Kitos paslaugos

Kitos tvarkos

Būsto (aplinkos) pritaikymas – gyvenamųjų patalpų (aplinkos) žmonėms su negalia pritaikymas panaudojant specialius elementus, koreguojant šiems žmonėms neprieinamas erdves ir statybos sprendimus. Būsto pritaikymas sudaro sąlygas neįgaliajam laisviau judėti patalpose, aplinkoje bei naudotis būtiniausiais prietaisais buityje.

Teisę į būsto pritaikymą turi asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo ar darbingumo, ar specialiųjų poreikių lygis ir:

  • specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir asmuo turi judėjimo sutrikimų arba
  • judėjimo techninės pagalbos priemonių poreikis, arba
  • specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis dėl psichikos ar proto negalios (dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos (Australijos modifikacijos sistema) F kodas) (toliau – asmuo).

Sudarant būsto pritaikymo eilę, prioritetas teikiamas asmenims pagal šių prioritetų išdėstymo eilę:

  • asmenims iki 18 metų;
  • asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir kuriems paskirtos dializės procedūros;
  • asmenims, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas;
  • dirbantiems asmenims, išskyrus dirbančiuosius pagal savanoriškos veiklos sutartis. Prie dirbančių asmenų priskiriami ir tie, kurie vykdo individualią veiklą pagal verslo liudijimą ir (ar) pagal individualios veiklos pažymą ne trumpiau kaip 6 mėnesius iki prašymo pateikimo.

Pakartotinai tam pačiam asmeniui būstas gali būti pritaikomas ne anksčiau kaip po 10 metų nuo paskutinio Komisijos sprendimo tenkinti būsto pritaikymo poreikį priėmimo dienos, išskyrus šiuos atvejus:

  • jei asmeniui buvo skirtas laiptų kopiklis ir (arba) asmeniui dėl pasikeitusios sveikatos būklės ar ugdymosi poreikių reikalingi papildomi būsto pritaikymo darbai;
  • jei asmuo įsigijo naują būstą, kuris nuosavybės teise priklauso jam, arba asmeniui yra išnuomotas savivaldybės būstas (socialinis arba iš savivaldybės nuomojamas būstas), jei prieš tai jam buvo pritaikytas būstas, kuris nuosavybes teise priklausė atstovui.

Dėl pakartotinio būsto pritaikymo, nepraėjus 10 metų nuo paskutinio sprendimo tenkinti būsto pritaikymo poreikį priėmimo dienos, tikslingumo priima Komisija.

Savivaldybės administracija priima asmenų ar asmens atstovų prašymus ir konsultuoja asmenis ar atstovus dėl būsto pritaikymo darbų organizavimo būdų, tvarkos ir kitais su būsto pritaikymu susijusiais klausimais.

Asmuo ar atstovas pateikia prašymą savivaldybės administracijai pagal asmens nuolatinę gyvenamąją vietą. Prašyme nurodoma asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, ir atstovo (jeigu kreipiasi atstovas) vardas, pavardė, nuolatinės gyvenamosios vietos adresas, asmens ar atstovo telefono ryšio numeris ar elektroninio pašto adresas, prašomo pritaikyti būsto adresas. Asmuo ar atstovas prašyme gali nurodyti būsto pritaikymo darbų organizavimo būdą arba šią informaciją turi pateikti Komisijai, jai atliekant prašomo pritaikyti būsto apžiūrą.

Kartu su prašymu asmuo ar atstovas pateikia šiuos dokumentus ar jų kopijas:

  • asmens ir atstovo, jeigu prašymą ir dokumentus teikia atstovas, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę arba Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje);
  • dokumentus, pagrindžiančius, kad asmeniui turi būti teikiamas prioritetas (išrašą iš asmens medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a „Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“ (toliau – Forma Nr. 027/a), jei asmeniui yra paskirtos dializė procedūros arba jei kreipiamasi dėl pakartotinio būsto pritaikymo; pažymą ar kitą dokumentą iš ugdymo įstaigos, patvirtinantį, kad asmuo mokosi pagal formaliojo švietimo programas (nurodomas asmens vardas, pavardė, gimimo data, patvirtinimas, kad asmuo mokymosi pagal formaliojo švietimo programą) pažymą iš darbdavio, patvirtinančią, kad asmuo dirba (nurodomas asmens vardas, pavardė, gimimo data, patvirtinimas, kad asmuo dirba);
  • išrašą iš asmens medicininių dokumentų Formos Nr. 027/a ar kitą gydytojo pažymą, jei kreipiamasi dėl pakartotinio būsto pritaikymo nepraėjus 10 metų nuo paskutinio sprendimo tenkinti būsto pritaikymo poreikį priėmimo dienos, kai asmeniui dėl pasikeitusios sveikatos būklės ar ugdymosi poreikių reikalingi papildomi būsto pritaikymo darbai;
  • laisvos formos rašytinį būsto savininko sutikimą leisti pritaikyti jam nuosavybės teise priklausantį būstą, jei prašoma pritaikyti būstą asmeniui, kuris nėra to būsto savininkas (nurodomas būsto savininko vardas, pavardė, gimimo data, būsto adresas ir sutikimas leisti pritaikyti jam nuosavybės teise priklausantį būstą), išskyrus atvejį, kai prašoma pritaikyti socialinį ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą;
  • dokumentą, patvirtinantį asmens atstovavimo pagrindą (pavyzdžiui, gimimo liudijimą, teismo sprendimą (nutartį), įgaliojimą, asmens ar atstovo raštišką sutikimą, kad būsto pritaikymo klausimais asmeniui atstovautų kitas asmuo (nurodomas atstovo ir atstovaujamojo vardas, pavardė, gimimo data), kai asmens vardu prašymą teikia atstovas.

Prašymas ir dokumentai gali būti pateikti asmeniškai atvykus į savivaldybės administraciją, paštu, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, jei valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokia elektroninė paslauga, per kurjerį arba atstovą, kurio teisė atstovauti turi būti įrodoma dokumentu.

Būsto (aplinkos) pritaikymas apima neįgaliojo gyvenamo būsto (aplinkos) patalpų minimalų pertvarkymą, smulkius remonto darbus, užtikrinančius neįgaliajam savarankišką ir saugų judėjimą patalpose ir patekimą į būstą. Savivaldybių atsakingi specialistai įvertina būsto pritaikymo poreikį, tai yra kiek ir kokius darbus reikia atlikti (būsto įėjimo pritaikymas, keltuvų įrengimas, sanitarinių mazgų pritaikymas, vidinių durų platinimas, vandentiekio ir kanalizacijos įrengimas ir taip toliau). Rekomendacijas dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems savivaldybei teikia sudaryta Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija. Komisijos nario ir priežiūros funkcijas atlieka savivaldybės paskirti specialistai, o taip pat neįgaliųjų asociacijos atstovas, kurį savivaldybei deleguoja (pasitarus su nevyriausybinėmis organizacijomis) Neįgaliųjų reikalų departamentas. Savivaldybių atsakingiems specialistams įvertinus ir nustačius būsto pritaikymo poreikį, būsto pritaikymo darbus organizuoja savivaldybės arba patys pareiškėjai.

Informaciją teikia ir prašymus priima Socialinės paramos skyrius, 128 kab., tel. (8 45) 58 29 87.

Savivaldybės administracija organizuoja būsto pritaikymą neįgaliesiems vadovaudamasi Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. A1-37.

Informaciją apie techninės pagalbos priemonių gavimą teikia Panevėžio rajono socialinių paslaugų centras, adresas: Vasario 16-osios g, 27-18, Panevėžys, 119 kab., tel. 8 614 11036

Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems teikimas bendruomenėje

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu ir Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje 2020 metų projektų atrankos konkurso organizavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. rugsėjo 30d. įsakymu Nr. A1-560 ,,Dėl Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje 2020 metų projektų atrankos konkurso organizavimo nuostatų patvirtinimo“, 43 punktu, Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems projektų vertinimo ir atrankos komisijos sudarymo ir darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. A-483 ,,Dėl Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų vertinimo ir atrankos komisijos sudarymo ir darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, bei atsižvelgdamas į Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje 2020 metų projektų atrankos vertinimo komisijos 2019-12-09 posėdžio protokolą Nr. GR92-2, direktorius įsakymu patvirtino lėšas, skirtas Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje 2020 m. projektams finansuoti.

 

Eil.

Nr.

Projektą įgyvendinančios organizacijos pavadinimas

Iš viso

(eurais)

Iš jų

planuojamos lėšos iš valstybės biudžeto

(eurais)

planuojamos lėšos iš savivaldybės biudžeto

(eurais)

1

2

3

4

5

1.

Panevėžio rajono neįgaliųjų draugija

27 782,00

14 982,00

12 800,00

2.

Aukštaitijos regiono asociacija ,,Artritas“

6 815,00

6 815,00

0,00

3.

Bendrija ,,Vilties linija“

8 004,00

8 004,00

0,00

4.

VšĮ Neįgaliųjų integracijos centras

12 091,00

12 091,00

0,00

5.

VšĮ LASS Šiaurės rytų centras

5 323,00

5 323,00

0,00

6.

VšĮ Panevėžio kurčiųjų reabilitacijos centras

5 973,00

5 973,00

0,00

7.

Panevėžio vyskupija ,,Caritas“

10 812,00

10 912,00

0,00

 

Iš viso

76 800,00

64 000,00

12 800,00

Informuojame, kad Panevėžio rajono savivaldybės administracija vykdomam Neįgaliųjų socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje atrankos konkurso organizavimo 2020 metais atrankos konkursui (toliau – konkursas) yra pateiktos septynios paraiškos. Skelbiame konkursui pateiktų paraiškų sąrašą:

 

Eil.
Nr.

Registracijos Nr.

Pareiškėjo pavadinimas

1.

2019-10-28 GR90-9Panevėžio rajono neįgaliųjų draugija

2.

2019-10-25 GR90-8VšĮ Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centras

3.

2019-10-23 GR90-7Bendrija ,,Vilties linija“

4.

2019-10-31 GR90-11Panevėžio vyskupija ,,Caritas“

5.

2019-10-31 GR90-10Aukštaitijos regiono asociacija ,,Artritas“

6.

2019-10-31 GR90-12VšĮ Neįgaliųjų integracijos centras

7.

2019-11-04 GR90-13VšĮ Panevėžio kurčiųjų reabilitacijos centras


Socialinės paslaugos

Socialinės paslaugos

Bendrosios socialinės paslaugos:

  1. informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, sociokultūrinės paslaugos, asmeninės higienos ir priežiūros paslaugos teikiamos socialinės rizikos vaikams ir jų šeimoms, vaikams su negalia ir jų šeimoms, likusiems be tėvų globos vaikams, suaugusiems asmenims su negalia ir jų šeimoms, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms, socialinės rizikos asmenims, kitiems asmenims ir šeimoms (laikinai dėl ligos ar kitų priežasčių savarankiškumo netekusiems asmenims ir kt.);
  2.  transporto organizavimas teikiamas pagal poreikius asmenims, kurie dėl negalios, ligos ar senatvės turi judėjimo problemų ir dėl to negali naudotis visuomeniniu ar individualiu transportu.

Socialinės priežiūros paslaugos:

  1. pagalba į namus, apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose teikiama suaugusiems asmenims su negalia ir jų šeimoms, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms, kitiems asmenims ir šeimoms (laikinai dėl ligos ar kitų priežasčių savarankiškumo netekusiems asmenims ir kt.);
  2.  socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas, laikinas apnakvindinimas teikiamas socialinės rizikos vaikams ir jų šeimoms, vaikams su negalia ir jų šeimoms, suaugusiems asmenims su negalia ir jų šeimoms, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms, socialinės rizikos asmenims ir jų šeimoms.

Socialinės globos paslaugos teikiamos be tėvų globos likusiems vaikams, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa, vaikams su negalia, pensinio amžiaus asmenims su dideliu specialiųjų poreikių lygiu ar turintiems sunkią arba vidutinę negalią (75 metų ir vyresniems didelių specialiųjų poreikių lygis ar neįgalumo nustatymas nebūtina), neįgaliems asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais, kai darbingumo lygis iki 40 procentų, kurie negali gyventi savarankiškai, o socialinės priežiūros paslaugų nepakanka.

SOCIALINIŲ PASLAUGŲ SKYRIMAS, TEIKIMAS IR NUTRAUKIMAS

Dėl socialinių paslaugų gavimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas (toliau – Asmuo) kreipiasi į savo gyvenamosios vietos seniūniją arba į rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių ir užpildo prašymo – paraiškos socialinėms paslaugoms gauti formą SP-8 (toliau – prašymas), patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-183, ir pateikia šiuos dokumentus:

  1. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
  2. pažymą, patvirtinančią, kad asmuo yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (tik tuo atveju, kai nėra duomenų gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose);
  3. neįgaliojo arba pensininko pažymėjimą;
  4. sveikatos priežiūros įstaigos pažymą (027/a forma).

Prašymą dėl socialinių paslaugų skyrimo Asmeniui gali pateikti ir bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys, nurodę priežastį, dėl kurios asmuo negali to padaryti pats.

Seniūnijos socialinis darbuotojas arba Socialinės paramos skyriaus specialistas, gavęs Asmens prašymą, per 7 darbo dienas įvertina Asmens socialinių paslaugų poreikį ir užpildo Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimo formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. A1-67.

Asmens paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą bei galimybes savarankiškumą ugdyti ar kompensuoti asmens interesus ir poreikius atitinkančiomis socialinėmis paslaugomis. Asmens paslaugų poreikis nustatomas atsižvelgiant į asmens poreikių sritį ir asmens priskyrimą socialinei grupei.

Socialinės paramos skyriaus ar seniūnijų specialistai, nustatę Asmens socialinių paslaugų poreikį, išvadas bei visus kitus reikalingus dokumentus teikia rajono komisijai socialiai remtinų asmenų klausimams spręsti, kuri priima nutarimą dėl socialinių paslaugų skyrimo.

Sprendimą dėl socialinių pašalpų skyrimo priima Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjas ir išrašo siuntimą į paslaugas teikiančią įstaigą dėl paslaugų teikimo.

Socialinių paslaugų Panevėžio rajono socialinių paslaugų centre negali gauti asmenys, turintys proto negalią ar sergantys (esant šioms kontraindikacijoms):

  • agresyvaus elgesio, keliantys pavojų sau ir aplinkiniams (jiems reikalinga psichiatrinė pagalba);
  • infekcinėmis ir somatinėmis ligomis;
  • aktyviaja tuberkulioze;
  • odos infekcinėmis ligomis;
  • lytiškai plintančiomis ligomis ir AIDS;
  • lėtiniu alkoholizmu ir narkomanija.

SUAUGUSIOJO ASMENS SIUNTIMAS Į MINISTERIJOS PAVALDUMO GLOBOS NAMUS

Savivaldybės administracija, priėmusi sprendimą siųsti asmenį į Globos namus, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija ar dalininku (savininku) yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau vadinama – valstybės Globos namai), sprendimo kopiją išsiunčia Neįgaliųjų reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Departamentas).

 Globos namai, į kuriuos siunčiamas asmuo, yra parenkami pagal galimybes atsižvelgiant į asmens (globėjo, rūpintojo) pageidavimą. Apgyvendinant asmenis specialiuosiuose Globos namuose, pirmenybė teikiama tikslinių grupių, kurioms šie Globos namai yra skirti, asmenims.

Prieš apgyvendinant asmenį Globos namuose, yra išrašomas asmens siuntimas į Globos namus (toliau vadinama – siuntimas).

Jei Globos namuose yra laisvų vietų, Departamentas siuntimą išrašo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo dėl socialinės globos skyrimo gavimo dienos. Siuntimas pateikiamas (išsiunčiamas) asmeniui (globėjui, rūpintojui). Siuntimo kopija pateikiama Globos namams, į kuriuos asmuo siunčiamas. Departamento siuntimo kopija pateikiama savivaldybei, priėmusiai sprendimą dėl socialinės globos asmeniui skyrimo.

Išrašytas siuntimas galioja 30 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo asmeniui (globėjui, rūpintojui) dienos. Institucija, išrašiusi siuntimą, gali galiojimo terminą pratęsti, jeigu asmuo (globėjas, rūpintojas) raštu pateikia neginčijamas objektyvias priežastis, dėl kurių jis per nurodytą laiką negali apsigyventi Globos namuose.

Jeigu asmuo neapsigyvena Globos namuose per siuntimo galiojimo terminą, sprendimas skirti socialinę globą pripažįstamas netekusiu galios.

Jei Globos namuose nėra laisvų vietų, asmuo yra įrašomas į asmenų eilę ilgalaikei socialinei globai gauti valstybės Globos namuose, kurią sudaro ir tvarko Departamentas. Valstybės Globos namuose asmenys negali būti apgyvendinti be eilės – skubos tvarka.

Asmenų eilė ilgalaikei socialinei globai gauti valstybės Globos namuose sudaroma pagal savivaldybių sprendimų dėl ilgalaikės socialinės globos skyrimo valstybės Globos namuose gavimo Departamente datą. Tais atvejais, kai ta pačia data gaunami kelių savivaldybių sprendimai dėl socialinės globos skyrimo valstybės Globos namuose, sudarant eilę atsižvelgiama į šių sprendimų priėmimo datą, o kai ta pačia data gaunami keli vienos savivaldybės sprendimai, priimti ta pačia data, – į jų registracijos eilės numerį.

Vienas asmuo gali būti įrašytas tik į vieną eilę ilgalaikei socialinei globai gauti.

Departamentas turi teisę neišduoti siuntimo į valstybės Globos namus tais atvejais, kai savivaldybės sprendimas dėl socialinės globos skyrimo valstybės Globos namuose prieštarauja socialinių paslaugų skyrimą ir teikimą reglamentuojantiems teisės aktams. Departamentas apie tai turi informuoti savivaldybę.

Pagrindas. 2006-04-05 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-94 „Dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo“. Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2011-02-23 sprendimas Nr. T-23 „Dėl socialinių paslaugų teikimo tvarkos patvirtinimo“.

INFORMACIJĄ TEIKIA IR PRAŠYMUS PRIIMA Seniūnijos ir Socialinės paramos skyrius, 105 kab. Tel. (8 45) 46 65 37.

PASTABA. Atmintinė gali būti papildyta pasikeitus paslaugų teikimo tvarkai.

Siekiant pagerinti neįgalių asmenų ir senyvo amžiaus žmonių bei juos prižiūrinčių šeimos narių gyvenimo kokybę, Panevėžio rajono savivaldybėje pradėjo įgyvendinti integralios pagalbos asmens namuose projektą.

Planuojama projekto trukmė – 39 mėnesiai (pirmuosius 3 mėn. buvo vykdomi viešieji pirkimai, integralios pagalbos paslaugos bus teikiamos 36 mėn.). Projekto pradžios data – 2016-10-01.

Integrali pagalba susideda iš dviejų dalių – dienos socialinė globa ir slauga – tai visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu.

Dienos socialinės globos paslaugų tikslas – sudaryti sąlygas asmeniui kuo ilgiau visavertiškai gyventi namuose, bendruomenėje, gauti reikalingas socialinės globos ir slaugos paslaugas namuose, stiprinti asmens gebėjimus ir savarankiškumą, palaikyti socialinius ryšius su šeima, bendruomene, padėti įveikti negalią, ligą, socialinę atskirtį, užkirsti kelią kilti kitoms socialinėms problemoms.

Slaugos paslaugų tikslas – pagerinti asmens gyvenimo kokybę, išsaugoti jo savarankiškumą gyvenamojoje aplinkoje.

Integralios pagalbos paslaugas teikia Panevėžio rajono socialinių paslaugų centras.

Asmens integralios pagalbos poreikį nustato Panevėžio rajono savivaldybės administracijos seniūnijos specialistai socialiniam darbui. Dėl paslaugų gavimo asmuo (jo globėjas, rūpintojas ar asmeniui atstovaujantis suaugęs šeimos narys) turi kreiptis į Panevėžio rajono savivaldybės administracijos deklaruotos gyvenamosios vietos seniūniją. Sprendimą dėl socialinių paslaugų skyrimo priima Socialinės paramos skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Socialinių paslaugų skyrimo komisijos siūlymu.

Socialinė globa teikiama nuo 2 iki 8 val. per dieną 5 kartus per savaitę asmens namuose. Slaugos paslauga teikiama ne ilgiau kaip 4,5 valandos per dieną.

Slaugos paslaugos asmens namuose projekto įgyvendinimo laikotarpiu teikiamos nemokamai. Dienos socialinės globos asmens namuose paslaugų kainą nustatė Savivaldybės taryba – paslaugos kaina vienam paslaugos gavėjui nuo 2020-01-01 už 1 paslaugos valandą – 5,91 euro.

Mokėjimo dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai. Atsižvelgiant į finansines galimybes, jis moka nuo 20 iki 50 proc. asmens pajamų dydžio mokestį. Jeigu asmuo teikiamomis paslaugomis naudojasi ne visą mėnesį, mokama už faktiškai suteiktas dienos socialinės globos paslaugas.

INFORMACIJĄ TEIKIA IR PRAŠYMUS PRIIMA Seniūnijų socialiniai darbuotojai.

Panevėžio rajono teritorijoje esančios socialines paslaugas teikiančios įstaigos

ĮSTAIGAAPRAŠYMAS

Panevėžio rajono socialinių paslaugų centras

Adresas: Vasario 16-osios g. 27-18, Panevėžys
Tel. (8 45) 44 96 81
El. paštas [email protected]

Tinklalapis https://www.paneveziorspc.lt/

Kontaktinis asmuo direktorius Gintaras Navickas

Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Panevėžio rajono savivaldybės taryba.

Teikia bendrąsias socialines paslaugas;
pagalbą į namus;
integralią pagalbą asmens namuose;
vykdo atvejo vadybos funkcijas, vertinant šeimos pagalbos poreikius;
aprūpina techninės pagalbos priemonėmis, organizuojama ir teikia spec. transporto paslaugas;
teikia asmeninio asistento paslaugas.

Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro Ramygalos socialinės globos namai

Adresas: Dariaus ir Girėno g. 28, Ramygala, Panevėžio r.
Tel. (8 45) 59 21 61
El. paštas [email protected]
Kontaktinis asmuo Rita Kaupienė

Teikia ilgalaikės socialinės globos paslaugas.

 

Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro Krekenavos socialinės globos namai

Adresas: Vytauto g. 42, Krekenavos mstl., Panevėžio r.
Tel. (8 45) 59 31 25
El. paštas [email protected]
Kontaktinis asmuo Lina Hall

Teikia ilgalaikės socialinės globos paslaugas.

Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro Gustonių socialinės globos namai

Adresas: Nauradų k., Smilgių sen., Panevėžio r.
Tel. (8 45) 55 82 36
El. paštas mailto:[email protected]
Kontaktinis asmuo Valentinas Koncė

Teikia ilgalaikės socialinės globos paslaugas.

 

 

Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro Savarankiško gyvenimo namai

Adresas: Dariaus ir Girėno g. 28, Ramygala, Panevėžio r.
Tel. (8 45) 59 22 93, (8 45) 59 21 61
El. paštas [email protected]
Kontaktinis asmuo Rita Kaupienė

Teikia socialinės priežiūros paslaugas apgyvendinant savarankiško gyvenimo namuose.

 

Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro Daugiafunkcinis centras

Adresas: Dariaus ir Girėno g. 28, Ramygala, Panevėžio r.
Tel. (8 45) 58 70 70
El. paštas [email protected]
Kontaktinis asmuo Rita Kaupienė

Organizuoja asmeninės higienos ir priežiūros paslaugas.

Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro Vadoklių vaikų dienos centras ir Vadoklių krizių centras

Adresas: Statybininkų g. 32, Vadoklių mstl., Panevėžio r.
Tel.: (8 45) 55 22 41, 8 605 25 325
El. paštas [email protected]
Kontaktinis asmuo Ilona Benetaitė

Paramos šeimai tarnyba, kurioje teikiamos informavimo ir konsultavimo, psichologinio konsultavimo, socialinio darbo, laisvalaikio organizavimo paslaugos (paslaugas socialinės rizikos šeimoms, vaikams teikia socialiniai darbuotojai, psichologas ir kt. pasitelkti specialistai);
Vaikų dienos centras, teikiantis socialinės priežiūros paslaugas dienos metu (įrengta kompiuterių klasė, pamokų ruošimo kambarys, sporto salė su įranga, salė kultūros renginiams, virtuvėlė); vienu metu gali priimti 20 vaikų;
Krizių centras motinoms ir vaikams, kuriame teikiamos psichologinės pagalbos ir laikino apnakvindinimo paslaugos (2 šeimoms įrengti miegamieji kambariai, buitinės, sanitarinės –higienos patalpos, žaidimų kambarys) iki 3 parų.

Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro bendruomeniniai vaikų globos namai

Adresas: Vasario 16-osios g. 27-18, Panevėžys
Tel.: (8 45) 59 32 48, (8 45) 59 31 40
El. paštas [email protected]
Kontaktinis asmuo Neringa Černauskienė

Teikia trumpalaikę ir ilgalaikę socialinę globą vaikams, likusiems be tėvų globos.

Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro Globos centras

Adresas: Vasario 16-osios g. 27-18, Panevėžys
Tel.: (8 45) 59 32 48, (8 45) 59 31 40
El. paštas [email protected]
Kontaktinis asmuo Vilma Karošienė

Organizuoja budinčių globotojų, socialinių globėjų, globėjų giminaičių, įtėvių paiešką;
konsultuoja asmenis, pageidaujančius globoti (rūpintis), įvaikinti ar tapti budinčiais globotojais, asmenis, siekiančius steigti šeimynas;
apgyvendina vaiką budinčio globotojo šeimoje, atitinkančioje geriausius likusio be tėvų globos vaiko interesus;
dalyvauja planuojant vaiko laikinąją globą (rūpybą) ir jos peržiūrose.

VšĮ „Miežiškių bendruomeniniai vaikų globos namai“

Adresas: Nevėžio g. 15, Miežiškiai, Panevėžio r.
Tel. 8 656 49 031
Kontaktinis asmuo direktorius Eldaras Petrokas

Teikia trumpalaikę ir ilgalaikę socialinę globą vaikams, likusiems be tėvų globos.

VšĮ „Vilties namai“

Adresas: Skynimų k., Panevėžio sen., Panevėžio r.
Tel. (8 45) 55 25 51
El. paštas [email protected]
Kontaktinis asmuo Laima Biržetienė

Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – sutrikusio intelekto žmonių bendrija „Viltis“.

Teikia suaugusiųjų, turinčių psichinę ir protinę negalią, trumpalaikes ir ilgalaikės socialines globos paslaugas.

Jotainių socialinės globos namai

Adresas: Dvaro g. 1, Jotainių k., Vadoklių sen., Panevėžio r.
Tel., faks. (8 45) 55 47 36, 8 616 96 638
El. paštas [email protected]
Kontaktinis asmuo Kęstutis Mikalauskas
Tinklalapis http://www.jotainiuglobosnamai.lt

Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Teikia suaugusiųjų, turinčių psichinę ir protinę negalią, trumpalaikes ir ilgalaikes golobos paslaugas.

VšĮ Integruotų sveikatos paslaugų centro  Grupinio gyvenimo namai demencijomis ir Alzheimerio liga sergantiems asmenims 

Adresas: Pečionių g. 2, Naujikų k., Karsakiškio sen., Panevėžio r.
Tel. (8 45) 50 81 01
Kontaktinis asmuo Raimonda Ulianskienė

Teikiamos ilgalaikės socialinės globos paslaugos: apgyvendinimas, maitinimas, sveikatos priežiūros paslaugos, asmens higienos, laisvalaikio organizavimo ir kt. paslaugos.


Piniginė socialinė parama

Piniginė socialinė parama

Išmokos ir kompensacijos


Nustačius apsaugos vaikui poreikį, jo laikinosios priežiūros pas fizinius asmenius ar laikino apgyvendinimo pas fizinius asmenis metu vaiką laikinai prižiūrinčiam asmeniui už kiekvieną laikinai prižiūrimą ar laikinai apgyvendintą vaiką skiriama 6 bazinių socialinių išmokų dydžio (252 Eur) vaiko laikinosios priežiūros išmoka per mėnesį.

Išmokos dydis apskaičiuojamas:

  • vaiko laikinosios priežiūros atveju – nuo ketvirtos vaiko laikinosios priežiūros dienos;
  • vaiką laikinai apgyvendinus pas fizinius asmenis – nuo pirmos vaiko laikino apgyvendinimo dienos, proporcingai vaiko laikinosios priežiūros ar laikino apgyvendinimo kalendorinių dienų skaičiui.

Vaiko laikinosios priežiūros išmoka skiriama ir mokama vaiką prižiūrinčiam asmeniui.

Vaiko laikinosios priežiūros išmoka neskiriama, jeigu vaiko laikinoji priežiūra nustatoma tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą prašymu.

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti*:

  • asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  • prašymas išmokai gauti;
  • dokumentą, patvirtinantį vaiko laikinąją priežiūrą pas fizinius asmenius ar vaiko laikiną apgyvendinimą pas fizinius asmenis;
  • kt. dokumentai, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes (žr. Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatus).

Dėl vaiko laikinosios priežiūros išmokos asmuo gali kreiptis pasibaigus vaiko laikinajai priežiūrai ar laikinam apgyvendinimui, bet ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo vaiko laikinosios priežiūros ar vaiko laikino apgyvendinimo pirmos dienos.

* Pareiškėjui nereikia pateikti dokumentų, jei informacija gaunama iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

Pagrindas.

Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas (Žin., 1994, Nr.89-1706; 2004, Nr. 88-3208);

Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr.801 (Žin., 2004, Nr.100-3724);

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 81-2986).

INFORMACIJĄ TEIKIA IR DOKUMENTUS PRIIMA Socialinės paramos skyrius, 105 kab., tel. (8 45) 58 29 39.

PASTABA. Atmintinė gali būti papildyta pasikeitus įstatymui.

Auginančiam vaiką vienam iš vaiko tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų), įtėvių ar vaiko globėjui mokslo ar studijų laikotarpiu ir 12 mėnesių po mokslo ar studijų baigimo dienos, jeigu jis mokosi (mokėsi) pagal formaliojo profesinio mokymo programą (įskaitant ir profesinio mokymosi įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa nuo mokymosi pagal profesinio mokymo programą pradžios iki jos pabaigos) ar studijuoja (studijavo) aukštojoje mokykloje pagal nuolatinę studijų formą, iki jam sukaks 26 metai, arba jeigu jis studijuoja (studijavo) doktorantūroje ar medicinos rezidentūroje, iki jam sukaks 30 metų (įskaitant ir akademinių atostogų dėl nėštumo laikotarpį), ir jeigu pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jis neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos, skiriama 6 bazinių socialinių išmokų dydžio (252 Eur) išmoka per mėnesį.

Ši išmoka mokama nuo vaiko gimimo dienos, iki vaikui sukaks 2 metai.

Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu:

  1. asmuo, kuriam paskirta išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, įgyja teisę gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą;
  2. kitam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjui, ar vienam iš vaiko senelių už tą patį vaiką paskirta ir pradėta mokėti vaiko priežiūros išmoka pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą;
  3. pagal Išmokų vaikams įstatymo 14 straipsnį už tą patį vaiką paskirta išmoka įvaikinus vaiką.

Gimus dviem ar daugiau vaikų ar įvaikinus du ir daugiau vaikų, išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai dydis nedidinamas.

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes:

  1. asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  2. prašymas išmokai gauti;
  3. vaiko (vaikų) gimimo faktą patvirtinantys dokumentai*;
  4. švietimo įstaigos pažyma, kad asmenys mokosi, arba mokymosi ir (ar) kvalifikacijos pasiekimus įteisinantys dokumentai;
  5. kiti*.

Tais atvejais, kai vaiko tėvai dirba ar gyvena skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse, teisė į išmoką nustatoma vadovaujantis ES socialinės apsaugos sistemos koordinavimo reglamentais.

Dėl išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai galima kreiptis nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos. Jei šeima kreipsis vėliau, priklausanti jai išmoka bus paskirta ir sumokėta nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo visų dokumentų, būtinų išmokai skirti, pateikimo dienos.

* Pažymėtų dokumentų pateikti nereikia, jeigu pareiškėjo prašyme skirti išmoką nurodyti duomenys yra Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar kituose registruose ar valstybės informacinėse sistemose.

Pagrindas.

Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas (Žin., 1994, Nr.89-1706; 2004, Nr. 88-3208);

Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr.801 (Žin., 2004, Nr.100-3724);

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 81-2986).

INFORMACIJĄ TEIKIA IR PRAŠYMUS PRIIMA Socialinės paramos skyrius, 135 kab., tel.: (8 45) 45 40 83, (8 45) 50 82 09.

Prašymus galima pateikti ir svetainėje  www.spis.lt

Išmokos pagal pareiškėjo pateiktą prašymą pervedamos į bankus arba į pašto skyrius.

PASTABA. Atmintinė gali būti papildyta pasikeitus įstatymui.

Kai vienu metu gimsta du ar daugiau vaikų, vienam iš vaiko tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) skiriama išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui.

Kai vienu metu gimsta du vaikai, skiriama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (168 Eur) išmoka per mėnesį. Kai vienu metu gimsta daugiau kaip du vaikai, išmokos dydis atitinkamai didinamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžiu (168 Eur).

Ši išmoka mokama nuo vaikų gimimo, iki jiems sukaks dveji metai.

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes:

  1. asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  2. prašymas išmokai gauti;
  3. vaiko (vaikų) gimimo faktą patvirtinantys dokumentai*;
  4. kiti*.

Tais atvejais, kai vaiko tėvai dirba ar gyvena skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse, teisė į išmoką nustatoma vadovaujantis ES socialinės apsaugos sistemos koordinavimo reglamentais.

Dėl išmokos gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui galima kreiptis nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos. Jei šeima kreipsis vėliau, priklausanti jai išmoka bus paskirta ir sumokėta nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo visų dokumentų, būtinų išmokai skirti, pateikimo dienos.

* Pažymėtų dokumentų pateikti nereikia, jeigu pareiškėjo prašyme skirti išmoką nurodyti duomenys yra Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar kituose registruose ar valstybės informacinėse sistemose.

Pagrindas.

Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas (Žin., 1994, Nr.89-1706; 2004, Nr. 88-3208);

Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr.801 (Žin., 2004, Nr.100-3724);

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 81-2986).

INFORMACIJĄ TEIKIA IR PRAŠYMUS PRIIMA Socialinės paramos skyrius, 135 kab., tel.: (8 45) 45 40 83, (8 45) 50 82 09.

Prašymus galima pateikti ir svetainėje  www.spis.lt

Išmokos pagal pareiškėjo pateiktą prašymą pervedamos į bankus arba į pašto skyrius.

PASTABA. Atmintinė gali būti papildyta pasikeitus įstatymui.

Kiekvienam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje, jo globos (rūpybos) laikotarpiu kas mėnesį mokama globos (rūpybos) išmoka.

Nuo 2022 m. sausio 1 d. padidintas ir diferencijuotas globos (rūpybos) išmokos dydis pagal vaiko amžių ir poreikius:

  • vaikams iki 6 metų skiriama 5,2 bazinių socialinių išmokų dydžio (218,4 Eur) išmoka;
  • vaikams nuo 6 iki 12 metų – 6 bazinių socialinių išmokų dydžio (252 Eur) išmoka;
  • vaikams nuo 12 iki 18 metų, neįgaliems vaikams, neatsižvelgiant į jų amžių, ir buvusiems globotiniams, jeigu pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo asmuo mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės ar nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį dėl jo ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros), taip pat tuo atveju, kai yra mirę pilnamečio arba emancipuoto ar santuoką sudariusio nepilnamečio asmens abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų), mokymosi laikotarpiu, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 24 metai – 6,5 bazinių socialinių išmokų dydžio (273 Eur) išmoka.

Tais atvejais, kai vaikas (asmuo), besimokantis pagal bendrojo ugdymo ir (ar) pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) bendrojo ugdymo mokyklos, profesinio mokymo teikėjo ar aukštosios mokyklos bendrabutyje arba vaikų socializacijos centre, mokslo metais vaikui iki 6 metų skiriama ir mokama 109,2 euro (2,6 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoka, vaikui nuo 6 iki 12 metų – 126 eurų (3 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoka, vaikui nuo 12 iki 18 metų arba iki nepilnametis pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką, vaikui, kuriam nustatytas neįgalumo lygis, neatsižvelgiant į jo amžių, ir buvusiems globotiniams iki 24 metų, kuriems globa (rūpyba) pasibaigia dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo ir kurie mokosi ar studijuoja – 136,5 euro (3,25 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoka per mėnesį.

Globos (rūpybos) išmoka neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu:

  • vaikas (asmuo) yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, paskelbta jo paieška ar jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu, – kol neišnyksta šios aplinkybės;
  • vaikui globa (rūpyba) nustatyta iki 2006 m. gruodžio 31 d. imtinai apskrities viršininko įsteigtoje vaikų socialinės globos įstaigoje ir globa (rūpyba) socialinės globos įstaigoje finansuojama valstybės biudžeto lėšomis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka;
  • asmuo daugiau kaip du kartus įstojo ir mokėsi profesinio mokymo įstaigose pagal pirminio profesinio mokymo programą ar daugiau kaip du kartus įstojo ir studijavo aukštosiose mokyklose pagal tos pačios arba žemesnės pakopos studijų programą.

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti*:

  • asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  • prašymas išmokai gauti;
  • dokumentai, patvirtinantys išlaikymo vaikui priteisimą ar mokėjimą;
  • globos (rūpybos) nustatymą ir asmens paskyrimą globėju (rūpintoju) patvirtinantys dokumentai;
  • pažymos iš švietimo įstaigų, kai asmenys mokosi;
  • šeimynos, nevyriausybinės vaikų globos institucijos arba vaikų socialinės globos įstaigos registravimo dokumentai;
  • mokyklos pažyma, kai vaikas mokosi ir yra išlaikomas (gauna nakvynę ir maistą) mokyklos bendrabutyje, socializacijos centre;
  • kiti dokumentai, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes (žr. Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatus).

Dėl išmokų skyrimo gali kreiptis globėjas (rūpintojas), asmuo, vaiko laikinosios priežiūros metu laikinai prižiūrintis vaiką, arba pats 18 metų ir vyresnis asmuo.

Dėl išmokų reikia kreiptis:

  • į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę arba į savivaldybę, kurios teritorijoje yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, o jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos neturima arba asmuo nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą – į savivaldybę, kurioje gyvenama, išskyrus atvejį, kai kreipiamasi dėl globos (rūpybos) išmokoms vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta po 2007 m. sausio 1 dienos. Šiuo atveju vaiko globėjas (rūpintojas) dėl globos (rūpybos) išmokos vaikui kreipiasi į savivaldybės, kurios vaiko teisių apsaugos institucijos teikimu vaikui buvo nustatyta globa (rūpyba), administraciją;
  • jei vaikas globojamas šeimynoje, globos centre ar kitoje vaikų globos institucijoje (įstaigoje), dėl išmokų skyrimo reikia kreiptis į savivaldybę, kurios teritorijoje šeimyna, globos centras ar vaikų globos institucija (įstaiga) įregistruota;
  • jei pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo asmuo mokosi Lietuvos Respublikos bendrojo ugdymo mokykloje, profesinėje mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje, dėl globos (rūpybos) išmokos skyrimo reikia kreiptis į savivaldybę, kurios teritorijoje yra mokykla;
  • jei asmuo studijuoja užsienio valstybės bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje, dėl globos (rūpybos) išmokos skyrimo reikia kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę arba į savivaldybę, kurios teritorijoje yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Jeigu iki išvykstant mokytis ar studijuoti į užsienio valstybės mokymo įstaigą asmens gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota ir jis nebuvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, dėl globos (rūpybos) išmokos skyrimo reikia kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje jis iki išvykimo faktiškai gyveno, administraciją.

Dėl globos (rūpybos) išmokos kreiptis galima nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos. Jei kreipiamasi vėliau, priklausanti išmoka paskiriama ir sumokama nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo visų dokumentų, būtinų išmokai skirti, pateikimo dienos.

* Pareiškėjui nereikia pateikti dokumentų, jei informacija gaunama iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

Pagrindas.

Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas (Žin., 1994, Nr.89-1706; 2004, Nr. 88-3208);

Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr.801 (Žin., 2004, Nr.100-3724);

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 81-2986).

INFORMACIJĄ TEIKIA IR DOKUMENTUS PRIIMA Socialinės paramos skyrius, 105 kab., tel. (8 45) 58 29 39.

Prašymus galima pateikti ir svetainėje www.spis.lt

PASTABA. Atmintinė gali būti papildyta pasikeitus įstatymui.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. pagalbos pinigai skiriami ir mokami socialiniams globėjams (rūpintojams), globėjams (rūpintojams) giminaičiams, budintiems globotojams ir šeimynų dalyviams, kurių globojamiems vaikams laikinoji globa (rūpyba) nustatyta Panevėžio rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) administracijos direktoriaus įsakymu, o nuolatinė globa vaikui, kurio gyvenamoji vieta deklaruota Savivaldybės teritorijoje – teismo sprendimu (nutartimi). Pagalbos pinigai skiriami ne daugiau kaip už 3 praėjusius mėnesius nuo prašymo ir visų dokumentų pateikimo dienos. Kai vaikams globa (rūpyba) nustatyta iki Aprašo įsigaliojimo dienos, pagalbos pinigai skiriami ne daugiau kaip už 3 praėjusius mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos, bet ne anksčiau kaip nuo Aprašo įsigaliojimo dienos.

Socialiniams globėjams (rūpintojams), globėjams (rūpintojams) giminaičiams, budintiems globotojams ir šeimynų dalyviams mokama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (168 Eur) išmoka per mėnesį už kiekvieną jo šeimoje globojamą vaiką, neatsižvelgiant į vaiko amžių ar neįgalumo lygį.

Pagalbos pinigai skiriami už vaiką iki 18 metų ir vyresnį, jeigu jis gyvena pas socialinį globėją (rūpintoją), globėją (rūpintoją) giminaitį, budintį globotoją ir šeimynoje ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai. Vaikui baigus bendrojo ugdymo mokyklą, pagalbos pinigai mokami iki tų metų rugsėjo 1 d.

Prašymus skirti pagalbos pinigus socialinis globėjas (rūpintojas), globėjas (rūpintojas) giminaitis, šeimynos dalyvis teikia Socialinės paramos skyriui.

Kartu su prašymu pateikiami šie dokumentai:

1. asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai;

2. šeimynos registracijos dokumentas (tik šeimynos dalyviams);

3. dokumentai, patvirtinantys laikinosios ar nuolatinės globos (rūpybos) nustatymą.

Pagalbos pinigai socialiniam globėjui (rūpintojui), globėjui (rūpintojui) giminaičiui, šeimynos dalyviui skiriami Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto Socialinės paramos skyriaus vedėjo sprendimu, budinčiam globotojui – Globos centro vadovo sprendimu, ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų.

Pagalbos pinigai neskiriami:

1. jeigu paskelbta prižiūrimo, globojamo (rūpinamo) vaiko paieška ar jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu, kol neišnyksta nurodytos aplinkybės;

2. jeigu vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatyta tėvų prašymu dėl jų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos.

Socialinis globėjas (rūpintojas), globėjas (rūpintojas) giminaitis, šeimynų dalyvis turi teisę atsisakyti paskirtų pagalbos pinigų, pateikęs Socialinės paramos skyriui, o budintis globotojas – Globos centrui, prašymą dėl pagalbos pinigų mokėjimo nutraukimo.

Socialinis globėjas (rūpintojas), globėjas (rūpintojas) giminaitis, šeimynų dalyvis, Globos centras per 1 mėnesį nuo pasikeitusių aplinkybių, turinčių įtakos pagalbos pinigams mokėti, privalo apie tai raštu pranešti Socialinės paramos skyriui.

Pagalbos pinigų naudojimą pagal paskirtį prižiūri Socialinės paramos skyrius ir Globos centras.

Pagalbos pinigų mokėjimas nutraukiamas:

1. nustačius, kad pagalbos pinigai naudojami ne pagal paskirtį ir neužtikrinama globotinio (rūpintinio) gerovė;

2. įvaikinus globotinį (rūpintinį);

3. apgyvendinus globotinį (rūpintinį) socialinės globos įstaigoje;

4. socialiniam globėjui (rūpintojui), globėjui (rūpintojui) giminaičiui, budinčiam globotojui, šeimynos dalyviui deklaravus savo gyvenamąją vietą kitoje valstybėje;

5. panaikinus globą (rūpybą);

6. socialiniam globėjui (rūpintojui), globėjui (rūpintojui) giminaičiui, budinčiam globotojui, šeimynos dalyviui atsisakius pagalbos pinigų;

7. socialiniam globėjui (rūpintojui), globėjui (rūpintojui) giminaičiui, budinčiam globotojui, šeimynos dalyviui atsisakius sudaryti galimybes vykdyti pagalbos pinigų kontrolę;

8. mirus globotiniui (rūpintiniui) ar socialiniam globėjui (rūpintojui), globėjui (rūpintojui) giminaičiui, budinčiam globotojui, šeimynos dalyviui.

Pagalbos pinigų mokėjimas socialiniam globėjui (rūpintojui), globėjui (rūpintojui) giminaičiui, šeimynos dalyviui nutraukiamas Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto Socialinės paramos skyriaus vedėjo sprendimu, budinčiam globotojui – Globos centro vadovo sprendimu, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas.

Pagalbos pinigų gavėjas apie priimtą sprendimą nutraukti pagalbos pinigų mokėjimą informuojamas asmens prašyme nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Permokėti pagalbos pinigai, socialiniam globėjui (rūpintojui), globėjui (rūpintojui) giminaičiui, budinčiam globotojui, šeimynos dalyviui nesutikus jų grąžinti, išieškomi Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Aprašas keičiamas, pildomas ir pripažįstamas netekusiu galios Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimu.

PAGRINDAS. Pagalbos pinigų mokėjimo už tėvų globos netekusių vaikų globą (rūpybą) Panevėžio rajono savivaldybėje tvarkos aprašas, parvirtintas Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. T-182.

INFORMACIJĄ TEIKIA IR DOKUMENTUS PRIIMA Socialinės paramos skyrius, 105 kab., tel. (8 45) 58 29 39.

Vaiko globėjui (rūpintojui) už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje yra mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (168 Eur) globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas.

Šeimynos vykdomai vaiko globai (rūpybai) užtikrinti už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimynoje, yra skiriamas ir kartą per mėnesį mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio  (168 Eur) globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas.

Globos centrui, įgyvendinančiam vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje yra mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (168 Eur) globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas.

Nuo 2022 m. sausio 1 d., jeigu pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo asmuo lieka gyventi ir yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) šeimoje, šeimynoje ar globos centre, kuriuose iki pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo jam buvo nustatyta globa (rūpyba), ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteikiamų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai, įskaitant atvejus, kai asmuo išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) ir bendrojo ugdymo mokyklos, profesinio mokymo teikėjo bendrabutyje ar vaikų socializacijos centre, buvusiam vaiko globėjui (rūpintojui) (šeimai, šeimynai ar globos centrui) skiriamas ir mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (168 Eur) globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas per mėnesį.

Globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas neskiriamas arba jo mokėjimas nutraukiamas, jeigu vaikas yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, paskelbta jo paieška ar jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu, – kol neišnyksta šios aplinkybės.

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti*:

  • asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  • prašymas išmokai gauti;
  • dokumentai, patvirtinantys išlaikymo vaikui priteisimą ar mokėjimą;
  • globos (rūpybos) nustatymą ir asmens paskyrimą globėju (rūpintoju) patvirtinantys dokumentai;
  • pažymos iš švietimo įstaigų, kai asmenys mokosi;
  • šeimynos, nevyriausybinės vaikų globos institucijos arba vaikų socialinės globos įstaigos registravimo dokumentai;
  • mokyklos pažyma, kai vaikas mokosi ir yra išlaikomas (gauna nakvynę ir maistą) mokyklos bendrabutyje, socializacijos centre;
  • kiti dokumentai, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes (žr. Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatus).

Tais atvejais, kai globa nustatoma vaikui, kuriam dar nėra sukakę pusantrų metų, ir jeigu vienkartinė išmoka gimus vaikui už šį vaiką anksčiau nebuvo išmokėta, ši 11 bazinių socialinių išmokų dydžio (462 Eur) vienkartinė išmoka skiriama vaiko globėjui.

Kiekvienam bendrai gyvenančių asmenų globojamam vaikui išmoka vaikui skiriama tokia pačia tvarka, kaip ir bendrai gyvenančių asmenų auginamam vaikui

Dėl globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo kreiptis galima nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos. Jei kreipiamasi vėliau, priklausanti išmoka paskiriama ir sumokama nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo visų dokumentų, būtinų išmokai skirti, pateikimo dienos.

* Pareiškėjui nereikia pateikti dokumentų, jei informacija gaunama iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

Pagrindas.

Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas (Žin., 1994, Nr.89-1706; 2004, Nr. 88-3208);

Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr.801 (Žin., 2004, Nr.100-3724);

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 81-2986).

INFORMACIJĄ TEIKIA IR DOKUMENTUS PRIIMA Socialinės paramos skyrius, 105 kab., tel. (8 45) 58 29 39.

Prašymus galima pateikti ir svetainėje www.spis.lt

PASTABA. Atmintinė gali būti papildyta pasikeitus įstatymui.

Kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio (73,50 Eur) išmoka per mėnesį.

Papildomai išmoka vaikui už tą patį vaiką skiriama ir mokama tik pagal vieną iš šių punktų:

  1. Kiekvienam bendrai gyvenančių asmenų, išskyrus asmenis, kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, nuo gimimo iki 18 metų ir vyresniam, jeigu mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) ir su juo bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai (258 Eur), išskyrus atvejį, kai paskirta socialinė parama mokiniams pagal LR socialinės paramos mokiniams įstatymą, jeigu vidutinės pajamos viršija 2 valstybės remiamų pajamų dydžius, yra skiriama ir mokama 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio (43,26 Eur) išmoka per mėnesį.
  2. Kiekvienam bendrai gyvenančių asmenų, kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio (43,26 Eur) išmoka per mėnesį.
  3. Kiekvienam neįgaliam vaikui (asmeniui), kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, nuo gimimo iki 18 metų arba iki nepilnametis neįgalus vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui vaikui arba vyresniam kaip 18 metų neįgaliam asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), nustatytam neįgalumo lygio arba 55 procentų ir mažesnio darbingumo lygio terminui, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio (43,26 Eur) išmoka per mėnesį.

Išmoka vaikui neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu vaikas (asmuo) yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, paskelbta jo paieška arba jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu, – kol neišnyksta šios aplinkybės.

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes:

  1. asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  2. prašymas išmokai gauti;
  3. vaiko (vaikų) gimimo faktą patvirtinantys dokumentai*;
  4. pažymos apie pajamas (tik tuo atveju, jei pajamos, palyginti su praėjusiais kalendoriniais metais, sumažėjo*;
  5. įmonės, įstaigos, organizacijos, fondo ar antstolio išduota pažyma apie lėšas vaikui išlaikyti (tuo atveju, jei pajamos, palyginti su praėjusiais kalendoriniais metais, sumažėjo)*;
  6. globos (rūpybos) nustatymą ir asmens paskyrimą globėju (rūpintoju) patvirtinantys dokumentai;
  7. pažymos iš švietimo įstaigų, kai yra vyresnių nei 18 metų besimokančių vaikų*;
  8. kiti*.

Dėl išmokų gali kreiptis vienas iš vaiką (vaikus) auginančių tėvų, globėjas (rūpintojas) arba pats 18 metų ir vyresnis asmuo.

Tais atvejais, kai vaiko tėvai dirba ar gyvena skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse, teisė į išmoką nustatoma vadovaujantis ES socialinės apsaugos sistemos koordinavimo reglamentais.

Pagrindas. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas (Žin., 1994, Nr.89-1706; 2004, Nr. 88-3208);

Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr.801 (Žin., 2004, Nr.100-3724);

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 81-2986).

* Dokumentų pateikti nereikia, jeigu pareiškėjo prašyme skirti išmoką nurodyti duomenys yra Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar kituose registruose ar valstybės informacinėse sistemose

DOKUMENTUS PRIIMA pareiškėjo deklaruotos gyv. vietos seniūnijos socialiniai darbuotojai.

INFORMACIJĄ TEIKIA Socialinės paramos skyrius, tel.: (8 45) 45 40 83, (8 45) 50 82 09, 135 kab.

Prašymus galima pateikti ir svetainėje www.spis.lt

Paskirtos išmokos pagal pareiškėjo pateiktą prašymą pervedamos į bankus arba į pašto skyrius.

PASTABA. Atmintinė gali būti papildyta pasikeitus įstatymui.

Moteriai, kuri pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturi teisės gauti motinystės išmokos, iki numatytos gimdymo datos likus 70 kalendorinių dienų skiriama 6,43 bazinės socialinės išmokos dydžio (270,06 Eur) vienkartinė išmoka nėščiai moteriai.

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes:

  1. asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  2. prašymas išmokai gauti;
  3. sveikatos priežiūros įstaigos išduota pažyma apie nėštumą;
  4. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus pažyma, kad moteriai nėra paskirta ir nemokama motinystės pašalpa, jeigu savivaldybės administracija nėra sudariusi asmens duomenų teikimo sutarties su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba;
  5. kiti*.

Dėl vienkartinės išmokos nėščiai moteriai reikia kreiptis ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo dienos, kurią moteriai buvo likę 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos.

Pagrindas. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas (Žin., 1994, Nr.89-1706; 2004, Nr. 88-3208);

Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr.801 (Žin., 2004, Nr.100-3724);

 * Dokumentų pateikti nereikia, jeigu pareiškėjo prašyme skirti išmoką nurodyti duomenys yra Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar kituose registruose ar valstybės informacinėse sistemose

INFORMACIJĄ TEIKIA IR  DOKUMENTUS PRIIMA Socialinės paramos skyrius,

tel.: (8 45) 45 40 83, (8 45) 50 82 09, 135 kab.

Prašymus galima pateikti ir svetainėje www.spis.lt

Paskirtos išmokos pagal pareiškėjo pateiktą prašymą pervedamos į bankus arba į pašto skyrius.

PASTABA. Atmintinė gali būti papildyta pasikeitus įstatymui.

Kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio (462 Eur) vienkartinė išmoka vaikui.

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes:

  • asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  • prašymas išmokai gauti;
  • vaiko (vaikų) gimimo faktą patvirtinantys dokumentai*;
  • kiti*.

Įvaikintam vaikui, neatsižvelgiant į tai, jam gimus vienkartinė išmoka vaikui jau buvo išmokėta, skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio (462 Eur) vienkartinė išmoka vaikui.

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes:

  • asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  • prašymas išmokai gauti;
  • vaiko (vaikų) gimimo faktą patvirtinantys dokumentai*;
  • teismo sprendimas įvaikinti;
  • kiti*.

Vaikui, kuriam globa nustatyta šeimoje ar šeimynoje, iki jam sukaks pusantrų metų, skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka vaikui, jeigu ši išmoka nebuvo išmokėta vaikui gimus ar pirmą kartą nustačius globą.

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes:

  • asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  • prašymas išmokai gauti;
  • vaiko (vaikų) gimimo faktą patvirtinantys dokumentai*;
  • globos nustatymą ir asmens paskyrimą globėju patvirtinantys dokumentai;
  • kiti*.

Dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui, išskyrus kai vaikui globa nustatyta šeimoje ar šeimynoje, įregistravus vaiko gimimą civilinės metrikacijos įstaigoje ir deklaravus vaiko gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, reikia kreiptis ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos. Vaikui, kuriam globa nustatyta šeimoje ar šeimynoje, dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui galima kreiptis iki jam sukaks pusantrų metų.

Dėl vienkartinės išmokos įvaikintam vaikui reikia kreiptis ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo vaiko įvaikinimo dienos.

* Pažymėtų dokumentų pateikti nereikia, jeigu pareiškėjo prašyme skirti išmoką nurodyti duomenys yra Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar kituose registruose ar valstybės informacinėse sistemose.

Pagrindas. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas (Žin., 1994, Nr.89-1706; 2004, Nr. 88-3208);

Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr.801 (Žin., 2004, Nr.100-3724);

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 81-2986).

INFORMACIJĄ TEIKIA IR PRAŠYMUS PRIIMA Socialinės paramos skyrius, 135 kab., tel.: (8 45) 45 40 83, (8 45) 50 82 09.

Prašymus galima pateikti ir svetainėje  www.spis.lt

Išmokos pagal pareiškėjo pateiktą prašymą pervedamos į bankus arba į pašto skyrius.

PASTABA. Atmintinė gali būti papildyta pasikeitus įstatymui.

Kiekvienam privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui jo tėvo ar motinos tarnybos laikotarpiu skiriama 1,5 bazinės socialinės išmokos dydžio (63 Eur) išmoka per mėnesį. Jeigu privalomąją pradinę karo tarnybą tuo pačiu metu atlieka ir vaiko tėvas, ir motina, išmokų vaikui skaičius nedidinamas.

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes:

  1. asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  2. prašymas išmokai gauti;
  3. karinio vieneto, kuriame privalomosios pradinės karo tarnybos karys (karė) atlieka tarnybą, išduotą pažymą apie atliekamą privalomąją pradinę karo tarnybą;
  4. kiti*.

Tais atvejais, kai vaiko tėvai dirba ar gyvena skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse, teisė į išmoką nustatoma vadovaujantis ES socialinės apsaugos sistemos koordinavimo reglamentais.

Dėl išmokos privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui galima kreiptis nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos. Jei šeima kreipsis vėliau, priklausanti jai išmoka bus paskirta ir sumokėta nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo visų dokumentų, būtinų išmokai skirti, pateikimo dienos.

* Pažymėtų dokumentų pateikti nereikia, jeigu pareiškėjo prašyme skirti išmoką nurodyti duomenys yra Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar kituose registruose ar valstybės informacinėse sistemose.

Pagrindas.

Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas (Žin., 1994, Nr.89-1706; 2004, Nr. 88-3208);

Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr.801 (Žin., 2004, Nr.100-3724);

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 81-2986).

INFORMACIJĄ TEIKIA IR PRAŠYMUS PRIIMA Socialinės paramos skyrius, 135 kab., tel.: (8 45) 45 40 83, (8 45) 50 82 09.

Prašymus galima pateikti ir svetainėje  www.spis.lt

Išmokos pagal pareiškėjo pateiktą prašymą pervedamos į bankus arba į pašto skyrius.

PASTABA. Atmintinė gali būti papildyta pasikeitus įstatymui.

Įvaikinus vaiką, jį auginančiam vienam iš vaiko įtėvių 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos (skubaus vykdymo atveju – nuo sprendimo vykdymo pradžios) skiriama 8 bazinių socialinių išmokų dydžio (336 Eur) išmoka per mėnesį ir mokama ne ilgiau, iki vaikui sukaks 18 metų, išskyrus atvejus, kai jis pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką ir jos dydis yra ne mažesnis už šioje dalyje nustatytą išmokos įvaikinus vaiką dydį.

Jeigu vaiko priežiūros išmokos, skiriamos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, dydis yra mažesnis, išmokos įvaikinus vaiką dydis yra lygus išmokos įvaikinus vaiką dydžio ir gaunamos vaiko priežiūros išmokos dydžio skirtumui.

Jeigu nuo teisės gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą atsiradimo dienos nepraėjo 24 mėnesiai, išmoka įvaikinus vaiką mokama nuo teisės gauti vaiko priežiūros išmoką pabaigos iki šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pabaigos.

Išmoka įvaikinus vaiką neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu:

  1. kitam iš vaiko įtėvių už tą patį įvaikintą vaiką paskirta vaiko priežiūros išmoka pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą;
  2. vaikas yra emancipuotas;
  3. vaikas yra susituokęs;
  4. vaikas yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, paskelbta jo paieška arba jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu, – kol neišnyksta šios aplinkybės;
  5. sutuoktinio (sugyventinio) vaiką įvaikina kitas sutuoktinis (sugyventinis).

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes:

  1. asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  2. prašymas išmokai gauti;
  3. vaiko (vaikų) gimimo faktą patvirtinantys dokumentai*;
  4. teismo sprendimas įvaikinti; kiti*.

Dėl vienkartinės išmokos įvaikintam vaikui reikia kreiptis ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo vaiko įvaikinimo dienos.

* Pažymėtų dokumentų pateikti nereikia, jeigu pareiškėjo prašyme skirti išmoką nurodyti duomenys yra Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar kituose registruose ar valstybės informacinėse sistemose.

Pagrindas.

Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas (Žin., 1994, Nr.89-1706; 2004, Nr. 88-3208);

Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr.801 (Žin., 2004, Nr.100-3724);

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 81-2986).

INFORMACIJĄ TEIKIA IR PRAŠYMUS PRIIMA Socialinės paramos skyrius, 135 kab., tel.: (8 45) 45 40 83, (8 45) 50 82 09.

Prašymus galima pateikti ir svetainėje  www.spis.lt

Išmokos pagal pareiškėjo pateiktą prašymą pervedamos į bankus arba į pašto skyrius.

PASTABA. Atmintinė gali būti papildyta pasikeitus įstatymui.


Socialinės paramos skyriaus informacija

Asmeniui, pasibaigus jam nustatytai globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo, skiriama 75 bazinių socialinių išmokų dydžio (3150 Eur) vienkartinė išmoka įsikurti.

Ši išmoka grynaisiais pinigais neišmokama, išskyrus atvejus, kai lieka nepanaudota mažesnė negu 2 bazinių socialinių išmokų dydžio išmokos dalis, kuri gali būti išmokama grynaisiais pinigais pačiam išmokos gavėjui.

Vienkartinė išmoka įsikurti gali būti panaudota:

  • būstui (gyvenamosioms patalpoms) pirkti; sumokėti daliai paskolos būstui statyti arba pirkti; būsto nuomai; mokesčiams už nuomojamo ar nuosavybės teise turimo būsto komunalines paslaugas; būstui remontuoti arba rekonstruoti; baldams, buitinei, vaizdo ir garso technikai, namų apyvokos reikmenims, vienam asmeniniam kompiuteriui, vienam mobiliojo ryšio telefonui įsigyti; studijų ir neformaliojo švietimo kainai padengti, mokymosi ir darbo priemonėms įsigyti; žemės sklypui įsigyti; mokamų sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų išlaidoms apmokėti; automobiliui įsigyti, jeigu asmuo turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti B ir B1 kategorijų motorinę transporto priemonę.

Vienkartinė išmoka įsikurti neskiriama ir nemokama, jeigu:

  • asmuo yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje;
  • asmuo yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, paskelbta jo paieška arba jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu, – kol neišnyksta šios aplinkybės.

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti*:

  • asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  • prašymas išmokai gauti;
  • globos (rūpybos) nustatymą patvirtinantys dokumentai;
  • kt. dokumentai, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes.

Vienkartinė išmoka įsikurti skiriama, jei prašymą šiai išmokai skirti savivaldybės administracijai asmuo pateikė iki jam sukako 25 metai.

* Pareiškėjui nereikia pateikti dokumentų, jei informacija gaunama iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

Pagrindas.

Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas (Žin., 1994, Nr.89-1706; 2004, Nr. 88-3208);

Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr.801 (Žin., 2004, Nr.100-3724);

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 81-2986).

INFORMACIJĄ TEIKIA IR DOKUMENTUS PRIIMA Socialinės paramos skyrius, 105 kab., tel. (8 45) 58 29 39.

PASTABA. Atmintinė gali būti papildyta pasikeitus įstatymui.


Socialinės paramos skyriaus informacija

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams skyrimo tvarka

Ši tvarka taikoma Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims:

  1. Lietuvos Respublikos piliečiams;
  2. užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje;
  3. Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka išduoti dokumentai, patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, ir kurie ne mažiau kaip 3 mėnesius gyvena Lietuvos Respublikoje. Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams darbuotojams (taip pat savarankiškai dirbantiems asmenims) ir jų šeimos nariams reikalavimas ne mažiau kaip 3 mėnesius gyventi Lietuvos Respublikoje netaikomas;
  4. užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje arba laikinoji apsauga;
  5. Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir kurie ne mažiau kaip 3 mėnesius gyvena Lietuvos Respublikoje. Šių valstybių piliečiams darbuotojams (taip pat savarankiškai dirbantiems asmenims) ir jų šeimos nariams reikalavimas ne mažiau kaip 3 mėnesius gyventi Lietuvos Respublikoje netaikomas.

Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei kreipimosi metu:

  1. nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo;
  2. pajamos vienam asmeniui yra mažesnės už 1,1 valstybės remiamų pajamų dydį (toliau – VRP);
  3. kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
  • vyresni kaip 18 metų asmenys dirba ir per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės arba ne mažiau kaip du trečdalius laiko skaičiuojant nuo darbo sutartyje nustatyto ne viso darbo laiko, kurio trukmė negali būti trumpesnė kaip du trečdaliai maksimalios darbo laiko trukmės, o jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
  • savarankiškai dirbantys asmenys, kurie per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, iš vykdomos veiklos gauna ne mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį;
  • nedirba, nes:
  • mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, kol jiems sukaks 24 metai ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai;
  • yra sukakę senatvės pensijos amžių arba gaunantys bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas, išskyrus pensijas, paskirtas asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), našlių ar našlaičių pensijas ir už tarnybą paskirtas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, arba asmenys, kurie kreipėsi dėl bet kokios rūšies pensijos, pensijų išmokų ir (ar) šalpos išmokų, išskyrus pensijas, asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), našlių ar našlaičių pensijas ir už tarnybą skiriamas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, skyrimo, bet jos dar nėra paskirtos ar paskirtos, bet neišmokėtos;
  • yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje;
  • vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo slaugo ar prižiūri asmenį (asmenis), savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) arba vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas fizinio asmens (fizinių asmenų), pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) tam tikroje srityje, arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa šeimoje, globėju, ar asmens (asmenų) arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta rūpyba šeimoje, rūpintoju;
  • asmuo ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus atvejus, kai asmeniui paskirtos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse  nustatytos  priverčiamosios medicinos priemonės ar asmeniui paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, arba jam ne trumpiau kaip vieną mėnesį išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas ar medicininė pažyma;
  • yra nėščia moteris, kuriai yra likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos;
  • vienas iš tėvų ar globėjų augina: vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 3 metų; pagal gydytojų rekomendaciją nelankantį švietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 8 metų; nelankantį švietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) dėl to, kad švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nėra vietų, arba dėl to, kad bendrai gyvenantys asmenys gyvena kaimo vietovėje didesniu kaip trijų kilometrų atstumu nuo švietimo įstaigos, vykdančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, ir savivaldybėje neteikiamos vaiko vežimo paslaugos, bet ne vėliau iki teisės aktų nustatyta tvarka privaloma leisti vaiką (vaikus) mokytis pagal pradinio ugdymo programą;
  • turimas vienintelis iš tėvų arba vienas iš tėvų, kai kitas dėl ligos, neįgalumo, bausmės atlikimo ir kitų svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), augina vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 8 metų ir dirba bendrai gyvenantiems asmenims nuosavybės teise priklausančius arba kitais Civilinio kodekso nustatytais pagrindais naudojamus ir (ar) valdomus ne mažiau kaip 2 hektarus žemės ūkio naudmenų;
  • vaikai (įvaikiai) nuo 16 iki 18 metų: mokosi; dirba; yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje; įstatymų nustatyta tvarka yra nustatytas neįgalumas; nėštumo metu; augina savo vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius);
  • vienas iš senelių prižiūri vaiką iki 3 metų, kurio priežiūrai šiam seneliui suteiktos vaiko priežiūros atostogos.

Kai kuriems asmenims taikomos papildomos sąlygos: auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, teisę į socialinę pašalpą turi:

  • kai yra sudaryta teismo patvirtinta sutartis dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismas priteisia šiam vaikui (įvaikiui) ar šiems vaikams (įvaikiams) išlaikymą, išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą;
  • tėvystės nustatymo, vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme, bylos dėl tėvystės nustatymo sustabdymo teismui paskyrus ekspertizę dėl giminystės ryšio įrodymo ir (ar) prašymo dėl išmokų, mokamų pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, mokėjimo nagrinėjimo laikotarpiu.
  • Asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas, arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas, kompensacijos neskiriamos, o socialinę pašalpą turi teisę gauti tik vaikas (vaikai), išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą. Asmenys, auginantys vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikę tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą, turi teisę gauti socialinę pašalpą ir kompensacijas.

Teisę į būsto šildymo išlaidų, išlaidų geriamajam vandeniui bei išlaidų karštam vandeniui kompensacijas turi gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, jei kreipimosi metu:

  • bendrai gyvenančių asmenų / asmens nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo;
  • kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš piniginei socialinei paramai gauti nurodytų sąlygų;
  • įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų /asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą.

Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, turintiems teisę į kompensaciją, kompensacijos skiriamos, jeigu laikotarpiu, už kurį kompensacijos apskaičiuojamos:

  • būsto šildymo išlaidos, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir VRP bendrai gyvenantiems asmenims / asmeniui dydžio;
  • geriamojo vandens, kurio kiekis ne didesnis už nustatytą normatyvą, išlaidos viršija 2 procentus bendrai gyvenančių asmenų / asmens pajamų;
  • karšto vandens, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už nustatytus normatyvus, išlaidos viršija 5 procentus bendrai gyvenančių asmenų / asmens pajamų.

Siekiantys gauti kompensacijas būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre.

Asmuo, turintis teisę į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos ir nuomojamame būste, ar bendrai gyvenantys asmenys, deklaruojantys gyvenamąją vietą skirtinguose būstuose, privalo pasirinkti vieną iš būstų, už kurį būtų teikiamos kompensacijos.

Daugiabučio namo savininkai, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų, turi dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančią savivaldybės patvirtintą programą, ir, jeigu toks sprendimas svarstomas ir priimamas, socialinės pašalpos dydis:

  • socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro:skirtumą tarp 1,4 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius;
  • skirtumą tarp 1,2 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių;
  • skirtumą tarp 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių.

Socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims, turintiems teisę ją gauti, taip pat ir tais atvejais, kai socialinė pašalpa skiriama tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, sudaro:

  • pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui – 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
  • antram bendrai gyvenančiam asmeniui – 80 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
  • trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims – 70 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį.

Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui papildomai skiriama socialinė pašalpa, jeigu vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys atitinka visas šias sąlygas:

  • vienas gyvenantis asmuo arba bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba (dirbo) ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
  • iki įsidarbinimo asmenys buvo įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau, negu nustatyta šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba dirbo užimtumo didinimo programoje numatytus darbus;
  • bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;
  • prašymas-paraiška skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus pateiktas ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo įsidarbinimo.

Papildomai socialinė pašalpa skiriama ir mokama už kiekvieną pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu dirbtą mėnesį, bet ne ilgiau kaip už 12 dirbtų mėnesių, ir jos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui sudaro:

  • pirmą–trečią papildomai mokamos socialinės pašalpos mokėjimo mėnesį – 100 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio;
  • ketvirtą–šeštą papildomai mokamos socialinės pašalpos mokėjimo mėnesį – 80 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio;
  • šeštą–dvyliktą papildomai mokamos socialinės pašalpos mokėjimo mėnesį – 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio.

 

Darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems (taip pat savarankiškai nedirbantiems) asmenims, išskyrus žemiau nurodytus atvejus, socialinės pašalpos dydis yra mažinamas:

  • gavusiam (gavusiems) socialinę pašalpą nuo 12 mėnesių iki 24 mėnesių – 20 procentų;
  • gavusiam (gavusiems) socialinę pašalpą nuo 24 mėnesių iki 36 mėnesių – 30 procentų;
  • gavusiam (gavusiems) socialinę pašalpą nuo 36 mėnesių iki 48 mėnesių – 40 procentų;
  • gavusiam (gavusiems) socialinę pašalpą nuo 48 mėnesių iki 60 mėnesių – 50 procentų;
  • gavusiam (gavusiems) socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių – 50 procentų sumažinta socialinė pašalpa skiriama nepinigine forma, kol asmenys nedirbs (taip pat savarankiškai nedirbs) arba nedalyvaus savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius.

Darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems (taip pat savarankiškai nedirbantiems) asmenims socialinės pašalpos dydis nemažinimas esant bent vienam iš šių atvejų, kai jie:

  • nedirba dėl priežasčių, nurodytų įstatyme;
  • socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu negavo Užimtumo tarnybos ar kitos valstybės valstybinės įdarbinimo tarnybos pasiūlymo dirbti arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;
  • Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dalyvauja savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje.

Socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai skaičiuojami sudedant laikotarpius, kuriais buvo mokama socialinė pašalpa. Jeigu asmenys dirbo (savarankiškai dirbo) arba dalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo mėnesio, kurį šios aplinkybės atsirado, pirmos dienos.

Bendrai gyvenantiems asmenims / asmeniui kompensuojama:

  • šildymo sezono metu – būsto šildymo išlaidų, kai naudingasis būsto plotas ir atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus normatyvus, dalis, viršijanti 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam gyvenančiam asmeniui;
  • išlaidų už geriamojo vandens kiekį, bet ne didesnį už normatyvą, dalis, viršijanti 2 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų;
  • išlaidų už karštą vandenį, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už normatyvus, dalis, viršijanti 5 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų.

Jeigu bendrojo naudojimo objekto valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius savivaldybės administracijai pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ir dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti, nuo kito mėnesio, už kurį skiriama būsto šildymo kompensacija, jo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 procentų, o nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus nuo šių aplinkybių atsiradimo.

Dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės arba savivaldybės, kurios teritorijoje yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją, o jei bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi ir neįtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, – į savivaldybės, kurios teritorijoje faktiškai gyvena, administraciją.

Būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuo nuomojamas būstas, administraciją.

Dokumentai, reikalingi socialinei pašalpai ir kompensacijoms gauti:

  • asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  • prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti;
  • pažymos apie pajamas (gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų;
  • priklausomai nuo aplinkybių, kitos pažymos, reikalingos paramai skirti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

Socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį pateiktas prašymas – paraiška, pirmos dienos, jei kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą.

Kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesius, jei kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turėjo teisę jas gauti.

Socialinė pašalpa ir kompensacijos gali būti skiriamos trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu yra žinomos priežastys, dėl kurių bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per šį laikotarpį neteks teisės į paramą, arba šios paramos dydis pasikeis.

Socialinė pašalpa ir kompensacijos gali būti skiriamos ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu nesikeičia bendrai gyvenančių asmenų sudėtis arba vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis, jų (jo) pajamos ir turtas.

Skiriant piniginę socialinę paramą, į bendrai gyvenančiu asmenų / asmens pajamas įskaitomos šios bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos:

  • pagal darbo sutartį arba kitų darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gautos pajamos, įskaitant dienpinigius, butpinigius, maistpinigius ir kitas pajamas (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamas);
  • autorinis atlyginimas, pajamos, gautos iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos;
  • pensijos, socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemokos (toliau – pensijos priemoka) ir (ar) pensijų išmokos (išskyrus senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensuojamąją sumą, mokamą pagal Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą, taip pat senatvės ir valstybinių pensijų kompensuojamąją sumą, mokamą pagal Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą), šalpos išmokos;
  • dividendai;
  • palūkanos;
  • individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno, ir (ar) mažosios bendrijos narių, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrųjų narių pajamos ir šių įmonių asmeniniams poreikiams gautos lėšų sumos;
  • individualios veiklos pajamos, gautos verčiantis veikla pagal verslo liudijimą (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamas) bei 70 procentų individualios veiklos pajamų, gautų verčiantis veikla pagal individualios veiklos vykdymo pažymą (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamas);
  • pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 3 hektarų) ir pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės kvitą, viršijanti 1750 Eur per einamuosius kalendorinius metus;
  • išmokos žemės ūkio veiklai;
  • piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai);
  • išmokos, mokamos pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymą;
  • socialinio pobūdžio pajamos (išskyrus vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas, mokamas iš valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ar savivaldybių biudžetų, socialinę paramą, skiriamą kitais šiame įstatyme nenumatytais atvejais ir mokamą iš savivaldybių biudžetų, išmokas, mokamas pagal Užimtumo įstatymą ir (ar) iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, darbdavio mokamas vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas bei kas mėnesį gaunamas socialinio pobūdžio pajamas: transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems; kompensacijas donorams; pagalbos pinigus, mokamus pagal Socialinių paslaugų įstatymą; išmoką vaikui, globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, mokamus pagal Išmokų vaikams įstatymą; būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, mokamą pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą; tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą, mokamus pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą);
  • išeitinė išmoka, išmokama nutraukiant darbo sutartį;
  • išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;
  • ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiais išmokėtos išmokos;
  • turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją), išskyrus draudimo išmokas, mokamas pagal turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat sveikatos draudimo sutartis patirtiems nuostoliams atlyginti;
  • turto pardavimo pajamos (išskyrus pajamas, įskaitomas į turtą);
  • pajamos už kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto nuomą;
  • loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai;
  • visų rūšių stipendijos (išskyrus stipendijas ir kitą materialinę paramą, teikiamą aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų, vientisųjų ir laipsnio nesuteikiančių studijų (išskyrus rezidentūros studijų studentus) studentams, studijuojantiems pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas (išskyrus asmenis, pakartotinai studijuojančius pagal tos pačios ar žemesnės pakopos studijų programas ir laipsnio nesuteikiančių studijų programas, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis), ir stipendijas bei kitą materialinę paramą, teikiamą profesinio mokymo įstaigų mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, ir stipendiją, mokamą bedarbiams, kurie dalyvauja profesinio mokymo ar įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonėse, stažuotėje);
  • gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis (išskyrus paskolas ar jų dalis, įskaitomas į turtą, aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti);
  • gautos dovanų, paveldėtos arba kitos faktiškai gaunamos piniginės lėšos (išskyrus piniginių lėšų dalį, gautą per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, neviršijančią 1 valstybės remiamų pajamų dydžio, ir pinigines lėšas, kuriomis kompensuojamos patirtos ir dokumentais pagrįstos su visuomenei naudinga veikla (savanoriška veikla ir pan.) susijusios išlaidos, ir labdarą piniginėmis lėšomis).

Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitoma dalis pajamų, gautų pagal darbo sutartį arba kitų darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, ir dalis pajamų, gautų vykdant individualią veiklą:

  • 20 procentų – bendrai gyvenantiems asmenims, neauginantiems vaikų (įvaikių), arba vienam gyvenančiam asmeniui;
  • 25 procentų – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius);
  • 30 procentai – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų (įvaikių);
  • 35 procentų – asmenims, vieniems auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius);
  • 40 procentai – asmenims, vieniems auginantiems tris ar daugiau vaikų (įvaikių).

Pajamos imamos išskaičius gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Piniginės lėšos vaikui išlaikyti (alimentai) į jas mokančio asmens pajamas neįskaitomos.

Skiriant socialinę pašalpą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitoma gauta socialinė pašalpa, taip pat papildomai mokama socialinė pašalpa, ir kompensacijos.

Skiriant kompensacijas, socialinė pašalpa, išskyrus papildomai mokamą socialinę pašalpą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas įskaitoma, o kompensacijos – neįskaitomos.

Pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos:

  • pagal vidutines 3 mėnesių, praėjusių iki mėnesio, nuo kurio skiriama parama, pajamas;
  • pagal mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, jeigu bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais, pasikeitė arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, yra gauta vienkartinė išmoka (premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos faktiškai gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas) ar iš karto už 2 ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos arba pasikeitė bendrai gyvenančių asmenų sudėtis ar vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis.

Minėta tvarka netaikoma, jeigu per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, buvo gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už 2 ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos.

Sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (administracinių ginčų komisijai, administraciniam teismui).

Pagrindas. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. T-184 „Dėl Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Informaciją teikia ir dokumentus priima socialiniai darbuotojai seniūnijose bei Socialinės paramos skyriaus 113 kab. ir 120 kab., tel.: (8 45) 58 29 98, (8 45) 58 29 65, (8 45) 50 37 26,(8 45) 58 29 88.

Pastaba. Atmintinė gali būti papildyta pasikeitus įstatymui.

 

 


Socialinės paramos skyriaus informacija

Šis tvarka taikomas asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Panevėžio rajono savivaldybėje, asmenims, nedeklaravusiems gyvenamosios vietos ir neįtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, tačiau faktiškai gyvenantiems Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, taip pat asmenims, kurie Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje nuomojasi būstą.

Tikslinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims (vienam gyvenančiam asmeniui) (toliau – asmuo) skiriama:

1. nukentėjus nuo gaisro, stichinės nelaimės ar įvykus kitai nelaimei, kai padaryta žala savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklausančiam asmens (šeimos) turtui:
1.1. gyvenamajam būstui, kuriame bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą, ir jei tai yra vienintelis gyvenamasis būstas – iki 100 bazinių socialinių išmokų (toliau – BSI) dydžio;
1.2. ūkiniam pastatui, turtui – iki 50 BSI dydžio;
2. būsto būtiniausiam skubiam remontui, kuriame bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą, ir jei tai yra vienintelis gyvenamasis būstas, kai vidutinės vieno bendrai gyvenančio asmens pajamos (toliau – Pajamos) neviršija 2 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžio, vieno gyvenančio asmens – 3 VRP dydžio, – iki 25 BSI dydžio;
3. nekompensuojamų techninės pagalbos ar ortopedijos priemonių, akinių vaikams išlaidų dalinei kompensacijai, jei Pajamos bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui neviršija 2 VRP dydžio, – iki 5 BSI dydžio;
4. gydyti siunčiamų asmenų kelionės išlaidoms kompensuoti, jei bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens Pajamos neviršija 2 VRP dydžių, – šiuo atveju mokama suma, kuri nurodyta kelionės išlaidas patvirtinančiuose dokumentuose (keleivinio transporto bilietai, sąskaitos faktūros ir kt.), bet ne didesnė nei 5 BSI dydžio;
5. asmens dokumentams tvarkyti, kai asmuo neturi dokumentų ir dėl to negali gauti socialinių garantijų, jei vieno šeimos nario Pajamos per mėn. neviršija 1 VRP dydžio, – šiuo atveju mokama suma, kuri nurodyta kompetentingos įstaigos pateiktoje sąskaitoje faktūroje, bet ne didesnė nei 2 BSI dydžio.

Vienkartinė pašalpa asmeniui skiriama:

1. gydymosi išlaidoms kompensuoti sunkios ligos, nurodytos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintame sunkių ligų sąraše:
1.1. sunkių ligų išvardintų 3, 11, 17, 18, 31, 32, 33, 34 sąrašo punktuose gydymui – 12 BSI dydžių;
1.2. sunkių ligų išvardintų 4, 6, 10, 30, 35 sąrašo punktuose gydymui – 10 BSI dydžių;
1.3. kitų sunkių ligų, išvardintų sąraše gydymui – iki 8 BSI dydžio.

2. sunkių pakenkimų sveikatai, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintame sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąraše gydymui – iki 8 BSI dydžio;
3. po traumos, įvykusios nelaimingo atsitikimo metu, po medicininės operacijos, pateikus gydymo įstaigos pažymą apie gydymą ar atliktą operaciją ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki kreipimosi dienos – iki 10 BSI dydžio;
4. grįžus iš socialinės ir psichologinės reabilitacijos įstaigų, jei nuo grįžimo laiko praėjo ne daugiau kaip 2 mėnesiai; išbuvo minimose vietose ne trumpiau kaip 6 mėnesius; yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje (išskyrus atvejus, kai asmuo įsidarbina, pradeda mokytis dienine forma arba netektas darbingumas yra 60 ir daugiau procentų, arba negali įsiregistruoti Užimtumo tarnyboje dėl pateisinamų priežasčių) – iki 3 BSI dydžio;
5. benamystės, bedarbystės ar kitos būtinos skubios piniginės socialinės paramos atvejais, atsižvelgiant į šeimos ar vieno gyvenančio asmens socialinę, materialinę padėtį ir kitas aplinkybes, įrodančias vienkartinės paramos būtinumą, jeigu Pajamos vienam asmeniui per mėn. neviršija
1,5 VRP dydžio. Vienkartinės pašalpos dydis – iki 5 BSI dydžio;
6. esant sunkiai materialinei padėčiai, kai Pajamos mažesnės už 1 VRP dydį – iki 5 BSI dydžio;
7. kitais tvarkoje nenumatytais atvejais, kai Pajamos neviršija 2,5 VRP dydžio –
iki 7 BSĮ dydžio;
8. ypatingais tvarkoje nenumatytais atvejais, kai yra Savivaldybės tarybos sprendimas, leidžiantis Savivaldybės administracijos direktoriui skirti vienkartinę pašalpą, – iki 80 BSI dydžio;
9. grįžus iš pataisos įstaigos, jei nuo grįžimo laiko praėjo ne daugiau kaip 2 mėnesiai, –
3,2 BSI dydžio.

Periodinė pašalpa asmeniui skiriama:

1. asmenims, nedraustiems sveikatos draudimu, apdrausti, jei asmuo neturi jokių pajamų, – iki 5 BSI dydžio suma pervedama į kompetentingos įstaigos sąskaitą;
2. pensinio amžiaus sulaukusiems, neįgaliems ar sunkiai sergantiems asmenims, kuriems būtinos medicininės slaugos paslaugos, kai slaugos paslaugų nefinansuoja Teritorinė ligonių kasa, dalinis apmokėjimas, pervedamas į slaugos paslaugas teikiančią medicinos įstaigą. Periodinė pašalpa skiriama laikotarpiui, kurį asmuo bus gydomas, tačiau ne ilgiau kaip 2 mėn.;
3. kreditui, paimtam daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanoms apmokėti, mirus vienam iš bendrai gyvenusių asmenų (buto savininkui), kol bus tvarkomi būsto paveldėjimo dokumentai, bet ne ilgiau kaip 4 mėn. Periodinės pašalpos dydis – mokama kredito ir palūkanų suma, bet ne didesnė kaip 2 BSI dydžio.

Sąlyginė pašalpa asmeniui skiriama:

1. įsiskolinimams už komunalinius patarnavimus iš dalies padengti (jeigu skola susidarė dėl objektyvių priežasčių) neįgaliems, pensinio amžiaus asmenims, bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vaikus, su sąlyga, kad asmuo pats mokės už komunalinius patarnavimus ne mažiau kaip 30 procentų savo gaunamų pajamų, jeigu asmenų pajamos vienam asmeniui per mėn. neviršija 1,5 VRP dydžio. Sąlyginės pašalpos dydis – iki 2 BSI dydžio. Sąlyginė pašalpa mokama, kol bus padengiamas įsiskolinimas, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėn.;
2. geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui asmens nuosavybės teise vienintelio jam priklausančio turto ribose, kai Pajamos vienam asmeniui neviršija 2 VRP dydžio, kompensuojama (apmokama) iki 30 BSI, bet ne daugiau negu patirtos (patiriamos) faktinės išlaidos, kai asmuo siekia prijungti jam nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros.

Tikslinė, vienkartinė, periodinė ar sąlyginė pašalpa (toliau – Vienkartinė parama) bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui skiriama vieną kartą per kalendorinius metus, išskyrus ypatingus atvejus (antrą kartą nukentėjus nuo gaisro, stichinės nelaimės, traumos, įvykusios nelaimingo atsitikimo metu, sunkiai susirgus kitam šeimos nariui ir kt.).

Asmuo, turintis teisę gauti Vienkartinę paramą, kreipiasi į savo gyvenamosios vietos seniūniją.

Kreipdamasis dėl Vienkartinės paramos, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (išskyrus ypatingus tvarkoje nenumatytus atvejus ir grįžusius iš pataisos įstaigos asmenis), prašymą (toliau – Prašymas), kuriame išsamiai aprašo savo socialinę padėtį ir nurodo aplinkybes, dėl kurių prašo vienkartinės pašalpos, ir kartu, atsižvelgiant į vienkartinės pašalpos prašymo aplinkybes, pateikia šiuos dokumentus:

1. pažymą apie grįžimą iš socialinės ir psichologinės reabilitacijos įstaigų;
2. gydymo įstaigos pažymą apie ligas ar pakenkimus sveikatai, išduotą ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius nuo Prašymo pateikimo dienos (jeigu pažymoje nėra nurodytas ligos kodas ar pakenkimo sveikatai kodas, o diagnozės neįmanoma perskaityti, Prašymas nesvarstomas);
3. gydymo išlaidas įrodančius dokumentus, išrašytus ne vėliau nei prieš 6 mėnesius nuo Prašymo pateikimo dienos (sąskaitas faktūras kartu su mokėjimo čekiais, dokumentus apie pirktus nekompensuojamus vaistus ar medicinines priemones ir kt.);
4. akinių vaikams, nekompensuojamų techninės pagalbos ar ortopedijos priemonių įsigijimo išlaidas įrodančius dokumentus, išrašytus ne vėliau nei prieš 6 mėnesius nuo Prašymo pateikimo dienos;
5. priešgaisrinės tarnybos, kitų kompetentingų institucijų išduotas pažymas, patvirtinančias papildomas išlaidas ar patirtus nuostolius, išrašytas ne vėliau nei prieš 6 mėnesius nuo Prašymo pateikimo dienos;
6. Prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančius ir bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens teisę gauti Vienkartinę paramą įrodančius kitus dokumentus, kurių nėra valstybės registruose ar kitose valstybės ar savivaldybių informacinėse sistemose;
7. pažymas apie įsiskolinimus ir mokamas sumas;
8. gydymo įstaigos pažymą apie Valstybinių ligonių kasų nustatytus slaugos paslaugų įkainius teikiant slaugos paslaugas ir apie tai nuo kada slaugos paslaugų nefinansuoja Teritorinė ligonių kasa;
9. geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimo darbų išlaidas pagrindžiančius dokumentus (sąmatas, PVM sąskaitas faktūras, sąskaitas faktūras) ir išlaidų apmokėjimą įrodančius dokumentus (banko arba kredito įstaigos sąskaitos išrašai, kasos kvitai ir kt.).

Prašymas gali būti pateiktas asmeniškai arba paštu. Jeigu Prašymas siunčiamas paštu, prie Prašymo turi būti pridėtos visų reikiamų dokumentų kopijos, patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka.
Seniūnijų socialinis darbuotojas, atsižvelgdamas į Prašymą, patikrina asmenų (asmens) buities ir gyvenimo sąlygas, surašo Aktą.
Prašymas ir kiti dokumentai, įrodantys Vienkartinės paramos būtinumą, pateikiami:

1. Vienkartinei paramai ypatingais tvarkoje nenumatytais atvejais – Savivaldybės administracijos direktoriui;
2. Vienkartinei paramai grįžus iš pataisos įstaigos – Socialinės paramos skyriui;
3. visais kitais atvejais seniūnijos Komisijai socialiai remtinų asmenų klausimams spręsti.

Seniūnijų socialinis darbuotojas, atsižvelgdamas į prašymą, patikrina asmenų (asmens) buities sąlygas, surašo buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą.
Komisija socialiai remtinų asmenų klausimams spręsti ne vėliau kaip per mėnesį nuo Prašymo seniūnijoje gavimo dienos apsvarsto gautus Prašymus, išanalizuoja dokumentus ir pateikia Socialinės paramos skyriui motyvuotą siūlymą skirti ar neskirti Vienkartinę paramą.
Vienkartinė parama neskiriama šiais atvejais:

1. nustačius, kad asmuo pateikė neteisingus duomenis apie gaunamą turtą, pajamas, apie save ir šeimos narius;
2. nustačius, kad bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamos viršija tvarkoje nustatytus VRP dydžius;
3. kai asmuo per nurodytą terminą nepateikė Vienkartinės paramos pagrįstumą įrodančių dokumentų;
4. kai asmuo nesudaro galimybės patikrinti buities ir gyvenimo sąlygų, kitų aplinkybių;
5. kai Komisija nenustato Vienkartinės paramos skyrimo būtinumo.

Pagrindas: Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2021-01-21 sprendimas Nr. T-3 „Dėl Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir pakeitimai.

Informaciją teikia ir dokumentus priima:

  • seniūnijų socialiniai darbuotojai;
  • dėl Vienkartinės paramos ypatingais tvarkoje nenumatytais atvejais ir grįžus iš pataisos įstaigos – Socialinės paramos skyrius, 120 kab., tel. (8 45) 50 37 26.

Pastaba. Atmintinė gali būti papildyta pasikeitus tvarkos aprašui.


Socialinės paramos skyriaus informacija

Socialinė parama skiriama mokiniams, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, ikimokyklinio ugdymo mokyklose ar pas kitą švietimo teikėją (išskyrus laisvąjį mokytoją) (toliau vadinama – mokykla) pagal bendrojo ugdymo programas, įregistruotas Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre (išskyrus suaugusiųjų ugdymo programas), ar priešmokyklinio ugdymo programą.

Socialinė parama neskiriama mokiniams, kurie mokosi ir pagal bendrojo ugdymo, ir pagal profesinio mokymo programas, taip pat mokiniams, kurie yra išlaikomi valstybės arba savivaldybės finansuojamose įstaigose arba kuriems Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka nustatyta vaiko laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), išskyrus atvejį, kai mokinys, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą turi teisę į nemokamus pietus nevertinant šeimos gaunamų pajamų (nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. – išskyrus atvejį, kai mokinys, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar pradinio ugdymo programą pirmoje klasėje turi teisę į nemokamus pietus nevertinant šeimos gaunamų pajamų).

Nustatomos dvi socialinės paramos mokiniams rūšys:

  • mokinių nemokamas maitinimas (pusryčiai, pietūs, pavakariai, maitinimas mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose);
  • parama mokinio reikmenims įsigyti.

Priklausomai nuo gaunamų pajamų:

  • Mokiniai turi teisę į nemokamus pietus ir į paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui (toliau vadinama – vidutinės pajamos vienam asmeniui) per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų  (toliau – VRP) dydžio (193,5 Eur);
  • Mokiniai turi teisę į nemokamus pietus ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 2 VRP dydžiai (258 Eur), atsižvelgiant į šeimos gyvenimo sąlygas šiais atvejais: ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką (vaikus), kai šeima augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas šeimos narys yra neįgalus;
  • Mokiniams, kurių vidutinės pajamos vienam asmeniui mažesnės nei 1,5 VRP dydžio (atskirais atvejais – 2 VRP dydžiai), gali būti skiriamas nemokamas maitinimas vasaros atostogų metu mokyklų organizuojamose  vasaros poilsio stovyklose.

Nepriklausomai nuo gaunamų pajamų:

Nuo 2020 m. sausio 1 d. mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklose, kuriose maitinimas organizuojamas taikant savitarnos principą (nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. visi priešmokyklinukai ir pirmokai), turi teisę į nemokamus pietus nevertinant šeimos gaunamų pajamų.

  • Nemokamas maitinimas neskiriamas mokiniams, jei tėvai yra atleisti nuo mokesčio už vaikų maitinimą mokyklų bendrabučiuose, išskyrus atvejį, kai mokinys, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą turi teisę į nemokamus pietus nevertinant šeimos gaunamų pajamų (nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. – išskyrus atvejį, kai mokinys, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar pradinio ugdymo programą pirmoje klasėje turi teisę į nemokamus pietus nevertinant šeimos gaunamų pajamų).
  • Savivaldybių administracijos turi teisę nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti skirti išimties atvejais, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 2,5 VRP dydžio (322,5 Eur).

Pajamų socialinei paramai mokiniams gauti apskaičiavimas

Vidutinės mėnesio pajamos socialinei paramai mokiniams gauti apskaičiuojamos pagal 3 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams mėnesio pajamas, nustatytas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnyje, arba pagal kreipimosi (atskirais atvejais – praėjusio mėnesio) dėl socialinės paramos mokiniams mėnesio pajamas, jei bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis ar bendrai gyvenančių asmenų sudėtis, palyginti su 3 praėjusiais kalendoriniais mėnesiais, pasikeitė.

Mokinio reikmenų rinkinių sudarymas ir jų kainos nustatymas

Mokinio reikmenims įsigyti (įskaitant pirkimo pridėtinės vertės mokestį) skiriama 2 BSI dydžių (84 Eur) suma vienam mokiniui per kalendorinius metus.

Jei mokinys yra patyręs socialinę riziką, mokinio reikmenų rinkiniai kiekvienam mokiniui sudaromi pagal jo individualius poreikius, atsižvelgiant į mokinių skaičių šeimoje ir jų jau turimus mokinio reikmenis.

Kur gali kreiptis dėl socialinės paramos mokiniams

Dėl socialinės paramos mokiniams, taip pat ir dėl nemokamų pietų nevertinant šeimos gaunamų pajamų, pareiškėjas (vienas iš mokinio tėvų, globėjų ar kitų bendrai gyvenančių pilnamečių asmenų, pilnametis mokinys ar nepilnametis mokinys, kuris yra susituokęs arba emancipuotas, mokinys nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, turintis tėvų sutikimą) kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje deklaruoja gyvenamąją vietą arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją, o jeigu gyvenamoji vieta nedeklaruota ir jis nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, – į savivaldybės, kurioje faktiškai gyvena, administraciją, užpildydamas prašymą-paraišką gauti socialinę paramą mokiniams ir prideda dokumentus, reikalingus socialinei paramai mokiniams gauti. Prie prašymo-paraiškos reikia pridėti pažymas apie pajamas (gautas per 3 praėjusius iki kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams mėnesius arba kreipimosi mėnesio (atskirais atvejais – praėjusio mėnesio) ir priklausomai nuo aplinkybių kitas pažymas, reikalingas socialinei paramai mokiniams gauti.

Prašymą-paraišką dėl mokinio nemokamo maitinimo pareiškėjas gali pateikti ir mokyklos, kurioje mokinys mokosi ar kuri organizuoja vasaros poilsio stovyklas, administracijai savivaldybės tarybos nustatyta kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams tvarka.

Kad mokinys gautų nemokamus pietus nevertinanat pajamų prašymą–paraišką galima pateikti nuo 2020 m. sausio 1 dienos.

Kad mokinys naujais mokslo metais gautų nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti prašymą–paraišką galima pateikti nuo kalendorinių metų liepos 1 dienos. Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti pareiškėjas gali kreiptis iki kalendorinių metų spalio 5 dienos.

Jei kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams metu bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo gauna piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, pareiškėjas pateikia mokyklos ar gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai laisvos formos prašymą gauti socialinę paramą mokiniams.

Jei socialinė parama mokiniui būtina ir mokinio tėvai nesikreipia dėl socialinės paramos mokiniams, mokykla apie tai raštu informuoja mokinio gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją dėl poreikio įvertinti šeimos gyvenimo sąlygas ir teikti socialinę paramą mokiniams.

Dokumentai, reikalingi socialinei paramai mokiniams gauti*:

  • tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  • prašymas–paraiška gauti socialinę paramą mokiniams;
  • vaiko (vaikų) gimimo faktą patvirtinantys dokumentai;
  • pažymos apie pajamas, išskyrus atvejį, kai pietūs skiriami nevertinanat šeimos gaunamų pajamų;
  • įmonės, įstaigos, organizacijos, fondo ar antstolio išduota pažyma apie lėšas vaikui išlaikyti;
  • žemės nuosavybės liudijimo arba pažymos apie turimą (nuomojamą) žemę kopija;
  • santuokos, ištuokos, mirties faktą patvirtinantys dokumentai;
  • kiti.

* Pareiškėjui nereikia pateikti dokumentų, jei informacija gaunama iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

Kuriam laikotarpiui skiriama socialinė parama mokiniams

Priklausomai nuo prašymo–paraiškos (prašymo) ir visų reikalingų dokumentų pateikimo dienos, mokiniams nemokamas maitinimas skiriamas:

nuo mokslo metų pradžios (jeigu sprendimas dėl socialinės paramos mokiniams skyrimo priimamas iki mokslo metų pradžios) iki mokslo metų pabaigos;

pateikus prašymą-paraišką (prašymą) mokslo metais ir tuo atveju, kai prašymas–paraiška (prašymas) pateikiamas iki mokslo metų pradžios, o sprendimas dėl socialinės paramos mokiniams skyrimo priimamas mokslo metais – nuo informacijos apie priimtą sprendimą gavimo mokykloje kitos dienos iki mokslo metų pabaigos;

vasaros atostogų metu mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose.

Priklausomai nuo prašymo–paraiškos ir visų reikalingų dokumentų pateikimo dienos, parama mokinio reikmenims įsigyti skiriama iki mokslo metų pradžios arba mokslo metais, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 15 dienos.

Sprendimas dėl socialinės paramos mokiniams skyrimo priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo-paraiškos (prašymo) ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.

Socialinės paramos mokiniams teikimas

Mokinių nemokamas maitinimas teikiamas toje mokykloje, kurioje mokiniai mokosi, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą. Valstybinių mokyklų mokinių nemokamas maitinimas teikiamas švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinta mokinių nemokamo maitinimo valstybinėse mokyklose tvarka, o savivaldybių ir nevalstybinių mokyklų mokiniams – savivaldybių tarybų patvirtinta mokinių nemokamo maitinimo savivaldybės ir nevalstybinėse mokyklose tvarka.

Parama mokinio reikmenims įsigyti teikiama pagal gyvenamąją vietą, vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtinta paramos mokinio reikmenims įsigyti tvarka.

Mokinių nemokamas maitinimas vasaros atostogų metu teikiamas mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose.

Mokiniams vietoj nemokamo maitinimo negali būti išmokami pinigai.

Pakeitus mokyklą, nemokamas maitinimas naujoje mokykloje pradedamas teikti nuo kitos darbo dienos, kai iš ankstesnės mokyklos buvo gauta pažyma apie mokinio teisę gauti nemokamą maitinimą.

Parama mokinio reikmenims įsigyti teikiama:

  • pinigais;
  • nepinigine forma, jeigu mokinys patiria socialinę riziką arba mokinį augina bendrai gyvenantys asmenys, patiriantys socialinę riziką, išskyrus atvejį, kai atvejo vadybininkas, koordinuojantis atvejo vadybos procesą, o kai atvejo vadyba netaikoma, – socialinis darbuotojas, dirbantis su asmenimis, patiriančiais socialinę riziką, rekomenduoja paramą mokinio reikmenims įsigyti teikti pinigine forma.

Pagrindas: 2006-06-13 Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas Nr. X-686 ir Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 23 d. sprendimas Nr. T-4 „Dėl socialinės paramos mokiniams teikimo Panevėžio rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Informaciją teikia ir prašymus priima Seniūnijų socialiniai darbuotojai, taip pat informaciją teikia Socialinės paramos skyrius, 135 kab., tel. (8 45) 50 82 09.

Prašymus galima pateikti ir svetainėje www.spis.lt

Pastaba. Tvarka gali būti papildyta pasikeitus įstatymui.


Socialinės paramos skyriaus informacija

Vienkartinė 8 bazinių socialinių išmokų dydžių (336 Eur) laidojimo pašalpa mokama mirusįjį asmenį laidojančiam asmeniui, kai miręs:

  1. Lietuvos Respublikos pilietis;
  2. Lietuvos Respublikoje gyvenęs užsienietis, turėjęs Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje;
  3. Lietuvos Respublikoje gyvenęs užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas kaip ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą;
  4. Lietuvos Respublikoje gyvenęs asmuo, kuriam buvo suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje;
  5. Asmuo, kuriam vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais turi būti taikomas šis įstatymas;
  6. Lietuvos Respublikoje gyvenęs užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi ir leista dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris iki mirties dirbo Lietuvos Respublikoje arba anksčiau dirbo ne trumpesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį ir buvo įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbis;
  7. Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvos prekybos asociacijos valstybės narės pilietis ir jo šeimos narys, kuriam buvo išduoti dokumentai, patvirtinantys ar suteikiantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje;
  8. Lietuvos Respublikoje gyvenusiam užsieniečiui, kuriam buvo išduotas leidimas dirbti sezoninį darbą Lietuvos Respublikoje;
  9. Lietuvos Respublikoje gyvenusiam užsieniečiui, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kaip perkeltiems įmonės viduje.

Laidojimo pašalpa taip pat mokama, kai anksčiau minėtų asmenų vaikas gimsta negyvas.

Laidojimo pašalpa nemokama, kai laidojama valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų lėšomis.

Dokumentai, reikalingi paramai mirties atveju gauti:

  1. asmens, turinčio teisę gauti paramą, tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  2. prašymas paramai mirties atveju gauti;
  3. medicininis mirties liudijimas (tais atvejais, kai vaikas gimė negyvas – medicininis perinatalinės mirties liudijimas), jeigu asmens mirtis neįregistruota Lietuvos Respublikos gyventojų registre;
  4. kai kreipiamasi dėl paramos palaikams parvežti – ir dokumentai, įrodantys patirtas palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidas, bei dokumentai apie bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gautas pajamas, jeigu informacija negali būti gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

*Dokumentų pateikti nereikia, jeigu pareiškėjo prašyme skirti išmoką nurodyti duomenys yra Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar kituose registruose ar valstybės informacinėse sistemose.

Laidojantis asmuo dėl laidojimo pašalpos turi kreiptis į savivaldybės administraciją pagal mirusio asmens buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu jo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota – paskutinę buvusią gyvenamąją vietą, arba pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo dienos.

Prašymas gali būti pateiktas asmeniškai, paštu arba elektroniniu būdu, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga. Jeigu prašymas siunčiamas paštu arba elektroniniu būdu, prie prašymo turi būti pridedamos visų reikiamų dokumentų kopijos, patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka.

Sprendimas dėl laidojimo pašalpos skyrimo turi būti priimtas ir nurodyta pašalpa laidojančiam asmeniui išmokėta ne vėliau kaip per 24 valandas nuo prašymo ir visų reikalingų laidojimo pašalpai gauti dokumentų (duomenų) gavimo savivaldybės administracijoje dienos, kai prašymas pateikiamas per 10 darbo dienų nuo teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo dienos.

Kai laidojantis asmuo dėl laidojimo pašalpos kreipiasi vėliau negu per 10 darbo dienų nuo teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo dienos, sprendimas dėl laidojimo pašalpos skyrimo turi būti priimtas ir laidojimo pašalpa išmokėta per vieną mėnesį nuo prašymo ir visų reikalingų laidojimo pašalpai gauti dokumentų (duomenų) gavimo savivaldybės administracijoje dienos.

Pagrindas: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-12-23 nutarimas Nr. 1-348 „Dėl paramos mirties atveju“.

Informaciją teikia ir prašymus priima Socialinės paramos skyrius, 113 kab., tel.: (8 45) 58 29 98, (8 45) 58 29 65.

Prašymus galima pateikti ir svetainėje www.spis.lt

Pastaba. Atmintinė gali būti papildyta pasikeitus nutarimui.


Socialinės paramos skyriaus informacija

Parama palaikams parvežti yra lygi faktinėms palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidoms, bet neturi viršyti 54 bazinių socialinių išmokų dydžių (2268 Eur).

Palaikų parvežimą organizavęs fizinis asmuo turi teisę į paramą palaikams parvežti, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu jo vidutinės pajamos, kai jis yra vienas gyvenantis asmuo, arba vienam asmeniui, kai jis yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų, tenkančios vidutinės pajamos, nurodytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje ir apskaičiuotos pagal nurodyto įstatymo 18 straipsnį, per mėnesį yra mažesnės negu 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai (387 Eur).

Parama palaikams parvežti neteikiama parvežti valstybės tarnautojų, valstybės pareigūnų, valstybės politikų ir karių, kurie žuvo arba mirė užsienyje dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, ir kursantų, mirusių dėl priežasčių, susijusių su profesiniu ar įvadiniu mokymu, palaikus, kurių palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidos apmokamos valstybės lėšomis.

Dokumentai, reikalingi paramai mirties atveju gauti:

  1. asmens, turinčio teisę gauti paramą, tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  2. prašymas paramai mirties atveju gauti;
  3. medicininis mirties liudijimas (tais atvejais, kai vaikas gimė negyvas – medicininis perinatalinės mirties liudijimas), jeigu asmens mirtis neįregistruota Lietuvos Respublikos gyventojų registre;
  4. dokumentai, įrodantys patirtas palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidas, bei dokumentai apie bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gautas pajamas, jeigu informacija negali būti gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

*Dokumentų pateikti nereikia, jeigu pareiškėjo prašyme skirti išmoką nurodyti duomenys yra Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar kituose registruose ar valstybės informacinėse sistemose.

Palaikų parvežimą organizavęs fizinis asmuo dėl paramos palaikams parvežti turi kreiptis į savivaldybės administraciją pagal mirusio asmens buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu jo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota – paskutinę buvusią gyvenamąją vietą, arba pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės į paramą palaikams parvežti atsiradimo dienos.

Prašymas gali būti pateiktas asmeniškai, paštu arba elektroniniu būdu, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga. Jeigu prašymas siunčiamas paštu arba elektroniniu būdu, prie prašymo turi būti pridedamos visų reikiamų dokumentų kopijos, patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka.

Sprendimas dėl paramos palaikams parvežti skyrimo turi būti priimtas ir nurodyta parama palaikų parvežimą organizavusiam fiziniam asmeniui turi būti išmokėta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo ir visų dokumentų gavimo dienos.

Pagrindas: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-20 nutarimu Nr. 618 patvirtintos Valstybės finansinės paramos užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką ir materialinės pagalbos teikimo Lietuvos Respublikos piliečiams, nukentėjusiems užsienio valstybėse, taisyklės. Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymas (Žin., 1993, Nr. 73-1371, 2016-09-29, TAR Nr. 2016-24186).

Informaciją teikia ir dokumentus priima Socialinės paramos skyrius, 112 kab., tel. (8 45) 58 29 36.

Pastaba. Atmintinė gali būti papildyta pasikeitus įstatymui.

Tikslinės kompensacijos


Slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos:

  • asmenims, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis;
  • asmenims, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Slaugos išlaidų tikslinė kompensacija asmenims, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – 2,6 tikslinių kompensacijų bazės dydžio.

Slaugos išlaidų tikslinė kompensacija asmenims, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis yra 1,9 tikslinių kompensacijų bazės dydžio.

Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos:

  • asmenims, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis;
  • asmenims, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija asmenims, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis yra 1,1 tikslinių kompensacijų bazės dydžio.

Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija asmenims, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis yra 0,6 tikslinių kompensacijų bazės dydžio.

Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos vaikams, kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta sunki ar vidutinė negalia, arba vaikams, kuriems iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas sunkus arba vidutinis neįgalumo lygis, iki jiems nustatytos negalios termino pabaigos skiriamos ir mokamos netaikant reikalavimo nustatyti specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį.

Šiuo atveju priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija vaikams, kuriems nustatyta sunki negalia arba sunkus neįgalumo lygis, yra vienos tikslinių kompensacijų bazės dydžio, o ši kompensacija vaikams, kuriems nustatyta vidutinė negalia arba vidutinis neįgalumo lygis, – 0,5 tikslinių kompensacijų bazės dydžio.

Slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos vaikams, kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, iki jiems nustatyto visiškos negalios termino pabaigos skiriamos ir mokamos netaikant reikalavimo nustatyti specialųjį nuolatinės slaugos poreikį ir yra 2,5 tikslinių kompensacijų bazės dydžio.

Teisė gauti tikslinę kompensaciją iki negalios, kuri buvo nustatyta iki 2005 m. birželio 30 d., arba specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikio, kuris buvo nustatytas iki 2018 m. gruodžio 31 d., termino pabaigos išsaugoma šiems asmenims:

  • neįgaliesiems, kuriems nustatytos negalios priežastis „nuo vaikystės“;
  • neįgaliesiems, pripažintiems tokiais iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukako 24 metai, taip pat asmenims, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios, iki jiems sukako 24 metai, padarinių neįgaliais pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukako 26 metai;
  • 60 procentų ir daugiau darbingumo netekusiems asmenims, kuriems specialusis nuolatinės slaugos arba nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatytas iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusia tvarka;
  • senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems specialusis nuolatinės slaugos arba nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatytas iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusia tvarka.

Dokumentai, reikalingi kompensacijai gauti:

  • Prašymas.
  • Asmens dokumentas.
  • Jeigu dėl kompensacijos paskyrimo kreipiasi vienas iš tėvų (įtėvių), globėjų ar rūpintojų, šių asmenų asmens tapatybes dokumentai ir dokumentai, patvirtinantys jo ir besikreipiančio giminystės ryšius.
  • Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduota pažyma, kad asmeniui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros poreikis.

Tikslinių kompensacijų bazės dydis nuo 2022-01-01 yra 126 eurų.

Pagrindas: Pagrindas: Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymas. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas.

INFORMACIJĄ TEIKIA IR DOKUMENTUS PRIIMA Socialinės paramos skyrius, 117 kab., tel.: (8 45) 58 29 82, (8 45) 58 29 36.

PASTABA. Atmintinė gali būti papildyta pasikeitus įstatymui.

Vienkartinės kompensacijos nukentėjusiems asmenims


Dėl vienkartinės kompensacijos gali kreiptis asmenys, 1945-07-22 – 1991-12-31 atlikę būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje ir sužaloti tarnybos metu, ir šioje armijoje žuvusiųjų ar mirusių vėliau dėl ligų, susijusių su tarnyba, šeimų nariai.

Vienkartinė kompensacija mokama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asmenims, nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, jeigu sužaloti ar žuvę asmenys į būtinąją karinę tarnybą ar karinius apmokymus sovietinėje armijoje buvo pašaukti iš Lietuvos teritorijos.

Asmenų, žuvusių ar mirusių būtinosios karinės tarnybos ir karinių apmokymų metu sovietinėje armijoje ar mirusių vėliau dėl ligų, susijusių su tarnyba, tėvams (įtėviams), kitos santuokos nesudariusiems sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams) ir kitiems išlaikytiniams lygiomis dalimis išmokama 4 171 eurų vienkartinė kompensacija.

Vienkartinės kompensacijos asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl sužalojimų ar ligų, susijusių su karine tarnyba ar kariniais apmokymais, išmokamos šių dydžių vienkartinės kompensacijos:

  1. pripažintiems netekusiais 75–100 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidais) – 2 086 eurų;
  2. pripažintiems netekusiais 60–70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidais) – 1 669 eurų;
  3. pripažintiems netekusiais 45–55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – III grupės invalidais) – 1 252 eurų;
  4. pripažintiems netekusiais 20–40 procentų darbingumo –835 eurų.

Kad gautų vienkartinę kompensaciją asmenys, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl sužalojimų ar ligų, susijusių su karine tarnyba ar kariniais apmokymais, kartu su prašymu pateikia Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos išduotą darbingumo lygio pažymą ar teritorinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos išduotą (iki 2005 m. liepos 1 d.) invalidumo pažymėjimą, galiojantį kreipimosi su prašymu išmokėti kompensaciją dieną.

Kad gautų vienkartinę kompensaciją už asmenis žuvusius būtinosios karinės tarnybos ar karinių apmokymų sovietinėje armijoje metu ar mirusius vėliau dėl ligų, kiekvienas šeimos narys savivaldybei, kurios teritorijoje buvo paskutinė žuvusiojo (mirusiojo) gyvenamoji vieta, turi pateikti prašymą bei šiuos dokumentus:

  1. žuvus asmeniui būtinosios karinės tarnybos ar karinių apmokymų sovietinėje armijoje metu, – mirties liudijimo nuorašą, patvirtintą įstatymo nustatyta tvarka, ir karinio dalinio, kuriame tarnavo žuvęs asmuo, pranešimą ar telegramą; o mirus vėliau dėl ligų, susijusių su tarnyba, – asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, kad mirtis įvyko dėl ligos, susijusios su būtinąja karine tarnyba sovietinėje armijoje (šiuos dokumentus pateikia vienas iš šeimos narių);
  2. giminystės ryšį su žuvusiuoju (mirusiuoju) įrodančius dokumentus, patvirtintus įstatymo nustatyta tvarka, – santuokos, gimimo liudijimo, kitų giminystės ryšį įrodančių dokumentų nuorašus.

Vienkartinės kompensacijos pervedamos į prašyme nurodytą asmeninę sąskaitą bankuose ir kitose kredito įstaigose.

Vienkartinės kompensacijos neindeksuojamos, neišmokėtos kompensacijos nepaveldimos.

Šios tvarkos nuostatos netaikomos asmenims, kurie patyrė žalą likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius, taip pat tiems, kuriems kompensacijos išmokėtos 1995–1997 metais.

Pagrindas: Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms (1945 07 22 – 1991 12 31)“ (Žin.,1994, Nr. 59-1162), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 1004 „Dėl Vienkartinių kompensacijų asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje žuvusiųjų šeimoms išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 131-4712; 2005, Nr. 112-4088; 2012, Nr. 65-3283).

Informaciją teikia ir dokumentus priima Socialinės paramos skyrius, 117 kab., tel.: (8 45) 58 29 82.

Ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams (toliau – kariai savanoriai), sužalotiems ginkluoto pasipriešinimo kovose, tardymo ar kalinimo metu, išmokama           1 622 eurų dydžio vienkartinė pašalpa.

Asmenims, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. buvo nustatytas invalidumas, susijęs su ginkluotu pasipriešinimu kovose, tardymu ar kalinimu, išmokama vienkartinė pašalpa:

1) pripažintiems netekusiais 75–100 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidais) – 4 171 euras;

2) pripažintiems netekusiais 60–70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidais) – 3 337 eurai;

3) pripažintiems netekusiais 45–55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – III grupės invalidais) – 2 503 eurai.

Kad gautų vienkartinę pašalpą sužaloti kariai savanoriai, gyvenamosios vietos savivaldybei kartu su prašymu pateikia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduoto kario savanorio teisinio pažymėjimo nuorašą, patvirtintą įstatymo nustatyta tvarka, ir Gydytojų konsultacinės komisijos išduotą išvadą apie sužalojimą, susijusį su ginkluotu pasipriešinimu kovose, tardymu ar kalinimu.

Kad gautų vienkartinę kompensaciją kariai savanoriai, pripažinti netekusiais darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), kariai savanoriai gyvenamosios vietos savivaldybei kartu su prašymu pateikia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduoto kario savanorio teisinio pažymėjimo nuorašą, patvirtintą įstatymo nustatyta tvarka, ir prašymo padavimo dieną galiojančio invalidumo, susijusio su ginkluotu pasipriešinimu kovose, tardymu ar kalinimu, pažymėjimo ar darbingumo lygio pažymos nuorašą, patvirtintą įstatymo nustatyta tvarka.

Mirus ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviui – kariui savanoriui, vienkartinė 20 BSI (bazinė socialinė išmoka) dydžio pašalpa išmokama jį laidojančiam asmeniui , jeigu jis yra Lietuvos Respublikos pilietis ir gyvena Lietuvoje. Laidojantis asmuo per mėnesį turi kreiptis į mirusio kario savanorio gyvenamosios vietos savivaldybę ir kartu su prašymu pateikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduoto kario savanorio teisinio statuso pripažinimo ir mirties liudijimų nuorašus, patvirtintus įstatymo nustatyta tvarka.

Skirtos pašalpos pagal pareiškėjų prašymus pervedamos į asmenines sąskaitas bankuose ir kitose kredito įstaigose.

Vienkartinės pašalpos mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

Pagrindas: 1997-11-25 Lietuvos Respublikos valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams įstatymas Nr. VIII-541,  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-02-12 nutarimas Nr. 177 „Dėl valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams“.

Informaciją teikia ir dokumentus priima. Socialinės paramos skyrius, 117 kab., tel. (8 45) 58 29 82.

Pastaba. Atmintinė gali būti papildyta pasikeitus įstatymui.

Kompensacijos už komunalines ir kt. paslaugas gavėjai:

  • Žuvusių nepriklausomybės gynėjų, nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, šeimoms (tėvams (įtėviams), sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams) iki 18 metų bei pilnamečiams vaikams, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pirmą kartą įgyja pirmąją kvalifikaciją pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinių ar ištęstinių studijų programą ir pirmą kartą įgyja bakalauro ar magistro laipsnį, – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo (išskyrus bendrojo ugdymo programų mokinius, turinčius teisę gauti kompensacijas iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis pagal šias programas, rugpjūčio 31 d.), tačiau ne vyresniems negu 24 metų) (toliau – šeimos nariai);
  • Nepriklausomybės gynėjams, netekusiems 45-100 procentų darbingumo dėl 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, ir kartu gyvenantiems jų šeimos nariams;
  • Nepriklausomybės gynėjams kurie buvo sunkiai ar apysunkiai sužaloti.

Kompensuojama 50 procentų faktinių išlaidų už:

  1. būsto šildymą;
  2. karštą vandenį;
  3. šaltą vandenį ir nuotekas;
  4. dujas;
  5. kietą ir skystą kurą;
  6. elektros energiją;
  7. laidinio telefono abonentinį mokestį;
  8. kitas paslaugas (namo ir šilumos tinklų eksploatacijos išlaidas, laiptinių ir rūsių apšvietimą, bendrų patalpų valymą, šiukšlių ir skystųjų nešvarumų išvežimą, liftą, laidinio radijo imtuvą, kolektyvinę TV anteną, žemę, esančią po daugiaaukščiu gyvenamuoju namu ir priskirtą šiems asmenims).

Laidojimo išlaidų kompensacija

Nepriklausomybės gynėjai, netekę 45-100 procentų darbingumo dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, laidojami valstybės biudžeto lėšomis, juos laidojančiam asmeniui skiriant 40 BSI (1520 Eur) dydžio laidojimo išlaidų kompensaciją.

Kompensacijų mokėjimas

Kompensacijų gavėjai privalo pateikti išlaidas pateisinančius dokumentus. Apskaičiuotų kompensacijų sumos pervedamos į energetines, komunalines, ryšio ir kitas paslaugas teikiančių įmonių atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose.

Kreipimosi vieta

Kreiptis dėl kompensacijos reikia į Savivaldybės, kurioje deklaruota gyvenamoji vieta, administracijos Socialinės paramos skyrių arba, jei gyvenamoji vieta niekur nedeklaruota, – į Savivaldybės, kurioje asmuo faktiškai gyvena, administracijos Socialinės paramos skyrių.

Pagrindas: 1991-01-16 Lietuvos Respublikos kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to įvykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymas Nr. I-954, 1994-12-22 Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas Nr. I-730.

Informaciją teikia ir prašymus priima Socialinės paramos skyrius, 117 kab., tel. (8 45) 58 29 98.

Pastaba. Tvarka gali būti papildyta pasikeitus įstatymui.

Vienkartinės pašalpos mokamos Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Vienkartinių pašalpų išmokėjimo pagrindas yra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sprendimas arba teismo nutartis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Vienkartinės pašalpos už žuvusius ar mirusius tardymo ar kalinimo metu 1940–1990 metų ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvius – karius savanorius ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvius – laisvės kovų dalyvius, lygiomis dalimis išmokamos:

  • jų tėvams (įtėviams);
  • kitos santuokos iki kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio žūties nesudariusiems sutuoktiniams;
  • vaikams (įvaikiams);
  • broliams ir seserims, jeigu jie pasipriešinimo okupacijoms dalyvio žuvimo metu buvo jaunesni kaip 18 metų ir neturėjo abiejų tėvų (abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų buvo miręs).

Išmokamos tokio dydžio vienkartinės pašalpos:

  1. ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – karių savanorių, žuvusių ginkluoto susirėmimo, sulaikymo, suėmimo ar okupacinės valdžios vykdytų slaptų operacijų, baudžiamųjų akcijų metu, GULAG‘o politinių kalinių sukilimų malšinimo metu, jeigu asmens žūtis ar mirtis yra susijusi su jo pasipriešinimo veikla, nužudytų ar mirusių tardymo metu iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo arba kurie nuteisti mirties bausme ir bausmė įvykdyta, šeimos nariams – 8 919 eurų;
  2. ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – karių savanorių, mirusių įkalinimo metu po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – laisvės kovų dalyvių, žuvusių ginkluoto susirėmimo, sulaikymo, suėmimo ar okupacinės valdžios vykdytų slaptų operacijų, baudžiamųjų akcijų metu, GULAG‘o politinių kalinių streikų malšinimo metu, jeigu asmens žūtis ar mirtis yra susijusi su jo pasipriešinimo veikla, nužudytų ar mirusių tardymo metu iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo arba kurie nuteisti mirties bausme ir bausmė įvykdyta, šeimos nariams – 6 689 eurų;
  3. neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – laisvės kovų dalyvių, nužudytų ar mirusių įkalinimo metu po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, šeimos nariams – 5 352 eurų;
  4. pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių, žuvusių ar mirusių tremties pasibaigus įkalinimui metu, šeimos nariams –3 415 eurų.

Kad gautų vienkartinę pašalpą, kiekvienas šeimos narys turi kreiptis į savivaldybę, kurios teritorijoje iki žuvimo ar suėmimo gyveno pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvis, pateikti prašymą, nurodyti asmens kodą ir nuolatinę gyvenamąją vietą ir šiuos dokumentus:

  1. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduoto pažymėjimo, patvirtinančio žuvusiajam (mirusiajam) pripažintą ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio – kario savanorio ar neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio – laisvės kovų dalyvio statusą, nuorašą, patvirtintą įstatymo nustatyta tvarka (pateikia vienas iš šeimos narių);
  2. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sprendimą dėl ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio – kario savanorio ar neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio – laisvės kovų dalyvio žūties ar mirties aplinkybių arba teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (pateikia vienas iš šeimos narių);
  3. giminystės ryšį su žuvusiuoju (mirusiuoju) įrodančius dokumentus – santuokos, gimimo liudijimo kitų giminystės ryšį įrodančių dokumentų nuorašus, patvirtintus įstatymo nustatyta tvarka, o jei šių dokumentų nėra, teismo sprendimą dėl giminystės santykių nustatymo.

Žuvusiojo (mirusiojo) broliai ir seserys, jeigu jie žuvimo metu buvo jaunesni kaip 18 metų ir neturėjo abiejų tėvų (abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų buvo mirę), pateikia tėvų mirties liudijimų nuorašus, patvirtintus įstatymų nustatyta tvarka.

Išmokėtos vienkartinės pašalpos neindeksuojamos.

Paaiškėjus, kad vienkartinė pašalpa išmokėta ne visiems šeimos nariams, turėjusiems teisę ją gauti, ginčai tarp šeimos narių dėl vienkartinės pašalpos dalies išieškojimo iš ją gavusių asmenų sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

Pagrindas: 1998-10-06 Lietuvos Respublikos valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymas Nr. VIII-871, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-03-20 nutarimas Nr. 269 „Dėl Vienkartinių pašalpų žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms skyrimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Informaciją teikia ir dokumentus priima Socialinės paramos skyrius, 117 kab., tel. (8 45) 58 29 82.

Pastaba. Atmintinė gali būti papildyta pasikeitus įstatymui.


Aktualijos

Aktualijos

Panevėžio rajone teikiamos akredituotos socialinės paslaugos

Paslaugos pavadinimas Paslaugas teikiančios įstaigos pavadinimas Paslaugų gavėjų grupės Pagalba į namus Panevėžio rajono socialinių paslaugų centras. Adresas: Vasario 16-osios g. 27-18, Panevėžys Tel. (8 45) 44 96 81 El. paštas [email protected]   suaugę asmenys su negalia ir jų šeimos, senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos, vaikai su negalia ir jų šeimos, kiti asmenys ir šeimos (laikinai dėl ligos ar kitų priežasčių savarankiškumo netekę asmenys) Socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Karsakiškio seniūnija Adresas: Lėvens g. 16, Karsakiškio k., Panevėžio r. Tel. (8 45) 55 27 22, 8 694 35 575 El. paštas…

Skaityti


Direktoriaus įsakymu patvirtintos socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje 2022 m. projektams finansuoti skirtos lėšos

PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS ĮSAKYMAS DĖL LĖŠŲ SKYRIMO SOCIALINĖS REABILITACIJOS PASLAUGŲ NEĮGALIESIEMS BENDRUOMENĖJE 2022 M. PROJEKTAMS FINANSUOTI PATVIRTINIMO   2021 m. gruodžio 21 d. Nr. A1-509 Panevėžys Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu ir Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje 2021 metų projektų atrankos konkurso organizavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. rugsėjo 37 d. įsakymu Nr. A1-686 ,,Dėl Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems teikimo bendruomenėje projektų atrankos konkurso organizavimo 2022 metais…

Skaityti


2021 m. gruodžio 15 d. 11 val. vyks Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų vertinimo ir atrankos komisijos posėdis

Skelbiama 2021 m. gruodžio 15 d. 11 val. vyksiančio Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų vertinimo ir atrankos komisijos posėdžio darbotvarkė. Posėdžio pirmininkas –Eugenijus Lunskis. Posėdžio sekretorė –Dalia Grigaliūnienė. Numatoma svarstyti: Dėl susipažinimo su socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje 2022 m. projektų vertinimu ir siūlymais dėl projektų finansavimo. (Dalia Grigaliūnienė). Dėl projektų finansavimo ar nefinansavimo, paslaugų ir (ar) išlaidų finansavimo ar nefinansavimo argumentų, projektų finansavimo dydžių. Socialinės paramos skyriaus informacija

Skaityti


2021 m. lapkričio 17 d. 11 val. vyks socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje 2022 m. projektų vertinimo ir atrankos komisijos posėdis

Skelbiama 2021 m. lapkričio 17 d. 11 val. vyksiančio socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje 2022 m. projektų vertinimo ir atrankos komisijos posėdžio darbotvarkė. Posėdžio pirmininkas –Eugenijus Lunskis. Posėdžio sekretorė –Dalia Grigaliūnienė. Numatoma svarstyti: Dėl konfidencialumo pasižadėjimų pasirašymo. Supažindinimas su gautomis projektų paraiškomis, projekto vertinimo anketa, vertinimo kriterijais. Dalia Grigaliūnienė. Dėl vertintinų projektų paskirstymo komisijos nariams (kiekvieną projektą vertina 2 Komisijos nariai). Eugenijus Lunskis. Dėl projektų vertinimo anketų pateikimo termino nustatymo (ne ilgesnis kaip 20 darbo dienų). Dėl komisijos posėdžio datos…

Skaityti


Baigėsi 2022 m. socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų paraiškų priėmimas

2021 m. lapkričio 8 d. baigėsi 2022 m. socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų paraiškų priėmimas. Projektų paraiškas Savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriui pateikė neįgaliųjų socialinės integracijos srityje veikiančios organizacijos: Eil. Nr. Pareiškėjo juridinio asmens pavadinimas Kodas Paraiškos registracijos data Paraiškos registracijos Nr. 1. Aukštaitijos regiono asociacija „Artritas“ 190860470 2021-11-05 GD4-3442 2. Panevėžio rajono neįgaliųjų draugija 168956536 2021-11-05 GD4-3444 3. VŠĮ Panevėžio kurčiųjų reabilitacijos centras 148382977 2021-11-04 GD4-3425 4. Viešoji įstaiga LASS šiaurės rytų centras 248161410 2021-10-29…

Skaityti


Nemokamas mokinių maitinimas

Nuo liepos 1 d. priimami prašymai nemokamam maitinimui ir paramai mokinio reikmenims įsigyti. Parama skiriama mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar bendrojo ugdymo programas. Informaciją apie nemokamą maitinimą rasite šioje nuorodoje: https://socmin.lrv.lt/lt/news/view_item/id.1191 Socialinės paramos skyriaus informacija

Skaityti


Išmoka vienišiems asmenims

Nuo šių metų liepos 1 dienos skurdžiausiai gyvenantiems vienišiems pensininkams ir neįgaliesiems yra mokama papildoma vienišo asmens išmoka, kuri šiemet sieks 28,63 euro per mėnesį. Vienišo asmens išmokai turi būti teikiamas prašymas. Tai padaryti galima keliais būdais: pateikti prašymą „Sodros“ asmeninėje paskyroje, pateikti užpildytą prašymą „Sodros“ teritoriniam skyriui arba paskambinti „Sodrai“ bendruoju informacijos telefonu ir tai padaryti pokalbio metu. Plačiau apie išmoką rasite šioje nuorodoje:  https://socmin.lrv.lt/lt/duk/vieniso-asmens-ismoka Informacinis lankstinukas „Viskas apie vienišo asmens išmoką“ Socialinės paramos skyriaus informacija……

Skaityti


Šeimos kortelės

Norime pasidžiaugti naujiena – jau veikia virtuali Šeimos kortelė, todėl jos nereikės laukti 30 dienų, o savo įrenginyje galės turėti kiekvienas šeimos narys. Daugiau informacijos apie tai rasite svetainėje: https://seimos-kortele.lt/mobilioji-aplikacija-seimos-kortele/  Socialinės paramos skyriausinformacija

Skaityti


Sudaryta paslaugų teikimo sutartis

Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. V-157/1V-118 „Dėl Žmogaus palaikų gabenimo patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams aprašo patvirtinimo“ 3 punktu, Panevėžio rajono savivaldybės administracija 2020 m. sausio 21 d. sudarė Žmogaus palaikų gabenimo patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams, kai mirties faktas buvo nustatytas Panevėžio rajono savivaldybėje, sutartį Nr. FS-13 su UAB „Ramybės takas“. Socialinės paramos skyriaus informacija

Skaityti



Komisijos

Komisijos

Panevėžio rajono savivaldybės piniginės socialinės paramos teikimo komisija

  • Savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 24 d. įsakymas Nr. A-172;
  • Savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. A-1024;
  • Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 3 d. įsakymas Nr. A-8;
  • Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. A-420.

Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija

  • Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr. A-424;
  • Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 27 d. įsakymas Nr. A-202.

Socialinių paslaugų skyrimo komisija

  • Savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 25 d. įsakymas Nr. A-716;
  • Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. A-419.

Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų vertinimo ir atrankos komisija

  • Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 24 d. įsakymas Nr. A-1216.

Panevėžio rajono savivaldybės neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija

  • Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. T-211;
  • Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. T-184.