Muziejui perduoti partizanų vado Ladislovo Jozoko-Petraičio dokumentai

Panevėžio kraštotyros muziejuje įvyko prasmingas susitikimas, skirtas Lietuvos laisvės kovų istorijai ir jos atminimo išsaugojimui. Jo metu oficialiai perduoti 3-iosios Lietuvos laisvės armijos Šiaurės apygardos vado Ladislovo (Vlado) Jozoko – Petraičio nuopelnus patvirtinantys dokumentai. Tarp jų – Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas, kuriuo laisvės kovotojui po mirties suteiktas pulkininko laipsnis bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymėjimas, patvirtinantis jam po mirties pripažintą kario savanorio teisinį statusą. Šis įvykis vainikavo Panevėžio rajono savivaldybės iniciatyvą siekiant deramai įvertinti už Lietuvos laisvę kovojusio partizano nuopelnus ir atminimą.

„Mūsų krašto istorijoje yra žmonių, kurių drąsa ir pasiaukojimas nusipelno ypatingos pagarbos. Ladislovas Jozokas – vienas jų. Nors nuo jo žūties praėjo aštuoni dešimtmečiai, šiandien galime deramai pagerbti jo nuopelnus Lietuvai. Svarbu, kad tokių žmonių vardai neliktų užmarštyje, o jų gyvenimo istorijos būtų žinomos ir ateities kartoms“, – sako Panevėžio rajono savivaldybės meras Antanas Pocius.

Į dokumentų perdavimo ceremonija atvykę Panevėžio rajono savivaldybės meras A. Pocius ir kiti dalyviai prisiminė vieną iš Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo didvyrių, kurio gyvenimas ir kova už šalies laisvę yra neatsiejama nuo Panevėžio krašto.

1920 m. spalio 22 d. Pasvalyje gimęs Ladislovas (Vladas) Jozokas aktyviai dalyvavo ginkluotame pasipriešinime sovietų okupacijai, buvo 3-iosios LLA Šiaurės apygardos pavaduotojas, žuvus ankstesniajam vadui ltn. Stepui Gerdžiūnui-Gegužiui buvo išrinktas vadu. Laisvės kovotojo gyvybė užgeso 1946 m. vasario 13 d. Ažagų miške, Panevėžio apylinkėse, per susišaudymą patekus į sovietų vidaus kariuomenės pasalą.

Muziejui buvo perduoti trys svarbūs dokumentai: kario savanorio teisinio statuso pažymėjimas, tai patvirtinanti pažyma ir LR Prezidento dekretas dėl pulkininko laipsnio suteikimo. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, informacijos apie artimus L. Jozoko giminaičius neturima, todėl dokumentai perduoti Panevėžio kraštotyros muziejui saugoti ir eksponuoti. Muziejus kasmet sulaukia apie tūkstantį įvairių eksponatų, tačiau galimybė priimti laisvės kovotojo statusą liudijantį pažymėjimą ir Prezidento pasirašytą dekretą – itin retas atvejis.

Panevėžio kraštotyros muziejui perduoti dokumentai papildys Panevėžio krašto istorinį palikimą ir primins apie neišdildomą L. Jozoko pėdsaką Lietuvos laisvės kovų istorijoje.

Savivaldybės informacija