (vad. Čičinsko kalnas), Ragaudžių kaime- Zubiškių pilkapis. Upytės seniūnijoje įsikūręs 21 kaimas (didžiausi iš jų – Ėriškiai ir Upytė), gyvena apie 1,5 tūkst. gyventojų. Veikia 2 katalikų bažnyčios, 1 pagrindinė mokykla, 2 medicinos punktai, 1 ikimokyklinio ugdymo skyrius, 1 pašto skyrius, 2 bibliotekos, Ėriškių kultūros centras, Upytės linų muziejus, 2 pirtys, yra 3 seniūnaitijos, 4 bendruomenės (3 iš jų yra Panevėžio r. bendruomenių sąjungos narės).

Seniūnijos centras – Upytė. Istoriniuose šaltiniuose ši vietovė paminėta 1254 m. XIV–XVI a. Upytėje stovėjo pilis, vėliau minima čia buvus dvarą, miestelį. Iki 1566 m. Upytė buvo apskrities centras. Upytės pilis buvusi sunkiai įveikiama kliūtis Livonijos ordinų būriams. Ji stovėjusi Vešetos ežero saloje. Dabar iš pilies teliko piliakalnis, vadinamas Čičinsko kalnu. Pasak legendos, nedoras ponas Čičinskas visaip kankindavęs žmones. Vieną Kalėdų rytą Perkūnas nutrenkęs nedorėlį poną. Dabar rūmų vietoje likęs tik kalnas. Šią legendą baladėje „Čičinskas“ mini poetas Maironis. XVII a. Upytėje gyveno bajoras V. Sicinskis, kuris 1652 m., pasinaudojęs veto teise, išardė Seimą. XIX a. antrojoje pusėje Upytėje pastatyta medinė bažnyčia, išlikusi iki šių dienų. Vietinės reikšmės architektūros paminklas yra vakarinėje kelio Berniūnai–Upytė pusėje, 100 m į pietvakarius nuo buvusio Memenčių dvaro stovinti Memenčių koplytėlė. Manoma, kad baudžiavos panaikinimo proga 1861 m. iš plytų ir lauko akmenų ją pastatė Memenčių dvaro valdytojas Simonas Tauginis. Tai vėlyvojo klasicizmo tinkamų proporcijų memorialinis statinys. Iš Upytės kilęs kompozitorius Antanas Belazaras, Upytėje gyveno kompozitorius Vladas Švedas, Stultiškių kaime gyvena dailininkas Ričardas Ničajus.

Naujai atidarytame Tradicinių amatų centre Upytės kaime nuolat vyksta įvairūs renginiai, parodos, gausiai lankomos edukacinės programos.

Didžiausia Upytės seniūnijos gyvenvietė – Ėriškiai. Rašytiniuose šaltiniuose jos vardas minimas nuo 1554 m. Nuo 1955 m. Ėriškių kolūkiui sėkmingai vadovavo Alfonsas Giedraitis, buvęs Lietuvos Respublikos Seimo narys, Gedimino 4-ojo laipsnio ordininkas, Ėriškių žemės ūkio bendrovės vadovas, Panevėžio rajono Garbės pilietis. Ėriškiai – gražiai tvarkoma žemdirbių gyvenvietė. Iš Ėriškių kaimo kilęs kalbininkas akademikas profesorius Juozas Balčikonis, kalbininkas Antanas Lyberis,  Ėriškiuose kunigavo rašytojas, vertėjas Jonas Balvočius-Gerutis.

Panevėžio rajono Upytės Antano Belazaro pagrindinėje mokykloje (el. p. [email protected]) didelis dėmesys skiriamas mokyklos kultūros kaitai. Svarbiausios kryptys – meninis, estetinis, sportinis auklėjimas. Mokykla – viena iš poezijos šventės „Lino žiedas“ organizatorių. Čia aktyvi kraštotyros veikla. Įrengtas muziejus.Mokykla kartu su bendruomenėmis yra vienos iš aktyviausių vykstančių švenčių, renginių organizatorių.

Veikia Rojūnų aerodromas, kuriame vyksta treniruotės, varžybos, aviacijos šventės.

Dalis Upytės seniūnijos įeina į Krekenavos regioninio parko teritoriją.

Čia plėtojamas žemės ūkis (augalininkystė, gyvulininkystė). Veikia 3 žemės ūkio bendrovės:  Ėriškių ŽŪB, UAB Upytės eksperimentinis ūkis ir ŽŪB „Vaišvilčiai“.  Seniūnijoje įsikūrusios ir kelios bendrovės bei individualios įmonės. Didžiausia įmonė yra UAB „Palink“, sėkmingai dirba MB „Grundalas“. Joje pagaminti žuvies produktai turi paklausą visoje Lietuvoje. Triušininkystės verslą sėkmingai plėtoja ūkininkas Eduardas Kubilius, UAB „Kajonas“ produkcija – gaminiai iš plastiko, UAB „Alvigra“ gamina granules.


SMILGIŲ SENIŪNIJA

SMILGIŲ SENIŪNIJA

Panevėžio g. 15, Smilgių mstl., LT-5341 Panevėžio r.
tel.: (8 45) 55 35 24, 55 35 46, 55 35 11, 55 36 67
el. p. [email protected]

Lankytinos vietos: 1 – Smilgių šv. Jurgio bažnyčios statinių kompleksas; 2 – knygnešio Antano Bataičio kapas Smilgių miestelio kapinėse; 3 – paminklas knygnešiui A. Bataičiui; 4 – paminklinis akmuo Alfonso Moravskio gimtinėje Pažvėrinių kaime; 5 – mitologiniai akmenys Mukolai Naurašilių kaime; 6 – rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimtinė Puziniškio kaime; 7 – Smilgių etnografinė sodyba-muziejus; 8 – paminklas stalinizmo aukoms atminti Smilgių miestelyje.

Seniūnijos plotas – 13 072 ha, kurių 30 % užima miškai. Smilgių seniūnijoje įsikūrę Smilgių miestelis, Perekšlių, Sujetų gyvenvietės ir 34 kaimai, yra apie 1,7 tūkst. gyventojų. Veikia bažnyčia, gimnazija, ikimokyklinio ugdymo skyrius, 2 bibliotekos, kultūros centras su dviem padaliniais, paštas, vaistinė, šeimos gydytojo kabinetas, 2 medicinos punktai, 4 bendruomenės centrai, kredito unija, 3 parduotuvės, ugniagesių komanda, socialinės globos namai.

Seniūnijos centras – Smilgių miestelis, istoriniuose šaltiniuose minimas apie 1661 m. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1764 m. iš kirviais tašytų pušinių rąstų, sunertų išpjovomis. Smilgių šv. Jurgio parapijos bažnyčia – vienas vertingiausių respublikinės reikšmės architektūros paminklų. Tai medinis, kryžminio plano, trijų navų, dviejų zakristijų ir viškų statinys, kurio baroko epochos interjere vyrauja rokoko formų didysis altorius su medinėmis skulptūromis. Originali bažnyčios varpinė pastatyta XIX a. pabaigoje. Spaudos draudimo metais knygnešiai varpinėje slėpė lietuvių spaudą.

1764 m. Smilgiuose buvo tik 15 sodybų su 120 gyventojų. 1806 m. čia jau veikė parapinė, o 1867 m. – valdiška mokykla. 1867 m. Smilgiai buvo valsčiaus centras. Atidarius pašto traktą Vilnius–Panevėžys–Šiauliai–Ryga, Smilgiuose įkuriama pašto stotis ir arklių keitimo punktas. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą veikė vaistinė, keletas parduotuvių, turgūs. Nuo 1940 m. veikia ambulatorija, 1944–1950 m. – progimnazija, nuo 1951 m. – vidurinė mokykla, nuo 1947 m. – biblioteka, nuo 1966 m. – vaikų darželis, nuo 1957 m. – kultūros namai.

Smilgių seniūnija garsėja iškiliais žmonėmis: iš Valiliškių kaimo kilęs knygnešys Antanas Bataitis, iš Rimiškių kaimo knygnešys Jurgis Klykūnas, iš Puziniškio kaimo prozininkė, publicistė, kritikė, visuomenės veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, iš Naurašilių kaimo žemaičių vyskupas Mečislovas Leonardas Paliulionis, skulptorius Bernardas Bučas, iš Rimiškių kaimo rašytojas Jonas Šukys, iš Gilbonių kaimo poetas Rainių kankinys Albinas Baltramiejūnas-Gilbonis, iš Zacyšių kaimo dailininkas profesorius Kazimieras Leonardas Žoromskis, iš Švaininkų kaimo habilituotas biomedicinos dr. Kazys Ėringis, vertėjas Dominykas Urbas, iš Smilgių habilituotas biomedicinos dr. ichtiologas Albertas Pečiukėnas.

Smilgių kraštą garsina visas būrys meninių kolektyvų: jaunimo liaudiškos muzikos kapela „Smilgenė“, Sujetų ir Perekšlių kaimų vaikų pučiamųjų orkestras „Saulutė“, pradedančiųjų, jaunių ir merginų šokių kolektyvai, vyresniųjų šokių kolektyvas „Smilgė“, suaugusiųjų teatras „Saulėgrįža“, liaudiškos muzikos kapela „Aušrinė“, folkloro ansamblis „Ulyčia“. Taip pat veikia linijinių šokių grupė. Smilgių seniūnijos jaunimas yra įkūręs klubą „Po vienu stogu“.

1983 m. Panevėžio rajono Smilgių kolūkio valdyba įsteigė Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinę premiją. Ji buvo teikiama iki 1990 m. Po šešerių metų pertraukos Panevėžio rajono savivaldybės pastangomis premijos teikimas atnaujintas. Dabar premija kasmet teikia Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka.

 Smilgių seniūnijoje yra keletas stambių ūkininkų. Vienas didžiausių – G. Dominas, kuris verčiasi daržovių, javų auginimu, ūkininkai A. ir H. Kairiai, J. Stankūnas augina grūdines kultūras ir rapsą. Ūkininkė S. J. Puodžiukienė augina melžiamas karves, jos ūkis 2007 m. pripažintas „Metu ūkiu“. O. Dirsė – mėsinius galvijus. Smilgių seniūnijoje yra dvi žemės ūkio bendrovės – „Agrowill Smilgiai“ ir „Atžalynas”. Veikia kooperatinė bendrovė „Savas derlius“. Ūkininkas Algimantas Pamarnackas augina ir treniruoja ristūnus žirgus, su kuriais dalyvauja šalies sporto varžybose.


RAMYGALOS SENIŪNIJA

RAMYGALOS SENIŪNIJA

Vadoklių g. 10, Ramygala, LT-5333 Panevėžio r.
tel., faks. (8 45) 59 22 33
el. p. [email protected]

Lankytinos vietos: 1 – Ramygalos šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (architektas Karlas Eduardas Strandmanas); 2 – Lietuvos partizanų kapai Ramygalos kapinėse; 3 -–kunigo rašytojo Jono Balvočiaus-Geručio kapas Uliūnų kapinėse; 4 – poeto Jono Graičiūno, knygnešio Adomo Laduko kapai Ramygalos kapinėse; 5 – paminklas stalinizmo aukoms atminti (skulptorius K. Kisielis); 6 – Vinco Svirskio koplytstulpis Pašilių II kaime; 7 – paminklinis akmuo milijoniniam drenuotų žemių hektarui pažymėti Pašilių kaime; 8 – Barklainių akmuo; 9 – Ramygalos mokyklos kraštotyros muziejus; 10 – Bistrampolio dvaras Kučių kaime; 11 – senoji Ramygalos miesto dalis urbanistikos paminklas, 12 – II pasaulinio karo karių kapai Ramygaloje.

Seniūnijos plotas – 23 723 ha. Per teritoriją teka Nevėžio intakas Upytė, čia įrengti dirbtiniai Šambalioniškio ir Daniūnų tvenkiniai.
Ramygalos seniūnijoje įsikūrę 76 kaimai (didesni iš jų – Uliūnai, Garuckai, Aukštadvaris, Daniūnai), yra apie 4,0 tūkst. gyventojų. Veikia vienintelis rajone knygynas, gimnazija, pagrindinė, muzikos mokykla, 2 bibliotekos, kultūros centras, bendruomenės namai, pašto įstaiga, sporto aikštynas, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, ambulatorija, medicinos punktas, socialinių paslaugų centras, senelių namai, 2 vaistinės, veterinarijos įstaiga.

Seniūnijos centras – Ramygalos miestas (www.ramygala.lt) (1,7 tūkst. gyventojų). Istoriniuose šaltiniuose Ramygalos vardas minimas XIII a., o Ramygalos miestelis paminėtas 1503 m. Pirmoji Ramygalos bažnyčia pastatyta apie 1492 m. 1852 m. miestelyje pradėjo veikti valdiška, 1781 m. – parapinė mokykla. 1918 m. veikė progimnazija, nuo 1949 m. – vidurinė mokykla, nuo 2005 m. Ramygalos vidurinė mokykla atgavo gimnazijos vardą.(www.ramygalosgimnazija.lt). Čia vyksta daug tradicinių renginių, iš kurių žymiausias – teatrų festivalis „Palėpės teatras“. Veikia krašto istorijos muziejus.

1888 m. Ramygaloje jau buvo vaistinė, 1895 m. paštas. Nuo XIX a. antrosios pusės iki 1950 m. Ramygala – valsčiaus centras. 1950 m. vietoj valsčiaus centro įsteigtas rajono, o nuo 1962 m. – seniūnijos centras. 1957 m. Ramygalai suteiktos miesto teisės. Pusiaukelėje tarp Panevėžio ir Ramygalos esantys Bistrampolio dvaro rūmai ir parkas – vietinės reikšmės architektūros paminklas (www.bistrampolis.lt).

Iš Ramygalos krašto kilę dailininkai Kanutas Ruseckas, Mykolas Vrubliauskas, Juozas Balčikonis, Kazys Kisielis, kompozitorius Antanas Račiūnas, švietimo viceministras Kazimieras Masiliūnas, geografijos dr. Rimvydas Kunskas, kunigai Julijonas ir Povilas Miškiniai, Petras Baltuška, Vytautas Marozas ir kt., žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis, žemės ūkio dr. Viktorija Klimkevičiūtė-Mickuvienė, Marija Kiškytė-Sereikienė, kiti daktarai, poetas, vertėjas Simas Račiūnas, literatūrologas Albertas Zalatorius, mokytojas poetas Leonas Kuodys, rezistentas, politinis kalinys Povilas Pečeliūnas, lengvaatletis Melburno olimpiados sidabro medalio laimėtojas Antanas Mikėnas, garsi Kaupų šeima. Čia yra gyvenę poetas Jonas Graičiūnas, astronomas dr. Antanas Juška, dailininkė Laimutė Jodinskaitė-Gudaitienė, rašytojas Jeronimas Laucius, kunigas rašytojas Jonas Balvočius-Gerutis. Ramygaloje gyvena skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša.

Uliūnų pagrindinė mokykla (el. p. [email protected], interneto svetainės adresas: www.panrs.lt/uliunai) turi netradicinių dienų organizavimo patirtį. Prie mokyklos įkurtas Savanorių skverelis, kuriame stovi tautodailininko Kazimiero Pelecko skulptūros Vincui Kudirkai, pirmajai Panevėžio rajono rezistencijos aukai – Simonui Uliui.

Seniūnijoje plėtojamas žemės ir miškų ūkis, yra gyventojų aptarnavimo, siuvimo, mėsos perdirbimo, metalo apdirbimo, medžio apdirbimo, automobilių remonto įmonės. Iš stambesnių įmonių paminėtinos UAB „Baldlitas“, UAB „Esveiras“, UAB „Ramygalos malūnas”, Aukštadvario žemės ūkio bendrovė, UAB „Ąžuolytė“, Momeniškio įmonė „Gurmanas“, R. Miknevičiaus individuali įmonė, UAB „Vitėja“, UAB „Repartas“. 2008 m. Ramygalos m. teritorijoje įrengta „Plyno lauko“ infrastruktūra su vandentiekio, nuotekų, dujų tinklais. Kviečiame verslininkus pasinaudoti teikiamais „Plyno lauko“ privalumais („Plyno lauko infrastruktūros Panevėžio rajone sukūrimas“).


RAGUVOS SENIŪNIJA

RAGUVOS SENIŪNIJA

Laisvės a. 13, LT-5366 Raguvos mstl., Panevėžio r.
tel. (8 45) 59 13 24,
faks. (8 45) 59 13 10
el. p. [email protected]

Lankytinos vietos: 1 – Raguvos švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia; 2 – Šilų bažnyčia; 3 – rezistento poeto B. Krivicko-Vilniaus kapas ir paminklas Putiliškių kaimo kapinėse; 4 – Vinco Svirskio koplytstulpis Šilų kaime; 5 – šv. Florijono paminklas (XIX a.) Raguvoje; 6 – koplytėlė su šv. Agotos skulptūra Fermos kaime; 7 – paminklas knygnešiams Fermos kaime; 8 – paminklas partizanams Raguvoje; 9 – paminklas savanoriams Šilų kaime; 10 – partizanų žeminė – Vyties apygardos kapitono Juozo Krištaponio rinktinės štabas ir paminklas partizanams Šilų kaime; 11 – Raguvos gimnazijos muziejus

Seniūnijos plotas – 9 469 ha, kurių 41 % užima miškai. Raguvos seniūnijoje įsikūrę 34 kaimai (didesni iš jų – Užunevėžių, Šilų, Fermos), yra apie 1,5 tūkst. gyventojų, Raguvos gimnazija, 2 bibliotekos, lopšelis-darželis „Skruzdėliukas“, 2 bažnyčios, Raguvos kultūros centras, Šilų bendruomenės namai, ambulatorija, vaistinė, turgavietė. Seniūnijos centras – Raguvos miestelis, įsikūręs abipus Nevėžio, 30 km nuo Panevėžio. Šiose vietose žmonės gyveno jau akmens amžiuje, rašytiniuose šaltiniuose Raguvos vardas pirmą kartą paminėtas 1501 m., o 1586 m. jau minimas Raguvos miestelis, 1610 m. – Raguvos katalikų bažnyčia.

XVI a. Raguvą valdė kunigaikščiai Žilinskai, XVII a. – Oginskiai, XVIII a. (iki 1831 m. sukilimo) – Straševičiai. Raguviečiai aktyviai dalyvavo 1831 m., 1863–1864 m. sukilimuose, 1905–1907 m. įvykiuose, knygnešių judėjime. XVII a. Raguvoje apsigyveno žydai. Apie 1867 m. pastatyta jų sinagoga. Tarpukariu čia buvo nemaža žydų bendruomenė. Nuo XVIII a. Raguvoje ir jos apylinkėse apsigyventa rusų. Kritižio kaime 1867 m. pastatyti sentikių maldos namai. 1873 m. rusų bendruomenė pastatė mūrinę stačiatikių cerkvę. 1861 m. įkurtas Raguvos valsčius, didelė jo teritorija suskirstyta apylinkėmis. 1950 m. Raguvos valsčius panaikintas, palikta tik maža apylinkė, kuri nuo 1995 m. vadinama Raguvos seniūnija.

1777 m. čia jau veikė parapinė, o nuo 1858 m. – valstybinė mokykla. 1912 m. žemės savininkų lėšomis pastatyta mūrinė mokykla. 1947 m. atidaryta gimnazija, kuri 1949 m. pertvarkyta į vidurinę mokyklą. 1969 m. pastatyta nauja mokykla, renovuota 2001 m. Jos mokiniai – šalies olimpiadų, konkursų dalyviai ir prizininkai, įvairių projektų vykdytojai. 2009 m. vasario 26 d. Raguvos vidurinė mokykla tapo gimnazija. 1925 m. Raguvoje įsteigta pieno bendrovė. Pieno perdirbimo tradicijas Raguvoje sėkmingai tęsė AB „Panevėžio pienas“ Raguvos sūrių cechas. Sūrių gamykla gamino sviestą, fermentinį sūrį. Dabartinė produkcija – kazeinas ir fermentinis sūris buvo eksportuojama į Europos šalis. Vilniuje vykusioje lietuviškų prekių parodoje Raguvoje gaminamas „Brie“ sūris pelnė aukso medalį. 2003 m. sūrių gamykla uždaryta. 2001 m. Raguva šventė 500 metų jubiliejų. Ta proga sukurtas Raguvos herbas ir vėliava (autoriai Juozas Galkus ir Irena Vabalienė-Kazlauskaitė), išleista monografija „Raguva“. Iš Raguvos kilę dailininkai 1863 m. sukilimo dalyvis Juozas Straševičius ir Jonas Mackevičius (1872–1954), aktorė Eugenija Šulgaitė-Karkienė, inžinierius aviatorius Bronius Masiokas, iš Jočiūnų kaimo – grafikas Petras Tarabilda (1905–1977). Raguvoje mokėsi dailininkė Domicėlė Tarabildienė. Putiliškių kaimo kapinaitėse palaidotas rezistentas poetas Bronius Krivickas.

Viena stambiausių seniūnijos įmonių – UAB „Raguvos baldai“ ir ko. Čia gaminami vonios ir biuro baldai. Visi gaminiai turi aukščiausią kokybės sertifikatą. Raguviečiai baldus eksportuoja į Angliją ir Vokietiją. Įmonė UAB „Vėjų miškas“ perdirba medieną, gamina lauko baldus, komodas ir kitus vidaus baldus iš natūralaus medžio ir eksportuoja į ES šalis. UAB „Eksmeda“ taip pat užsiima medžio gaminiais. UAB „Kertvita“ ruošia malkas ir jas parduoda į ES šalis.


PANEVĖŽIO SENIŪNIJA

PANEVĖŽIO SENIŪNIJA

Vasario 16-osios g. 27,
LT-5300 Panevėžys
tel.: (8 45) 58 29 86, 8 686 61 227
el. p. [email protected]

Lankytinos vietos: l. Piliakalnis, (unikalus kodas 20527, senas kodas A 8), Papuši ų k. 2. Pilkapiai, vad. Švekapiais (dalis), (unikalus kodas 5409, senas kodas A 260 P), Berčiūnų (Viktorinės) k. 3. Kapinynas, vad. Minakalniu, ( unikalus kodas 5425, senas kodas AR 739), Kiūčių (Linonių) k. 4. Kapinės, palaidoti 1863 m. sukilimo dalyviai, (unikalus kodas 17012, senas kodas I V 1256), Stačiūnų, miškas. 5. Siaurojo geležinkelio kompleksas, (unikalus kodas 21929, senas kodas G 1O K), Bernatoni ų k. 6. Statula „Šv. Kotryna” (XVII I a.), ( unikalus kodas 9876, senas kodas K 20 K 1), Spirakių bažnyčia. 7. Statula „Šventoji ornamentuotais rūbais” (XVI II a.), ( unikalus kodas 9877, senas kodas K 20 K 2), Spirakių bažnyčia. 8. Skulptūra „Šv. Jonas” (XVI II a.), ( unikalus kodas J..l869, senas kodas DV 3958), Spirakių bažnyčia. 9. Skulptūra „Šv. .J uozapas” (XV II I a.), (unikalus kodas 14870, senas kodas DV 3959), Spirakių bažnyčia. 10. Dekoratyvinė skulptūra „Nevėžis”, (unikalus kodas 15357, senas kodas DV 4422), Papušių k. 1l. Kryžius (V. Svirskis), (unikalus kodas 4386, senas kodas D 8), Piniavos k. (privačia me K. Sakalausko muziejuje).

Panevėžio seniūnijos plotas – 16 951,31 ha, kurių 3 994,41 ha užima miškai. Per teritoriją teka upė Lėvuo, Molaina, Sanžilės kanalas ir jos intakai Lokupė bei Siesrautas. Seniūnijoje yra  ir kitų vandens telkinių, didesni yra Paviešečių ir Molainių I tvenkiniai. 1993 m. vasario 18 d. įsteigtas Sanžilės kraštovaizdžio draustinis.

Panevėžio seniūnijoje gyvena apie 8 tūkst. gyventojų, yra 45 kaimai (didesni iš jų – Piniava, Vaivadai, Bernatoniai, Daukniūnai, Molainiai, Pažagieniai, Šilagalys).

2009 m. įsteigta 11 seniūnaitijų, tačiau 2010 m. Paįstrio, Pragarėlės ir Skaistgirių seniūnaitijos perduotos naujai Paįstrio seniūnijai. Panevėžio seniūnijoje liko 8 seniūnaitijos: Berniūnų, Bernatonių, Daukniūnų, Molainių, Pažagienių, Piniavos, Šilagalio, Vaivadų.

Panevėžio seniūnijoje gyventojai susibūrę į 12 kaimo bendruomenių ir asociacijų: Bernatonių bendruomenė, gyventojų bendruomenė „Daukniūnai“, gyventojų bendruomenė „Piniava“, gyventojų bendruomenės centras „Šilagalys“, gyventojų bendruomenės centras „Molainiai“, Molainių kaimo bendruomenė, asociacija „Berniūnų bendruomenė“, bendruomenės centras „Vaivadai“, Panevėžio rajono kaimo bendruomenė „Pažagieniai“, bendruomenė „Savas“, kaimo bendruomenė „Senieji Berčiūnai“, kaimo bendruomenė „Pušynėlis“.

Seniūnijos kaimuose yra gimę nemažai žymių, Lietuvai nusipelniusių žmonių:

Linionių kaime gimė Mykolas Velykis (1884–1955) – Lietuvos karinis ir politinis veikėjas, generolas leitenantas.

 Rėklių  kaime gimė žymus Lietuvos chirurgas ir pedagogas, docentas, profesorius Vladas Kuzma (1892–1942) ir agronomas, žemės ūkio mokslų kandidatas Kazimieras Bučiūnas (1902–1988).

 Netoli Panevėžio, Senamiesčio vienkiemyje, nuo 1934 m. trisdešimt savo kūrybinių metų praleido kultūros veikėjas, pedagogas, poetas Matas Grigonis. Jo gyvenimo ir kūrybos ekspozicija įkurta 1989 m.

1932 m. rugsėjo 13 d. Molainiuose gimė kompozitorius, pedagogas, Lietuvos muzikos akademijos profesorius Bronislovas Vaidutis Kutavičius. Nuo 1985 m. Lietuvos muzikos akademijos profesorius. Nacionalinės premijos laureatas, LATGA-A Metų autoriaus laureatas. Sukūrė operų, oratorijų bei kitų muzikinių kūrinių.

 Pazūkų kaime gimė Juozas Barisas (1904–1987) – inžinierius elektrotechnikas, išvertęs „Radijo mėgėją“, išleido keletą knygučių apie elektrotechniką. Panevėžyje įsteigė pirmuosius elektrikų kursus, jiems vadovavo.

Vynupės kaime gimė Feliksas Bielinskis (1904–1986) – architektas, kraštotyrininkas, menotyros mokslų kandidatas. Pagal jo projektus Lietuvoje pastatyta mokyklų, stadionų, gyvenamųjų namų, rekonstruotos Panevėžio rajono Uliūnų ir Geležių bažnyčios.

. Berniūnuose gimė Leonas Valkūnas (1914–1990) – vertėjas, literatūros tyrinėtojas. Iš lotynų ir graikų kalbų išvertė Longo „Dafnį ir Chloją“, Heliodoro „Etiopinius pasakojimus“, Ezopo ir Fedro „Pasakėčias“, T. Moro „Utopiją“, Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kroniką“. Parašė vidurinėms mokykloms lotynų kalbos vadovėlį.

Bliūdžių kaime gimė Steponas Biežis (1889–1973) – gydytojas, visuomenės veikėjas.

Ažagų kaime gimė Povilas Žilys (1897–1968) – Lietuvos generalinio štabo pulkininkas.

Piniavoje, Klemento Sakalausko sodyboje, galima susipažinti su bene didžiausia Baltijos šalyse privačia muzikos instrumentų kolekcija, gausybe antikvarinių daiktų.

Papušių kaime stovi iš Smilgių valsčiaus kilusio spalvingos ir nelengvos biografijos J. Zikaro mokinio skulptoriaus Bernardo Bučo „Nevėžis“.

Miško glūdumoje netoli Bernatonių įsikūręs medžio skulptorius Algirdas Varžinskas garsėja ne tik Panevėžio rajone. Jo darbų turi įsigiję užsienio kolekcininkai, garsūs menininkai. Kartu su kitais menininkais sukūrė įspūdingą keturiolikos koplytstulpių Kryžiaus stočių kelią Berčiūnuose.

Papušių piliakalnis įrengtas Nevėžio kairiojo kranto žemutinės terasos aukštumos kyšulyje, suformuotame jo senvagės. Aikštelė keturkampė, orientuota šiaurės rytų pietvakarių kryptimi, 12 m ilgio, 30 m pločio. Piliakalnis apaugęs pušimis ir krūmais. 2005 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-190 Papušių piliakalnis pripažintas valstybės saugomu paminklu. Paminklo teritorijos plotas 3 000 m².

Panevėžio seniūnijoje veikia Bernatonių, Pažagienių, Piniavos mokyklos-darželiai, Bernatonių, Berniūnų, Daukniūnų, Molainių, Piniavos, Šilagalio bibliotekos, Mato Grigonio literatūrinis muziejus, Šilagalio kultūros centras.

Seniūnijoje yra daug ūkininkų, vyrauja smulkūs ūkiai, kurie užsiima augalininkyste, gyvulininkyste, daržininkyste. Veikia Bernatonių, Berniūnų, Daukniūnų, Šilagalio žemės ūkio bendrovės.

Seniūnijoje gausu įvairių įmonių, paslaugas teikia Smiltynės sodyba, prekybos ir pramogų centras, futbolo klubas „Svaras“ (Bernatonių k.), žirginio sporto klubas „Pasaga“ (Bernatonių k.), Panevėžio rajono visuomeninė organizacija „Atletas“ (Pažagienių k.), autoservisai, transporto įmonės, apdirbama mediena, gaminami mėsos, konditerijos gaminiai, suvenyrai.


PAĮSTRIO SENIŪNIJA

PAĮSTRIO SENIŪNIJA

Gegužinės g. 28, LT-38432 Paįstrio k., Panevėžio r.
tel.: (8 45) 43 02 26, 8 612 73 952
el. p. [email protected]

Lankytinos vietos: 1. Paįstrio Švč. Mergelės Marijos globos bažnyčia; 2. Knygnešių ąžuolas – knygnešių susitikimo vieta, o šalia jo – paminklas Baltijos keliui; 3. Skulptoriaus Juozo Zikaro namas – muziejus Paliukų kaime; 4. Siaurojo geležinkelio kompleksas Skaistgirių kaime; 5. Pakuodžiupių kadagys; 6. Pamiškės dvaro sodyba.

Seniūnijos plotas – 16 380 ha, iš kurių 56,2 ha ploto užstatyta ir 40,2 ha sudaro vanduo. 35 % Paįstrio seniūnijos apylinkių sudaro miškai. 106 815 m. sudaro upės ir upeliai, tekantys Paįstrio seniūnijos ribose. Beveik per patį seniūnijos centro vidurį teka paslaptingą ir seną vardą turintis Įstro upelis, o vakarinėje seniūnijos dalyje Lėvens upė. Rytinėje dalyje stūkso ir daug paslapčių saugo Žalioji giria. Seniūnijos teritorija ribojasi su Karsakiškio ir Panevėžio seniūnijomis, taip pat Pasvalio rajonu. Seniūniją beveik per pusę dalina viena pagrindinių šalies transporto   arterijų – magistralė „Via Baltica“.

Paįstrio seniūnijoje įsikūrę 88 kaimai (didžiausi: Gegužinės k., Paįstrio k., Skaistgirių k, Pragarėlės k., Puodžiūnų k., Šeškų k., Gailiūnų k. ir Medikonių k.), yra apie 2,7 tūkst. gyventojų. Veikia paštas, Juozo Zikaro gimnazija, girininkija, biblioteka, muziejus, kultūros centras, 4 bendruomenės, Paįstrio šeimos gydytojo kabinetas, sporto klubas „Ąžuolynas“, Paįstrio kraštiečių klubas „Ąžuolas“.

1972 m. skulptoriaus Juozo Zikaro gimtojoje sodyboje Paliukų kaime įkurtas memorialinis muziejus, kuriame eksponuojamos jo darbų kopijos. Nuo 1919 m. Juozas Zikaras ir kūrė Panevėžyje, dėstė Panevėžio berniukų gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje. Čia sukūrė Vinco Kudirkos, Simono Daukanto, Jono Basanavičiaus biustus, Laisvės paminklą, kuris pastaytas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune.

Iš Stanionių kaimo kilęs garsus lietuvių išeivijos rašytojas Kazimieras Barėnas, Gailiūnų kaime gimė poetas Stasys Jasilionis. 1930–1939 m. Paįstrio kaime vargoninkavo ir kūrė kompozitorius Juozapas Gudavičius.

Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijoje veikia muziejus, jame sukaupta medžiagos apie Birželių dvarą, kuriame gimė lietuvių visuomenės veikėjas, teatro kūrėjas, aktorius, dramaturgas Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis (1852–1916 m.), apie skulptorių Juozą Zikarą (1881–1944 m.), kunigą, poetą Jurgį Tilvytį-Žalvarnį, netoli Paįstrio, Akmenytės vienkiemyje, gimusį radiotechnikos pagrindų Lietuvoje kūrėją profesorių Alfonsą Jurskį (1894–1976 m.) ir kt. Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijoje organizuojami tarptautiniai moksleivių dailės, tarptautiniai skulptorių plenerai, tradicinės meno šventės. Paįstrio kultūros centre vyksta daug tradicinių renginių: rajono mėgėjų teatrų šventės, kraštiečių šventės ir poezijos šventės.

Stanionių kaime įsikūręs Įstros aviaparkas, kur veikia lėktuvų muziejus, taip pat siūloma paskraidyti lėktuvu PA-28.

Pagrindinė verslo kryptis – žemės ūkis. Vyrauja augalininkystės, pieno gamybos, mėsinės galvininkystės ūkiai. Vienas stipriausių ūkių seniūnijoje – R. Vitkausko ūkis, kuris taiko pažangiausias technologijas, naujausius ūkininkavimo metodus. Kiti stambesni ūkininkai: M. ir L. Pačekajai, A. ir Ž. Križevičiai ir A. Žilinskas.