Velžio seniūnija

Velžio seniūnija

Nevėžio g. 54, LT-38007 Velžio k., Panevėžio r.
tel.: (8 45) 58 69 63, 8 620 24 874
el. p. velzyss@panrs. lt

Lankytinų vietų žemėlapis
Lankytinos vietos: 1 – Velykių bažnyčia; 2 – švč. Panelės Marijos apsireiškimo vieta Uliesio kaime; 3 – 1863–1864 m. sukilėlių kapai Skaistakalnės kaime; 4 – už Lietuvos laisvę 1919 m. žuvusių karių kapai Liūdynėje; 5 – skulptūrų memorialas ir kapai hitlerinės okupacijos metais vykdytų masinių žudynių vietoje Staniūnų miške; 6 – paminklas savanoriams Vyčių kaime; 7 – paminklinis akmuo partizanams Dembavoje; 8 – buvusio Liūdynės dvaro parkas.

Velžio seniūnija – antra pagal dydį Panevėžio rajono savivaldybėje. Seniūnijos plotas 14 731,43 ha, iš jų 23,6 proc. užima miškai. Velžio kaime yra Juodos užtvanka. Per Velžio seniūnijos teritoriją teka Nevėžis, Juoda, Juosta, kiti mažesni upeliai.

Velžio seniūnijoje įsikūrę 62 kaimai. Didžiausi – Velžys, Dembava, Staniūnai, Liūdynė. Seniūnijoje apie 7 100 gyventojų. Seniūnijoje veikia didžiausia Panevėžio rajono savivaldybės mokykla – Velžio gimnazija, yra Dembavos progimnazija. Mažuosius seniūnijos gyventojus ugdo dvi įstaigos: Velžio lopšelis-darželis bei Dembavos lopšelis-darželis „Smalsutis“. Kultūrinius ir socialinius seniūnijos gyventojų poreikius tenkina Liūdynės kultūros centras su dviem padaliniais Velžyje ir Liūdynėje bei Šilagalio kultūros centro Katinų padalinys, keturios bibliotekos, trys medicinos punktai, bažnyčia Velykių kaime ir parapijos koplytėlė Velžyje, dvi viešosios pirtys, du pašto skyriai, komunalinis ūkis. Veikia dešimt gyventojų bendruomenių, seniūnijos senjorų asociacija „Velžynė“. Kultūros įstaigose veikia mėgėjų meno kolektyvai: kapelos „Demba“, „Dvarkiemis“, tautinių šokių kolektyvas „Kupolėlė“, senjorų šokių kolektyvas „Svaja“, folkloro kolektyvas „Gegužraibė“.

Centrinė seniūnijos gyvenvietė – Velžys, čia įsikūrusi ir seniūnijos administracija. Velžys istoriniuose šaltiniuose minimas jau 1371 m. XX a. pr. Velžys – pradinę mokyklą turintis valsčiaus centras. Netoliese – Liūdynės kaimas. Iš kadaise garsaus Liūdynės dvaro dabar likęs tik parkas. Šalia Liūdynės kaimo, kitapus senojo Vilniaus kelio, yra Lietuvos karių savanorių, 1919 m. žuvusių kovose už Lietuvos laisvę, kapai. Kaizerlingo miškelyje šalia Staniūnų, hitlerinės okupacijos metais vykdytų masinių žudynių vietoje, įrengtas skulptūrų memorialas, pastatyta Uliūnų mokyklos auklėtinio, tautodailininko Kazimiero Pelecko skulptūra. Garsus Vyčių kaimas, įkurtas savanorių, Lietuvos nepriklausomybės metais gavusių žemės. Kaime iki šiol gyvena savanorių palikuonys, gatvės pavadintos Vyčius kūrusių savanorių vardais. Nepriklausomybės kovų dalyviams pagerbti 1991 m. kaime pastatytas paminklas.

Velžio seniūnijos teritorijoje, Pajuosčio kaime, veikia Karaliaus Mindaugo husarų batalionas.

Iš Velžio seniūnijos kilę žymūs žmonės: iš Preidžių kaimo – režisierius, dailininkas-animatorius Antanas Jaunauskas, iš Keravos – buvęs žemės ūkio ministras Medardas Grigaliūnas, iš Dembavos – biomedicinos mokslų daktaras Algirdas Jackevičius, aktorė Antanina Mackevičiūtė-Barčienė, žemės ūkio mokslų daktaras Jonas Vainauskas. Velžyje gyvena Panevėžio rajono garbės pilietis, laisvės kovų dalyvis, dimisijos pulkininkas Jonas Čeponis (gim. 1925 m.).

Šalia Dembavos gyvenvietės tyvuliuoja vadinamoji Panevėžio jūra – patvenktas Nevėžis. Šią užtvanką pastatė didžiausia Dembavos įmonė AB „Panevėžio melioracija“. Bendrovė sausina ir drėkina sistemas, stato hidrotechninius objektus, juos eksploatuoja, remontuoja, kalkina dirvas, tiesia ir remontuoja kelius.

AB „Dembavos šiltnamiai“ – pagrindinė šiltnamių daržovių augintoja Šiaurės Lietuvoje, auginanti ekologiškas daržoves. Veiklą plečia ir Dembavos medelynas, auginantis vaiskrūmius, uogas ir vaisius. UAB „Midenė“ kuria ir gamina dailiosios keramikos dirbinius. Velžyje veikia bendrovės „Vitaka“ (akmens dirbinių gamyba), „Agrolitpa“ (prekyba žemės ūkio kultūrų sėklomis), Liūdynėje – „Artezija“ (artezinių gręžinių įrengimas ir remontas), „Liūdynė“ (gamyba ir prekyba žemės ūkio technikos detalėmis). Paukštininkystės verslą Velžyje plėtoja „KG Group“ įmonių grupei priklausanti UAB „Lietbro“.


Vadoklių seniūnija

Vadoklių seniūnija

Ramygalos g. 39, Vadoklių mstl., LT-5364 Panevėžio r.
tel.: (8 45) 55 63 18, 55 63 22
el. p. vadokliu_seniunija@panrs.lt

Lankytinų vietų žemėlapis
Lankytinos vietos: 1 – švč. Jėzaus Širdies bažnyčia; 2 – 1919–1920 m. už Lietuvos nepriklausomybę žuvusių savanorių kapai Vadokliuose; 3 – paminklinis akmuo 1863 m. Z. Sierakausko vadovautoms kautynėms atminti Genėtinių kaime; 4 – kryžius su bareljefais Alančių kaime; 5 – Jotainių buvusio dvaro sodybos fragmentai; 6 – paminklas partizanams.

Seniūnijos plotas – 16 832 ha, kurių 35 % užima miškai. Seniūnijos teritorijoje tyvuliuoja Juodžio ežeras, Jotainių tvenkinys. Per Vadoklių seniūniją teka Juodos upė.
Vadoklių seniūnijoje įsikūrę 55 kaimai (didžiausi jų – Vadokliai, Jotainiai ir Mikėnai), yra apie 2,2 tūkst. gyventojų. Veikia vidurinė ir pagrindinė mokyklos, 2 bibliotekos, katalikų bažnyčia, kultūros centras, bendruomenės namai, pensionatas, 2 pašto skyriai,2 kredito unijos kasos, 8 parduotuvės, medicinos punktas, šeimos klinika Vadokliuose ir bendrosios praktikos gydytojo kabinetas.

Seniūnijos centras – Vadokliai (591 gyventojas). Pirmą kartą Vadokliai paminėti 1378 m. vasario 12 d. Livonijos kronikose. Dvarininkas Anupras Belazaras 1781 m. pastatė pirmąją Vadoklių bažnyčią. 1908 m. Vadokliuose įsteigta „Saulės“ mokykla, kuri laikui bėgant tapo vidurine.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Vadokliuose buvo vandens malūnas, knygų rišykla, kelios duonos kepyklėlės, kelios krautuvės, linų apdirbimo įmonės.
Į kultūros paminklų apskaitą įrašytas Mikėnų vėjo malūnas, stovintis netoli Vadoklių miestelio. Jis statytas maždaug 1875–1880 m. Senais laikais Mikėnai yra vadinti Akalica.
1919 m. netoli Vadoklių vyko Lietuvos karių savanorių kautynės su bolševikais. Vadoklių kapinėse palaidoti šiose kautynėse ir kitur žuvę savanoriai.
Nepriklausomos Lietuvos laikais Vadokliuose buvo valsčiaus centras, policijos nuovada, sveikatos punktas, senelių prieglauda. 1928 m. čia pastatytas paminklas – kryžius žuvusiems už Lietuvos laisvę.

Pokario metais Vadoklių valsčiuje organizavosi partizaninis judėjimas, kūrėsi Vyties partizanų apygarda. Vienas jos steigėjų – kapitonas Juozas Krikštaponis. Prie Vadoklių pastatytas paminklinis akmuo žuvusiems partizanams, o skulptorius prof. Gediminas Karalius sukūrė paminklą, kuris yra netoli seniūnijos pastato.
Didžiausias Vadoklių seniūnijos kaimas Jotainiai istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1583 m. Šalia išlikęs dvaro ansamblis.

Genėtinių kaime Zigmo Sierakausko vadovaujama sukilėlių rinktinė pirmą kartą laimėjo kautynes. Pirmajai laimėtai kovai atminti 1989 m. prie didžiulio akmens pritvirtinta paminklinė lenta su Z. Sierakausko portretu ir užrašu.
Alančių kaimo pradžioje, prie pat kelio, stovi meistro Jono Urbono 1937 m. statytas kryžius su šventųjų bareljefais.
Iš šio krašto kilę žymūs žmonės: iš Geležių kaimo – astronomas A. Juška, iš Alančių kaimo – dailininkas Eugenijus Kulvietis-Gintvila, technologijos dr. Jonas Skurdenis, medicinos dr. Marijonas Krikštopaitis, jūrų kapitonas Bronius Krištopaitis, iš Zatūniškių kaimo – poetas Kazys Zupka-Kecioris, iš Vadoklių kaimo – rašytojas Bronius Daunoras, iš Antanavos kaimo – miškininkas, agrarinių mokslų dr. Vaidotas Antanaitis. Vadokliuose gyveno dramaturgas Kazimieras Čiplys, literatas, „Tėvynės sargo“ redaktorius Domininkas Tumėnas.
Jotainių pagrindinėje mokykloje (el. p. jotainiai@post.m-l.lt) vykdomi projektai. Vadoklių vidurinėje mokykloje (el. p. vadokliai@takas.lt) dominuoja dvi veiklos kryptys: meninė-estetinė ir sportinė. Vadoklių vidurinė ir Jotainių pagrindinė bei šių kaimų bibliotekos – svarbiausi žinių ir kultūros židiniai seniūnijoje.
Vadoklių seniūnijos herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. rugpjūčio 12 d. dekretu Nr. 1K1478. Vėliavos bei herbo autorius skulptorius vadoklietis prof. Gediminas Karalius.

Seniūnijoje yra susikūrusios dvi bendruomenės: Jotainių bendruomenė, Vadoklių ir Mikėnų kaimų bendruomenė, jos noriai dalyvauja šventėse ir programose, skirtose mokymams, padeda rengti projektus ES institucijoms, kad gautų lėšų bendruomenių plėtrai. Šiais metais kaimo bendruomenių sąjungos sąskrydis vyks Jotainiuose.
Vadoklių seniūnijoje susikūrė moterų sporto klubas „Šėlsmas“, kuris virvės traukimo rungtyje varžosi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, yra Lietuvos čempionės. Vyksta tradicinis bėgimas „Vadokliai–Juodžio ežeras–Vadokliai“, į kurį susirenka bėgikai iš visos Lietuvos.

Vadoklių seniūnijoje yra kaimo kapelų, moterų vokalinių ansamblių, vyksta įvairūs renginiai, kurių populiariausi yra Joninių, Užgavėnių šventės bei Amatų diena. Veikia Jotainių ir Vadoklių žemės ūkio bendrovės. Vienai stipriausių rajone – Jotainių žemės ūkio bendrovei, taikančiai pažangiausias technologijas, naujausius ūkininkavimo metodus, vadovauja Antanas Balčiūnas. Jis yra „Lietuvos kaimo spindulio“ laureatas, pripažintas kaip geriausias kaimo vadybininkas. Seniūnijoje ūkininkų Vytauto Mackevičiaus, Albino Miškinio, Rimvydo Želvio ir kt. dėka beveik visa žemė dirbama.


Upytės seniūnija

Upytės seniūnija

Ėriškių g. 8-1, Upytės k., LT-38291 Panevėžio r.
tel.: (8 45) 55 55 15, 55 55 14
el. p. upytes_seniunija@panrs.lt

Lankytinų vietų žemėlapis
Lankytinos vietos: 1 – Upytės šv. Karolio Baromėjaus bažnyčia; 2 – piliakalnis Tarnagalos kaime; 3 – akademiko kalbininko Juozo Balčikonio kapas Ėriškių kaimo kapinėse; 4 – Vinco Svirskio kryžius Ėriškių kaime; 5 – koplytėlė su kryžių nešančio Kristaus skulptūra Memenčių kaime; 6 – paminklas Nepriklausomybės dešimtmečiui Upytės k.; 7 – akmuo su „Dievo pėda“ ir ženklais Vaišvilčių I  kaime; 8 – Upytės linų muziejus Stultiškių kaime, 9- Tradicinių amatų centras su svirnu Upytės k.

Seniūnijos plotas – 11 530 ha, kurių 34–35 % užima miškai. Teritorijoje yra Upytės, Ėriškių ir Stepanionių tvenkiniai. Stultiškių kaime užtvenktas Deičiupio upelis, Tarnagalos kaime yra Upytės piliakalnis (vad. Čičinsko kalnas), Ragaudžių kaime- Zubiškių pilkapis. Upytės seniūnijoje įsikūręs 21 kaimas (didžiausi iš jų – Ėriškiai ir Upytė), gyvena apie 1,5 tūkst. gyventojų. Veikia 2 katalikų bažnyčios, 1 pagrindinė mokykla, 2 medicinos punktai, 1 ikimokyklinio ugdymo skyrius, 2 bibliotekos, Ėriškių kultūros centras, Upytės linų muziejus, 2 pirtys, yra 3 seniūnaitijos, 4 bendruomenės (3 iš jų yra Panevėžio r. bendruomenių sąjungos narės).

Seniūnijos centras – Upytė. Istoriniuose šaltiniuose ši vietovė paminėta 1254 m. XIV–XVI a. Upytėje stovėjo pilis, vėliau minima čia buvus dvarą, miestelį. Iki 1566 m. Upytė buvo apskrities centras. Upytės pilis buvusi sunkiai įveikiama kliūtis Livonijos ordinų būriams. Ji stovėjusi Vešetos ežero saloje. Dabar iš pilies teliko piliakalnis, vadinamas Čičinsko kalnu. Pasak legendos, nedoras ponas Čičinskas visaip kankindavęs žmones. Vieną Kalėdų rytą Perkūnas nutrenkęs nedorėlį poną. Dabar rūmų vietoje likęs tik kalnas. Šią legendą baladėje „Čičinskas“ mini poetas Maironis. XVII a. Upytėje gyveno bajoras V. Sicinskis, kuris 1652 m., pasinaudojęs veto teise, išardė Seimą. XIX a. antrojoje pusėje Upytėje pastatyta medinė bažnyčia, išlikusi iki šių dienų. Vietinės reikšmės architektūros paminklas yra vakarinėje kelio Berniūnai–Upytė pusėje, 100 m į pietvakarius nuo buvusio Memenčių dvaro stovinti Memenčių koplytėlė. Manoma, kad baudžiavos panaikinimo proga 1861 m. iš plytų ir lauko akmenų ją pastatė Memenčių dvaro valdytojas Simonas Tauginis. Tai vėlyvojo klasicizmo tinkamų proporcijų memorialinis statinys. Iš Upytės kilęs kompozitorius Antanas Belazaras, Upytėje gyveno kompozitorius Vladas Švedas, Stultiškių kaime gyvena dailininkas Ričardas Ničajus.

Naujai atidarytame Tradicinių amatų centre Upytės kaime nuolat vyksta įvairūs renginiai, parodos, gausiai lankomos edukacinės programos.

Didžiausia Upytės seniūnijos gyvenvietė – Ėriškiai. Rašytiniuose šaltiniuose jos vardas minimas nuo 1554 m. Nuo 1955 m. Ėriškių kolūkiui sėkmingai vadovavo Alfonsas Giedraitis, buvęs Lietuvos Respublikos Seimo narys, Gedimino 4-ojo laipsnio ordininkas, Ėriškių žemės ūkio bendrovės vadovas, Panevėžio rajono Garbės pilietis. Ėriškiai – gražiai tvarkoma žemdirbių gyvenvietė. Iš Ėriškių kaimo kilęs kalbininkas akademikas profesorius Juozas Balčikonis, kalbininkas Antanas Lyberis,  Ėriškiuose kunigavo rašytojas, vertėjas Jonas Balvočius-Gerutis.

Panevėžio rajono Upytės Antano Belazaro pagrindinėje mokykloje (el. p. upytes.mokykla@gmail.com) didelis dėmesys skiriamas mokyklos kultūros kaitai. Svarbiausios kryptys – meninis, estetinis, sportinis auklėjimas. Mokykla – viena iš poezijos šventės „Lino žiedas“ organizatorių. Čia aktyvi kraštotyros veikla. Įrengtas muziejus.Mokykla kartu su bendruomenėmis yra vienos iš aktyviausių vykstančių švenčių, renginių organizatorių.

Veikia Rojūnų aerodromas, kuriame vyksta treniruotės, varžybos, aviacijos šventės.

Dalis Upytės seniūnijos įeina į Krekenavos regioninio parko teritoriją.

Čia plėtojamas žemės ūkis (augalininkystė, gyvulininkystė). Veikia 3 žemės ūkio bendrovės:  Panevėžio rajono Ėriškių ŽŪB, UAB „Genetiniai ištekliai“ ir ŽŪB „Vaišvilčiai“.  Seniūnijoje įsikūrusios ir kelios bendrovės bei individualios įmonės. Didžiausia įmonė yra UAB „Palink“, MB „Grundalas“. Triušininkystės verslą sėkmingai plėtoja ūkininkas Eduardas Kubilius, UAB „Kajonas“ produkcija – gaminiai iš plastiko, UAB „Alvigra“ gamina granules.


Smilgių seniūnija

Smilgių seniūnija

Panevėžio g. 15, Smilgių mstl., LT-5341 Panevėžio r.
tel.: (8 45) 55 35 24, 55 35 46, 58 62 70, 55 36 67, 55 36 66
el. p. smilgiu@panrs.lt

Lankytinų vietų žemėlapis
Lankytinos vietos: 1 – Smilgių šv. Jurgio bažnyčios statinių kompleksas; 2 – knygnešio Antano Bataičio kapas Smilgių miestelio kapinėse; 3 – paminklas knygnešiui A. Bataičiui; 4 – paminklinis akmuo Alfonso Moravskio gimtinėje Pažvėrinių kaime; 5 – mitologiniai akmenys Mukolai Naurašilių kaime; 6 – rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimtinė Puziniškio kaime; 7 – Smilgių etnografinė sodyba; 8 – paminklas stalinizmo aukoms atminti Smilgių miestelyje.

Lankytinos vietos: 1 – Smilgių Šv. Jurgio bažnyčios statinių kompleksas; 2 – knygnešio Antano Bataičio kapas Smilgių miestelio kapinėse; 3 – paminklas knygnešiui Antanui Bataičiui; 4 – paminklinis akmuo Alfonso Moravskio gimtinėje Pažvėrinių kaime; 5 – mitologiniai akmenys Mukolai Naurašilių kaime; 6 – rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimtinė Puziniškio kaime;    7 – Smilgių etnografinė sodyba; 8 – paminklas stalinizmo aukoms atminti Smilgių miestelyje.

Seniūnijos plotas – 13 072 ha, kurių 30 proc. užima miškai. Smilgių seniūnijoje įsikūrę Smilgių miestelis, Perekšlių, Sujetų gyvenvietės ir 34 kaimai, yra apie 1,6 tūkst. gyventojų. Veikia bažnyčia, gimnazija, ikimokyklinio ugdymo skyrius, 2 bibliotekos, kultūros centras su dviem padaliniais,  bendrosios praktikos gydytojo kabinetas, 4 bendruomenės centrai, kredito unija, 3 parduotuvės, ugniagesių komanda, socialinės globos namai.

Lietuvos Respublikos prezidento 2008-01-30 dekretu Nr. 369 patvirtintas Panevėžio rajono Smilgių herbas. Smilgiai istorinio herbo neturėjo. Heraldikos komisijoje buvo nuspręsta įamžinti plačiai paplitusias mūsų pievų žoles – smilgas. Herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Žaliame skyde vaizduojamos keturios sidabrinės smilgos. Skaičius keturi heraldikoje laikomas kosminiu skaičiumi ir harmonijos išraiška. Žemės ciklas turi keturis metų laikus, yra keturios pasaulio šalys, keturios pagrindinės vėjų kryptys, keturi svarbiausi elementai – ugnis, vanduo, oras, žemė. Keturios rojaus upės, keturi evangelistai, keturi žmogaus amžiaus tarpsniai.

Seniūnijos centras – Smilgių miestelis jau žinomas nuo 1557 metų Valakų reformos, tada Smilgiams buvo paskirtas 1 043 ha žemės plotas. 1764 m. Smilgiuose buvo tik 15 sodybų su 120 gyventojų. 1806 m. čia jau veikė parapinė, o 1867 m. – valdiška mokykla. 1867 m. Smilgiai buvo valsčiaus centras. Atidarius pašto traktą Vilnius–Panevėžys–Šiauliai–Ryga, Smilgiuose įkurta pašto stotis ir arklių keitimo punktas. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą veikė vaistinė, keletas parduotuvių, turgūs. Nuo 1940 m. veikia ambulatorija, 1944–1950 m. – progimnazija, nuo 1951 m. – vidurinė mokykla, nuo 1947 m. – biblioteka, nuo 1966 m. – vaikų darželis, nuo 1957 m. – kultūros namai.

Smilgių Šv. Jurgio bažnyčia buvo pastatyta 1661 m., 1974 m. bažnyčia buvo perstatyta iš kirviais tašytų pušinių rąstų, sunertų išpjovomis. Smilgių Šv. Jurgio parapijos bažnyčia – vienas vertingiausių respublikinės reikšmės architektūros paminklų. Tai medinis, kryžminio plano, trijų navų, dviejų zakristijų ir viškų statinys, kurio baroko epochos interjere vyrauja rokoko formų didysis altorius su medinėmis skulptūromis. Originali bažnyčios varpinė pastatyta XIX a. pabaigoje. Spaudos draudimo metais knygnešiai varpinėje slėpė lietuvišką spaudą.

Smilgių seniūnija garsėja iškiliais žmonėmis: iš Valiliškių kaimo kilęs knygnešys Antanas Bataitis, iš Rimiškių kaimo knygnešys Jurgis Klykūnas, iš Puziniškio kaimo prozininkė, publicistė, politikė, kritikė, visuomenės veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, iš Naurašilių kaimo žemaičių vyskupas Mečislovas Leonardas Paliulionis, skulptorius Bernardas Bučas, iš Rimiškių kaimo rašytojas Jonas Šukys, iš Gilbonių kaimo poetas, Rainių kankinys Albinas Baltramiejūnas-Gilbonis, iš Zacyšių kaimo dailininkas profesorius Kazimieras Leonardas Žoromskis, iš Švaininkų kaimo habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Kazys Ėringis, vertėjas Dominykas Urbas, iš Smilgių habilituotas biomedicinos mokslų dr. ichtiologas Albertas Pečiukėnas.

Smilgių kraštą garsina visas būrys meninių kolektyvų: vaikų ir jaunimo liaudiškos muzikos kapela „Smilgenė“, Perekšlių kaimo vaikų ir jaunimo pučiamųjų orkestras „Saulutė“, pradedančiųjų ir pažengusiųjų šokių grupės, vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyvas „Smilgė“, suaugusiųjų teatras „Saulėgrįža“, liaudiškos muzikos kapela „Aušrinė“, folkloro dainininkų grupė „Ulyčia“, Perekšlių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Brass“, linijinių šokių grupė „Rožiniai ritmai“. Veikia vaikų muzikos studija ir įvairiapusės meninės saviraiškos būrelis Sujetų kaime.

1983 m. Panevėžio rajono Smilgių kolūkio valdyba įsteigė Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinę premiją. Ji buvo teikiama iki 1990 m. Po šešerių metų pertraukos Panevėžio rajono savivaldybės pastangomis premijos teikimas atnaujintas. Dabar premiją kasmet teikia Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka.

Smilgių seniūnijoje yra keletas stambių ūkininkų. Vienas didžiausių – Gintautas Dominas, kuris verčiasi daržovių, javų auginimu, ūkininkai broliai Alfonsas ir Henrikas Kairiai, Donatas Tumas, Juozas Stankūnas augina grūdines kultūras ir rapsą. Osvaldas Dirsė – mėsinius galvijus. Smilgių seniūnijoje yra žemės ūkio bendrovė „Auga Smilgiai“. Veikia kooperatinė bendrovė „Savas derlius“. Ūkininkas Algimantas Pamarnackas augina ir treniruoja ristūnus, su kuriais dalyvauja šalies sporto varžybose.

 


Ramygalos seniūnija

Ramygalos seniūnija

Vadoklių g. 10, Ramygala, LT-5333 Panevėžio r.
tel., faks. (8 45) 59 22 33
el. p. ramygalos_seniunija@panrs.lt

Lankytinų vietų žemėlapis
Lankytinos vietos: 1 – Ramygalos šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (architektas Karlas Eduardas Strandmanas); 2 – Lietuvos partizanų kapai Ramygalos kapinėse; 3 -–kunigo rašytojo Jono Balvočiaus-Geručio kapas Uliūnų kapinėse; 4 – poeto Jono Graičiūno, knygnešio Adomo Laduko kapai Ramygalos kapinėse; 5 – paminklas stalinizmo aukoms atminti (skulptorius K. Kisielis); 6 – Vinco Svirskio koplytstulpis Pašilių II kaime; 7 – paminklinis akmuo milijoniniam drenuotų žemių hektarui pažymėti Pašilių kaime; 8 – Barklainių akmuo; 9 – Ramygalos mokyklos kraštotyros muziejus; 10 – Bistrampolio dvaras Kučių kaime; 11 – senoji Ramygalos miesto dalis urbanistikos paminklas, 12 – II pasaulinio karo karių kapai Ramygaloje.

Seniūnijos plotas – 23 723 ha. Per teritoriją teka Nevėžio intakas Upytė, čia įrengti dirbtiniai Šambalioniškio ir Daniūnų tvenkiniai.
Ramygalos seniūnijoje įsikūrę 76 kaimai (didesni iš jų – Uliūnai, Garuckai, Aukštadvaris, Daniūnai), yra apie 4,0 tūkst. gyventojų. Veikia vienintelis rajone knygynas, gimnazija, pagrindinė, muzikos mokykla, 2 bibliotekos, kultūros centras, bendruomenės namai, pašto įstaiga, sporto aikštynas, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, ambulatorija, medicinos punktas, socialinių paslaugų centras, senelių namai, 2 vaistinės, veterinarijos įstaiga.

Seniūnijos centras – Ramygalos miestas (www.ramygala.lt) (1,7 tūkst. gyventojų). Istoriniuose šaltiniuose Ramygalos vardas minimas XIII a., o Ramygalos miestelis paminėtas 1503 m. Pirmoji Ramygalos bažnyčia pastatyta apie 1492 m. 1852 m. miestelyje pradėjo veikti valdiška, 1781 m. – parapinė mokykla. 1918 m. veikė progimnazija, nuo 1949 m. – vidurinė mokykla, nuo 2005 m. Ramygalos vidurinė mokykla atgavo gimnazijos vardą.(www.ramygalosgimnazija.lt). Čia vyksta daug tradicinių renginių, iš kurių žymiausias – teatrų festivalis „Palėpės teatras“. Veikia krašto istorijos muziejus.

1888 m. Ramygaloje jau buvo vaistinė, 1895 m. paštas. Nuo XIX a. antrosios pusės iki 1950 m. Ramygala – valsčiaus centras. 1950 m. vietoj valsčiaus centro įsteigtas rajono, o nuo 1962 m. – seniūnijos centras. 1957 m. Ramygalai suteiktos miesto teisės.
Pusiaukelėje tarp Panevėžio ir Ramygalos esantys Bistrampolio dvaro rūmai ir parkas – vietinės reikšmės architektūros paminklas (www.bistrampolis.lt).

Iš Ramygalos krašto kilę dailininkai Kanutas Ruseckas, Mykolas Vrubliauskas, Juozas Balčikonis, Kazys Kisielis, kompozitorius Antanas Račiūnas, švietimo viceministras Kazimieras Masiliūnas, geografijos dr. Rimvydas Kunskas, kunigai Julijonas ir Povilas Miškiniai, Petras Baltuška, Vytautas Marozas ir kt., žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis, žemės ūkio dr. Viktorija Klimkevičiūtė-Mickuvienė, Marija Kiškytė-Sereikienė, kiti daktarai, poetas, vertėjas Simas Račiūnas, literatūrologas Albertas Zalatorius, mokytojas poetas Leonas Kuodys, rezistentas, politinis kalinys Povilas Pečeliūnas, lengvaatletis Melburno olimpiados sidabro medalio laimėtojas Antanas Mikėnas, garsi Kaupų šeima. Čia yra gyvenę poetas Jonas Graičiūnas, astronomas dr. Antanas Juška, dailininkė Laimutė Jodinskaitė-Gudaitienė, rašytojas Jeronimas Laucius, kunigas rašytojas Jonas Balvočius-Gerutis. Ramygaloje gyvena skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša.

Uliūnų pagrindinė mokykla turi netradicinių dienų organizavimo patirtį. Prie mokyklos įkurtas Savanorių skverelis, kuriame stovi tautodailininko Kazimiero Pelecko skulptūros Vincui Kudirkai, pirmajai Panevėžio rajono rezistencijos aukai – Simonui Uliui.

Seniūnijoje plėtojamas žemės ir miškų ūkis, yra gyventojų aptarnavimo, siuvimo, mėsos perdirbimo, metalo apdirbimo, medžio apdirbimo, automobilių remonto įmonės. Iš stambesnių įmonių paminėtinos UAB „Baldlitas“, UAB „Esveiras“, UAB „Ramygalos malūnas”, Aukštadvario žemės ūkio bendrovė, UAB „Ąžuolytė“, Momeniškio įmonė „Gurmanas“, R. Miknevičiaus individuali įmonė, UAB „Vitėja“, UAB „Repartas“. 2008 m. Ramygalos m. teritorijoje įrengta „Plyno lauko“ infrastruktūra su vandentiekio, nuotekų, dujų tinklais. Kviečiame verslininkus pasinaudoti teikiamais „Plyno lauko“ privalumais („Plyno lauko infrastruktūros Panevėžio rajone sukūrimas“).


Raguvos seniūnija

Raguvos seniūnija

Laisvės a. 13, LT-5366 Raguvos mstl., Panevėžio r.
tel. (8 45) 59 13 24, faks. (8 45) 59 13 10
el. p. raguvos@panrs.lt

Lankytinų vietų žemėlapis
Lankytinos vietos: 1 – Raguvos švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia; 2 – Šilų bažnyčia; 3 – rezistento poeto B. Krivicko-Vilniaus kapas ir paminklas Putiliškių kaimo kapinėse; 4 – Vinco Svirskio koplytstulpis Šilų kaime; 5 – šv. Florijono paminklas (XIX a.) Raguvoje; 6 – koplytėlė su šv. Agotos skulptūra Fermos kaime; 7 – paminklas knygnešiams Fermos kaime; 8 – paminklas partizanams Raguvoje; 9 – paminklas savanoriams Šilų kaime; 10 – partizanų žeminė – Vyties apygardos kapitono Juozo Krištaponio rinktinės štabas ir paminklas partizanams Šilų kaime; 11 – Raguvos gimnazijos muziejus

Seniūnijos plotas – 9 469 ha, kurių 41 % užima miškai. Raguvos seniūnijoje įsikūrę 34 kaimai (didesni iš jų – Užunevėžių, Šilų, Fermos), yra apie 1,5 tūkst. gyventojų, Raguvos gimnazija, 2 bibliotekos, lopšelis-darželis „Skruzdėliukas“, 2 bažnyčios, Raguvos kultūros centras, Šilų bendruomenės namai, ambulatorija, vaistinė, turgavietė. Seniūnijos centras – Raguvos miestelis, įsikūręs abipus Nevėžio, 30 km nuo Panevėžio. Šiose vietose žmonės gyveno jau akmens amžiuje, rašytiniuose šaltiniuose Raguvos vardas pirmą kartą paminėtas 1501 m., o 1586 m. jau minimas Raguvos miestelis, 1610 m. – Raguvos katalikų bažnyčia.

XVI a. Raguvą valdė kunigaikščiai Žilinskai, XVII a. – Oginskiai, XVIII a. (iki 1831 m. sukilimo) – Straševičiai. Raguviečiai aktyviai dalyvavo 1831 m., 1863–1864 m. sukilimuose, 1905–1907 m. įvykiuose, knygnešių judėjime.
XVII a. Raguvoje apsigyveno žydai. Apie 1867 m. pastatyta jų sinagoga. Tarpukariu čia buvo nemaža žydų bendruomenė.
Nuo XVIII a. Raguvoje ir jos apylinkėse apsigyventa rusų. Kritižio kaime 1867 m. pastatyti sentikių maldos namai. 1873 m. rusų bendruomenė pastatė mūrinę stačiatikių cerkvę. 1861 m. įkurtas Raguvos valsčius, didelė jo teritorija suskirstyta apylinkėmis. 1950 m. Raguvos valsčius panaikintas, palikta tik maža apylinkė, kuri nuo 1995 m. vadinama Raguvos seniūnija.

1777 m. čia jau veikė parapinė, o nuo 1858 m. – valstybinė mokykla. 1912 m. žemės savininkų lėšomis pastatyta mūrinė mokykla. 1947 m. atidaryta gimnazija, kuri 1949 m. pertvarkyta į vidurinę mokyklą. 1969 m. pastatyta nauja mokykla, renovuota 2001 m. Jos mokiniai – šalies olimpiadų, konkursų dalyviai ir prizininkai, įvairių projektų vykdytojai. 2009 m. vasario 26 d. Raguvos vidurinė mokykla tapo gimnazija. 1925 m. Raguvoje įsteigta pieno bendrovė. Pieno perdirbimo tradicijas Raguvoje sėkmingai tęsė AB „Panevėžio pienas“ Raguvos sūrių cechas. Sūrių gamykla gamino sviestą, fermentinį sūrį. Dabartinė produkcija – kazeinas ir fermentinis sūris buvo eksportuojama į Europos šalis. Vilniuje vykusioje lietuviškų prekių parodoje Raguvoje gaminamas „Brie“ sūris pelnė aukso medalį. 2003 m. sūrių gamykla uždaryta. 2001 m. Raguva šventė 500 metų jubiliejų. Ta proga sukurtas Raguvos herbas ir vėliava (autoriai Juozas Galkus ir Irena Vabalienė-Kazlauskaitė), išleista monografija „Raguva“. Iš Raguvos kilę dailininkai 1863 m. sukilimo dalyvis Juozas Straševičius ir Jonas Mackevičius (1872–1954), aktorė Eugenija Šulgaitė-Karkienė, inžinierius aviatorius Bronius Masiokas, iš Jočiūnų kaimo – grafikas Petras Tarabilda (1905–1977). Raguvoje mokėsi dailininkė Domicėlė Tarabildienė. Putiliškių kaimo kapinaitėse palaidotas rezistentas poetas Bronius Krivickas.

Viena stambiausių seniūnijos įmonių – UAB „Raguvos baldai“ ir ko. Čia gaminami vonios ir biuro baldai. Visi gaminiai turi aukščiausią kokybės sertifikatą. Raguviečiai baldus eksportuoja į Angliją ir Vokietiją. Įmonė UAB „Vėjų miškas“ perdirba medieną, gamina lauko baldus, komodas ir kitus vidaus baldus iš natūralaus medžio ir eksportuoja į ES šalis. UAB „Eksmeda“ taip pat užsiima medžio gaminiais. UAB „Kertvita“ ruošia malkas ir jas parduoda į ES šalis.


Panevėžio seniūnija

Panevėžio seniūnija

Vasario 16-osios g. 27,
LT-5300 Panevėžys
tel.: (8 45) 58 29 86, 8 686 61 227
el. p. pan_seniunija@panrs.lt

Lankytinų vietų žemėlapis
Lankytinos vietos: l. Piliakalnis, (unikalus kodas 20527, senas kodas A 8), Papuši ų k. 2. Pilkapiai, vad. Švekapiais (dalis), (unikalus kodas 5409, senas kodas A 260 P), Berčiūnų (Viktorinės) k. 3. Kapinynas, vad. Minakalniu, ( unikalus kodas 5425, senas kodas AR 739), Kiūčių (Linonių) k. 4. Kapinės, palaidoti 1863 m. sukilimo dalyviai, (unikalus kodas 17012, senas kodas I V 1256), Stačiūnų, miškas. 5. Siaurojo geležinkelio kompleksas, (unikalus kodas 21929, senas kodas G 1O K), Bernatoni ų k. 6. Statula „Šv. Kotryna” (XVII I a.), ( unikalus kodas 9876, senas kodas K 20 K 1), Spirakių bažnyčia. 7. Statula „Šventoji ornamentuotais rūbais” (XVI II a.), ( unikalus kodas 9877, senas kodas K 20 K 2), Spirakių bažnyčia. 8. Skulptūra „Šv. Jonas” (XVI II a.), ( unikalus kodas J..l869, senas kodas DV 3958), Spirakių bažnyčia. 9. Skulptūra „Šv. .J uozapas” (XV II I a.), (unikalus kodas 14870, senas kodas DV 3959), Spirakių bažnyčia. 10. Dekoratyvinė skulptūra „Nevėžis”, (unikalus kodas 15357, senas kodas DV 4422), Papušių k. 1l. Kryžius (V. Svirskis), (unikalus kodas 4386, senas kodas D 8), Piniavos k. (privačia me K. Sakalausko muziejuje).

Panevėžio seniūnijos plotas – 16 951,31 ha, kurių 3 994,41 ha užima miškai. Per teritoriją teka upė Lėvuo, Molaina, Sanžilės kanalas ir jos intakai Lokupė bei Siesrautas. Seniūnijoje yra  ir kitų vandens telkinių, didesni yra Paviešečių ir Molainių I tvenkiniai. 1993 m. vasario 18 d. įsteigtas Sanžilės kraštovaizdžio draustinis.

Panevėžio seniūnijoje gyvena apie 8 tūkst. gyventojų, yra 45 kaimai (didesni iš jų – Piniava, Vaivadai, Bernatoniai, Daukniūnai, Molainiai, Pažagieniai, Šilagalys).

2009 m. įsteigta 11 seniūnaitijų, tačiau 2010 m. Paįstrio, Pragarėlės ir Skaistgirių seniūnaitijos perduotos naujai Paįstrio seniūnijai. Panevėžio seniūnijoje liko 8 seniūnaitijos: Berniūnų, Bernatonių, Daukniūnų, Molainių, Pažagienių, Piniavos, Šilagalio, Vaivadų.

Panevėžio seniūnijoje gyventojai susibūrę į 12 kaimo bendruomenių ir asociacijų: Bernatonių bendruomenė, gyventojų bendruomenė „Daukniūnai“, gyventojų bendruomenė „Piniava“, gyventojų bendruomenės centras „Šilagalys“, gyventojų bendruomenės centras „Molainiai“, Molainių kaimo bendruomenė, asociacija „Berniūnų bendruomenė“, bendruomenės centras „Vaivadai“, Panevėžio rajono kaimo bendruomenė „Pažagieniai“, bendruomenė „Savas“, kaimo bendruomenė „Senieji Berčiūnai“, kaimo bendruomenė „Pušynėlis“.

Seniūnijos kaimuose yra gimę nemažai žymių, Lietuvai nusipelniusių žmonių:

Linionių kaime gimė Mykolas Velykis (1884–1955) – Lietuvos karinis ir politinis veikėjas, generolas leitenantas.

 Rėklių  kaime gimė žymus Lietuvos chirurgas ir pedagogas, docentas, profesorius Vladas Kuzma (1892–1942) ir agronomas, žemės ūkio mokslų kandidatas Kazimieras Bučiūnas (1902–1988).

 Netoli Panevėžio, Senamiesčio vienkiemyje, nuo 1934 m. trisdešimt savo kūrybinių metų praleido kultūros veikėjas, pedagogas, poetas Matas Grigonis. Jo gyvenimo ir kūrybos ekspozicija įkurta 1989 m.

1932 m. rugsėjo 13 d. Molainiuose gimė kompozitorius, pedagogas, Lietuvos muzikos akademijos profesorius Bronislovas Vaidutis Kutavičius. Nuo 1985 m. Lietuvos muzikos akademijos profesorius. Nacionalinės premijos laureatas, LATGA-A Metų autoriaus laureatas. Sukūrė operų, oratorijų bei kitų muzikinių kūrinių.

 Pazūkų kaime gimė Juozas Barisas (1904–1987) – inžinierius elektrotechnikas, išvertęs „Radijo mėgėją“, išleido keletą knygučių apie elektrotechniką. Panevėžyje įsteigė pirmuosius elektrikų kursus, jiems vadovavo.

Vynupės kaime gimė Feliksas Bielinskis (1904–1986) – architektas, kraštotyrininkas, menotyros mokslų kandidatas. Pagal jo projektus Lietuvoje pastatyta mokyklų, stadionų, gyvenamųjų namų, rekonstruotos Panevėžio rajono Uliūnų ir Geležių bažnyčios.

. Berniūnuose gimė Leonas Valkūnas (1914–1990) – vertėjas, literatūros tyrinėtojas. Iš lotynų ir graikų kalbų išvertė Longo „Dafnį ir Chloją“, Heliodoro „Etiopinius pasakojimus“, Ezopo ir Fedro „Pasakėčias“, T. Moro „Utopiją“, Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kroniką“. Parašė vidurinėms mokykloms lotynų kalbos vadovėlį.

Bliūdžių kaime gimė Steponas Biežis (1889–1973) – gydytojas, visuomenės veikėjas.

Ažagų kaime gimė Povilas Žilys (1897–1968) – Lietuvos generalinio štabo pulkininkas.

Piniavoje, Klemento Sakalausko sodyboje, galima susipažinti su bene didžiausia Baltijos šalyse privačia muzikos instrumentų kolekcija, gausybe antikvarinių daiktų.

Papušių kaime stovi iš Smilgių valsčiaus kilusio spalvingos ir nelengvos biografijos J. Zikaro mokinio skulptoriaus Bernardo Bučo „Nevėžis“.

Miško glūdumoje netoli Bernatonių įsikūręs medžio skulptorius Algirdas Varžinskas garsėja ne tik Panevėžio rajone. Jo darbų turi įsigiję užsienio kolekcininkai, garsūs menininkai. Kartu su kitais menininkais sukūrė įspūdingą keturiolikos koplytstulpių Kryžiaus stočių kelią Berčiūnuose.

Papušių piliakalnis įrengtas Nevėžio kairiojo kranto žemutinės terasos aukštumos kyšulyje, suformuotame jo senvagės. Aikštelė keturkampė, orientuota šiaurės rytų pietvakarių kryptimi, 12 m ilgio, 30 m pločio. Piliakalnis apaugęs pušimis ir krūmais. 2005 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-190 Papušių piliakalnis pripažintas valstybės saugomu paminklu. Paminklo teritorijos plotas 3 000 m².

Panevėžio seniūnijoje veikia Bernatonių, Pažagienių, Piniavos mokyklos-darželiai, Bernatonių, Berniūnų, Daukniūnų, Molainių, Piniavos, Šilagalio bibliotekos, Mato Grigonio literatūrinis muziejus, Šilagalio kultūros centras.

Seniūnijoje yra daug ūkininkų, vyrauja smulkūs ūkiai, kurie užsiima augalininkyste, gyvulininkyste, daržininkyste. Veikia Bernatonių, Berniūnų, Daukniūnų, Šilagalio žemės ūkio bendrovės.

Seniūnijoje gausu įvairių įmonių, paslaugas teikia Smiltynės sodyba, prekybos ir pramogų centras, futbolo klubas „Svaras“ (Bernatonių k.), žirginio sporto klubas „Pasaga“ (Bernatonių k.), Panevėžio rajono visuomeninė organizacija „Atletas“ (Pažagienių k.), autoservisai, transporto įmonės, apdirbama mediena, gaminami mėsos, konditerijos gaminiai, suvenyrai.


Paįstrio seniūnija

Paįstrio seniūnija

Gegužinės g. 28, LT-38432 Paįstrio k., Panevėžio r.
tel.: (8 45) 43 02 26, 8 612 73 952
el. p. paistrys@panrs.lt

Lankytinų vietų žemėlapis
Lankytinos vietos: 1. Paįstrio Švč. Mergelės Marijos globos bažnyčia; 2. Knygnešių ąžuolas – knygnešių susitikimo vieta, o šalia jo – paminklas Baltijos keliui; 3. Skulptoriaus Juozo Zikaro namas – muziejus Paliukų kaime; 4. Siaurojo geležinkelio kompleksas Skaistgirių kaime; 5. Pakuodžiupių kadagys; 6. Pamiškės dvaro sodyba.

Seniūnijos plotas – 16 380 ha, iš kurių 56,2 ha ploto užstatyta ir 40,2 ha sudaro vanduo. 35 % Paįstrio seniūnijos apylinkių sudaro miškai. 106 815 m. sudaro upės ir upeliai, tekantys Paįstrio seniūnijos ribose. Beveik per patį seniūnijos centro vidurį teka paslaptingą ir seną vardą turintis Įstro upelis, o vakarinėje seniūnijos dalyje Lėvens upė. Rytinėje dalyje stūkso ir daug paslapčių saugo Žalioji giria. Seniūnijos teritorija ribojasi su Karsakiškio ir Panevėžio seniūnijomis, taip pat Pasvalio rajonu. Seniūniją beveik per pusę dalina viena pagrindinių šalies transporto arterijų – magistralė „Via Baltica“.

Paįstrio seniūnijoje įsikūrę 88 kaimai (didžiausi: Gegužinės k., Paįstrio k., Skaistgirių k, Pragarėlės k., Puodžiūnų k., Šeškų k., Gailiūnų k. ir Medikonių k.), yra apie 2,7 tūkst. gyventojų. Veikia Juozo Zikaro gimnazija, girininkija, biblioteka, muziejus, kultūros centras, 4 bendruomenės, Paįstrio šeimos gydytojo kabinetas, sporto klubas „Ąžuolynas“, Paįstrio kraštiečių klubas „Ąžuolas“.

1972 m. skulptoriaus Juozo Zikaro gimtojoje sodyboje Paliukų kaime įkurtas memorialinis muziejus, kuriame eksponuojamos jo darbų kopijos. Nuo 1919 m. Juozas Zikaras ir kūrė Panevėžyje, dėstė Panevėžio berniukų gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje. Čia sukūrė Vinco Kudirkos, Simono Daukanto, Jono Basanavičiaus biustus, Laisvės paminklą, kuris pastaytas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune.

Iš Stanionių kaimo kilęs garsus lietuvių išeivijos rašytojas Kazimieras Barėnas, Gailiūnų kaime gimė poetas Stasys Jasilionis. 1930–1939 m. Paįstrio kaime vargoninkavo ir kūrė kompozitorius Juozapas Gudavičius.

Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijoje veikia muziejus, jame sukaupta medžiagos apie Birželių dvarą, kuriame gimė lietuvių visuomenės veikėjas, teatro kūrėjas, aktorius, dramaturgas Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis (1852–1916 m.), apie skulptorių Juozą Zikarą (1881–1944 m.), kunigą, poetą Jurgį Tilvytį-Žalvarnį, netoli Paįstrio, Akmenytės vienkiemyje, gimusį radiotechnikos pagrindų Lietuvoje kūrėją profesorių Alfonsą Jurskį (1894–1976 m.) ir kt. Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijoje organizuojami tarptautiniai moksleivių dailės, tarptautiniai skulptorių plenerai, tradicinės meno šventės. Paįstrio kultūros centre vyksta daug tradicinių renginių: rajono mėgėjų teatrų šventės, kraštiečių šventės ir poezijos šventės.

Stanionių kaime įsikūręs Įstros aviaparkas, kur veikia lėktuvų muziejus, taip pat siūloma paskraidyti lėktuvu PA-28.
Pagrindinė verslo kryptis – žemės ūkis. Vyrauja augalininkystės, pieno gamybos, mėsinės galvininkystės ūkiai. Vienas stipriausių ūkių seniūnijoje – R. Vitkausko ūkis, kuris taiko pažangiausias technologijas, naujausius ūkininkavimo metodus. Kiti stambesni ūkininkai: M. ir L. Pačekajai, A. ir Ž. Križevičiai ir A. Žilinskas.


Naujamiesčio seniūnija

Naujamiesčio seniūnija

S. Nėries g. 14, LT-5340 Naujamiesčio mstl., Panevėžio r.
tel.: (8 45) 59 97 44, 59 95 44, faks. (8 45) 59 97 44
el. p. naujamiescio@panrs.lt

Lankytinų vietų žemėlapis
Lankytinos vietos: 1 – Naujamiesčio Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčia; 2 – Vadaktėlių Šv. Jono Nepomuko bažnyčia; 3 – karaimų kapinės Naujamiesčio kaime; 4 – knygnešio K. Ūdros (1859–1937) kapas Vadaktėlių kapinėse; 5 – antkapinė skulptūra „Angelas“ (skulptorius K. Ulianskis) Naujamiesčio kapinėse; 8 – gamtininko Alfonso Palionio (1905–1957) kapas Naujamiesčio kapinėse; 7 – Naujamiesčio kultūros centras-dailės galerija; 9 – buvusio Naudvario dvaro sodybos ansamblis; 10 – inžinieriaus Stanislovo Kerbedžio (1810–1899) gimtinė Naudvario kaime; 11 – „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ muziejus Baluškių kaime.

Seniūnijos plotas 13 674 ha, kurių 23,7 % užima miškai. Naujamiesčio seniūnijoje yra 48 kaimai ir 1 miestelis. Gyvena apie 3 tūkst. gyventojų. Veikia gimnazija, pagrindinė mokykla, muzikos mokykla, 3 bibliotekos, kultūros centras-dailės galerija, bendruomenės namai, muziejus, 2 bažnyčios, ambulatorija, 2 medicinos punktai, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, žemės ūkio kooperatyvas „Aruodai“, sporto klubas „Vėtra“.

Seniūnijos centras – Naujamiesčio miestelis, žinomas nuo XVI a. antrosios pusės. Čia nuo seno gyveno karaimai, yra karaimų kapinės. Naujamiestyje XIX a. pabaigoje pastatyta inžinieriaus iš Rygos F. Vyganovskio suprojektuota bažnyčia. 2007 m. rugpjūčio 16 d. remontuojamoje bažnyčioje kilo stiprus gaisras ir ją suniokojo. Sugriuvo abu 50 m aukščio mediniai bokštai. Vidun įkrito didžiausias Panevėžio vyskupijos varpas, liedintas 1898 m. brolių Usačiovų liejykloje Valdajuje (Rusija). Varpas svėrė 3 210,5 kg. Gaisro metu sudegė brangūs vargonai, pagaminti Karaliaučiuje. 2011 m. spalio 2 d. pašventinti 4 nauji varpai iš Vokietijos. 2013 m. pabaigoje bažnyčios bokštai buvo atstatyti. Dviejų bokštų darbai kainavo 300 tūkst. litų. Jų bendras svoris apie 10 t. Naujamiestyje 1905 m. vyko demonstracijos prieš caro valdžią.

Vaizdingose Nevėžio pakrantėse kyšo XVIII a. pabaigos Vadaktėlių bažnyčios mediniai bokštai. Bažnytėlę 1773 m. Lietuvos ir Lenkijos valstybės pirmo padalijimo metu atidarė lenkų kariuomenės pulkininkas Kuršo kunigaikštis Bironas. Vadaktėlių kapinėse palaidotas knygnešys Kazys Ūdra, Vytauto Didžiojo I laipsnio medalininkas, nuo 1927 m. gavęs knygnešio pensiją. Naujamiestyje yra gimęs liuteronų kunigas, „Biblijos“ vertėjas Jonas Božimovskis (1645), 1863 m. sukilimo dalyvis, kunigas Aleksandras Vitartas, habilituotas dr. profesorius Romualdas Grigas, Naudvaryje – inžinierius, tiltų statytojas Stanislovas Kerbedis, Degionių kaime – filologijos dr. Janina Žėkaitė. Naujamiestyje yra gyvenusi poetė Ramutė Skučaitė. Naujamiesčio gimnazijoje (el. p. rimabane@takas.lt, interneto svetainė www.isd.ktu.lt/nvmok) įkurtos 5 kūrybinės mokytojų grupės, rengiančios įvairių gimnazijos veiklos sričių projektus. Gimnazija turi herbą ir vėliavą. Berčiūnų pagrindinė mokykla (el. p. mileo@delfi.lt) draugauja su Latvijos Respublikos Valmiero r. Kocenu, Estijos Respublikos Viljandi r. Paistu pagrindinėmis mokyklomis.

Miestelyje veikia keli meno mėgėjų kolektyvai, kurių garsiausias – pučiamųjų instrumentų orkestras „Aukštyn“ ir kt.

Seniūnijoje yra daug ūkininkų, vyrauja smulkūs ūkiai, kurie užsiima augalininkyste. Veikia Berčiūnų, Gustonių, Liberiškio žemės ūkio bendrovės.


Naujamiestis – mažas miestelis, turintis turtingą ir garbingą istoriją. Jame per amžius gražiai sugyveno, turėjo savo maldos namus net kelios tautos: lietuviai, karaimai, žydai.

Naujamiesčio likimas glaudžiai susijęs su visos Lietuvos likimu. Neaplenkė jo 1863 m. sukilimas, spaudos draudimas, Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai, okupacijos. Įvairavo ir Naujamiesčio vardo užrašymas:1613 m. žemėlapyje jis vadinamas Nowomiasteczko (Naujamiestis),

kituose 17 a. rašytiniuose šaltiniuose – Karaimų Nauju Miestu, o 1883 m. žemėlapyje-Novoje Mesto ( nauja vieta).

Miestelio pradžia laikytinas didiko Eustahijaus Valavičiaus dvaras. Šis dvarininkas 1583 m. pastatė kalvinų bažnyčią, įsakė gyventojams vaikus leisti į mokyklą. Jei vaikai nesimokė, tėvai privalėjo mokėti pinigines baudas. Vėliau Valavičiaus dvaras perėjo Radvilų nuosavybėn . Istorinio herbo Naujamiestis niekada neturėjo. Tad heraldikos komisija po ilgų svarstymų pasiūle herbe pavaizduoti angelą ir simbolį, susijusį su karaimais.

Mėlyname lauke vaizduojamas į dešinę žengiantis sidabrinis angelas su auksiniu nimbu ir tokio pat metalo knyga rankose. Kairiajame auksiniame kampe – mėlynas dviragis ietigalis (tamga). Angelas- Dievo pasiuntinys, tarpininkas tarp žemės ir dangaus, žmogaus ir dievo. Angelas sargas lydi žmogų visą gyvenimą, saugo jį nuo nelaimių, jis palydi mirusiojo sielą į Dangų. Atskirame laukelyje pavaizduotas dviragis ietigalis (tamga)- pagarba karaimams. Mėlyna skydo spalva     heraldikoje simbolizuoja dievišką išmintį, pastovumą, sąžiningumą. Ji ir dangaus spalva.

Naujamiesčio herbo etaloną parengė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Jį Heraldikos komisija aprobavo 2008 m. liepos 24 d. ( Komisijos posėdžio protokolas Nr.381).

© P.Juknevičius



Miežiškių seniūnija

Miežiškių seniūnija

Taikos g. 1, LT-38117 Miežiškių mstl., Panevėžio r., tel.: (8 45) 57 84 62, 57 84 63, 57 84 65
faks. (8 45) 57 84 62
el. p. mieziskiu@panrs.lt

Lankytinų vietų žemėlapis
Lankytinos vietos: 1 – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia; 2 – žydų genocido aukų kapinės Kurganavos kaime; 3 – siaurojo geležinkelio kompleksas Taruškų ir Raguvėlės kaimuose; 4 – Budrionių alkakalnis.

Seniūnijos plotas – 20 902 ha, kurių 6 392,23 ha užima miškai. Per teritoriją teka Nevėžio ir Juostos upės, 21 mažas upelis, čia yra hidrografinis Juostos draustinis. Miežiškių seniūnijoje yra 86 kaimai (didesni iš jų – Trakiškis, Nevėžis, Limeikiai, Margučiai), 2 314 gyventojų (2019-01-01). Veikia 1 pašto įstaiga, 3 medicinos punktai, 3 bibliotekos, 1 pagrindinė mokykla, bažnyčia, kultūros centras ir 2 jo padaliniai.
Seniūnijos centras – Miežiškių miestelis (628 gyventojai), esantis 13 km į pietryčius nuo Panevėžio, prie Panevėžio–Anykščių plento. Istoriniuose šaltiniuose miestelis minimas 1556 m. Pirmoji bažnyčia (medinė) pastatyta 1782 m. 1923–1950 m. čia buvo valsčiaus centras. 1959–1989 m. daržininkystės ūkio centras.
Miežiškiuose gimė kalbininkas Jonas Šukys, iš Nainiškių k. kilusi dailininkė Birutė Žilytė-Steponavičienė, iš Venslaviškių k. – poetas Juozas Stanikūnas (Žemės Dulkė), iš Gitėnų k. – pedagogė, socialinių mokslų daktarė Ona Skrebytė-Štitilienė ir kt.
Miežiškių pagrindinė mokykla (https://www.mieziskiai.panevezys.lm.lt/ ) 2009 m.  renovuota.
Miežiškiai garsėja aktyvia kultūrine veikla, tvariomis mėgėjų meno tradicijomis. Miežiškiuose veikia kultūros centras (www.mieziskiukc.lt), turintis padalinius Trakiškyje, Nevėžyje ir vaikų muzikos studiją. Plačiai žinomi, ne tik vietos gyventojų mėgstami tradiciniai krašto renginiai: šalies moterų armonikininkių šventė-varžytuvės „Petronės armonika“, atlaidų pakermošiai, kulinarinio paveldo šventės „Oi, skanios bobutės vaišės“, „Bulvė ir maistas, ir vaistas“, šalies naminės duonos kepėjų šventė „Visur duona su pluta“ ir kt. Miežiškių kultūros centras kasmet organizuoja Aukštaitijos regiono liaudiškos muzikos kapelų varžytuves „Kapelmaušis“, Miežiškiuose sumanyta folkloro šventė „Par šilalį jojo“ yra tapusi tradiciniu kasmečiu rajono renginiu.
Miežiškių kultūros centre ir padaliniuose veikia liaudiškos kapelos „Ratasai“, „Rudenėlis“, „Juostvingė“, folkloro ansamblis „Ringis“, vokaliniai ansambliai „Raskila“, „Alkupis“, „Vėjūnė“, „Vakarė“, „Lanksva“, seniūnijos moterų choras, mėgėjų teatras, populiariosios muzikos grupė „Pilnatis“, Trakiškio žolininkių būrelis ir kt. Folkloro ansamblis „Ringis“, liaudiškos muzikos kapela „Ratasai“, moterų vokalinis ansamblis „Raskila“ ir Miežiškių mėgėjų teatras yra pelnę aukščiausius šalies mėgėjų meno apdovanojimus „Aukso paukštė“.
2018 metais vykusioje šalies Dainų šventėje dalyvavo 10 Miežiškių seniūnijos mėgėjų meno kolektyvų. Miežiškių kultūros centro mėgėjų teatras, vadovaujamas režisierės Jurgos Švagždienės,  tapo Lietuvos suaugusiųjų mėgėjų teatrų apžiūros-šventės „Atspindžiai“ laureatu. Vokalinis ansamblis „Raskila“, vadovaujamas Linos Kairytės, tarptautiniame konkurse „Praga cantat“ (Praha, Čekija) pelnė aukso diplomą.
Seniūniją garsina jos gyventojai: Rokas Lipeikis – daugkartinis Lietuvos automobilių ralio čempionas, Mantas Rudys – daugkartinis svarsčių kilnojimo pasaulio čempionato prizininkas.
Miežiškių seniūnijoje plėtojamas žemės ūkis ir miškų ūkis. Čia dirba 25 perspektyvūs ūkiai. Pieninę gyvulininkystę vysto Gitėnų k. – Irena Birbilienė, Sutkūnų k. – Jonas Vidugiris, Trakiškio k. Vladas Deksnys, Vytas Gedvila ir Vladislovas Kontrimavičius ir kt. Grūdines kultūras augina ūkininkai Petras Nevulis, Algis Murmokas, Raimundas Pilkauskas ir kt. Jaunieji ūkininkai – Tomas Lipnickas, Ernestas Juodviršis, Mantas Rudys, Kęstutis Rudys ir kt.
Seniūnijoje daržininkystės tradicijas tęsia Alvydas Abukauskas, Vilius Valiukas, Mantas Rudys, kuris ne tik augina, bet ir perdirba daržoves. Jo raugintus kopūstus valgo ne vien miežiškiečiai, bet ir Panevėžio bei rajono gyventojai.
Veikia arklininkystės, sraigių auginimo ūkiai.
Seniūnijoje yra kelios parduotuvės, lentpjūvės, medžio apdirbimo įmonės. Veikia naujos ir naudotos žemės ūkio technikos pardavimo ir remonto įmonė „Margučiai“ Margučių k. Medinių surenkamų namų, pirčių detalių ruošinių gamybos ir montavimo, malkų gamybos ir baldinių ruošinių gamybos ir montavimo įmonė UAB „Eglera“ ir Ž. Vercinskienės įmonė Vaidegynės k. Baldų ir baldinių ruošinių gamybos ir montavimo įmonės Trakiškio k. ir Nibragalio k. Alų gamina AB „Taruškų bravoras“ Trakiškio k. Čia veiklą vykdo kieto kuro katilų gamybos įmonė UAB „Vakaro rasa“, baldus gamina UAB „IF Concept“. Miežiškių seniūnijoje įsikūrusios kaimo turizmo sodybos „Nikolajevka“ ir „Pas Kęstutį“.