Biudžetinė įstaiga Panevėžio rajono savivaldybės administracija 
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre
Įmonės kodas 188774594, Vasario 16-osios g. 27, LT-35185 Panevėžys
Tel. (8 45) 58 29 46, faks. (8 45) 58 29 75, el. p. savivaldybe@panrs.lt




 Naujienų prenumerata



 

Lietuvos žydų genocido atminimo diena. Išmokime istorijos pamokas

 

Lietuvos žydų genocido atminimo dienai paminėti Ramygalos kultūros centre atidaryta dokumentų paroda apie Ramygaloje gyvenusius žydus ir surengta teatralizuota edukacinė pamoka „Širdy nepasakytą žodį aš nešu“.

Dažnai sakoma, kad laikas gydo žaizdas. Kad pamirštume kas buvo, gyventume šia diena. Ir iš tiesų, knaisiodamiesi po praeitį ar galvodami apie ateitį, kada būsime laimingi, pamirštame būti čia ir dabar. Matyti gražų dangų, padaryti gerą darbą, atleisti, nusišypsoti, gyventi šiandien.

Ir vis dėl to yra dalykų, kurių nevalia pamiršti. Neieškoti kaltų, neinterpretuoti, nekurti scenarijų, o tiesiog nepamiršti. Žmonijos istorijoje daug juodų puslapių ir dar daugiau pilkų pustonių. Negalime jų užversti, kad ir kokie siaubingi jie būtų. Istorija mėgsta kartotis, o neišmoktos pamokos skaudžiai kainuoja.

Ramygaloje daugelis žino, kad prieš karą žydai sudarė beveik pusę miestelio gyventojų, girdėjo vienokių ar kitokių istorijų, žino, kad kultūros centras įsikūręs buvusioje sinagogoje. Dar daugelis turbūt žino, kur yra žydų kapeliai. Ir viskas. Nieko asmeniška, nieko labai tikslaus. Kultūros centro darbuotojai prieš keletą mėnesių kreipėsi į Lietuvos centrinį archyvą, prašydami paieškoti kokios nors informacijos apie Ramygaloje gyvenusius žydus. Paieška užtruko, bet davė vaisių. Dabar jau žinome, kad 1919 m. Ramygaloje buvo įkurta žydų mokykla, žinome apie gaisrą ir labdaros draugiją. Ir žinome, kad paskutinis dokumentas datuotas 1940 m. Laikas, kai žydai negailestingai buvo trinami iš pasaulio žemėlapio.

Kas būtų, jei… Nesužinosime. Laiko neatsuksime. Bet kviečiame užsukti į kultūros centrą, kur eksponuojama dalis dokumentų. Paroda veiks iki spalio vidurio. Su šiais dokumentais dar dirbame ir bandome sudėlioti tikrąją istoriją.

O rugsėjo 24 dieną kultūros centre vyko teatralizuota edukacinė pamoka „Širdy nepasakytą žodį aš nešu“. Pasakojimą apie savo kraštietę Matildą Olkinaitę ir jos šeimą atvežė Rokiškio rajono Panemunėlio kaimo bendruomenė. Šios pamokos režisierė – iš Ramygalos kilusi Neringa Danienė (Ciganaitė). Matilda Olkinaitė buvo daug žadanti poetė. Jos gyvenimas baigėsi nesulaukus 20-ies metų. Dienoraštį ir eiles išsaugojo kunigas Juozas Matelionis, slėpęs juos po altoriumi. Ši jauna mergina buvo nužudyta, bet nenutildyta. Apie ją rašoma knyga, statomi spektakliai, planuojama kurti filmą. Visa tai apie praeitį. Būtent tą, kurios negalima pamiršti. Net jei ji slegia juodu akmeniu. Nes pasaulyje vis dar žudoma dėl spalvos, dėl rasės, dėl religijos.

MANO TAUTA (M. Olkinaitė)

Dvi juodos akys vėl užsiliepsnojo

Negęstančiu, nemirštančiu skausmu

O jie – pro šalį eina ir praeina,

O man, o Viešpatie, taip neapsakoma.

 Jūs girdit? Girdit klaikų juoką?

Kalnai, kalnai drebės nuo jo –

Ir upės alps, ir jūros alps –

Ir verks akmuo, ir verks akmuo.

 Jūs juokiatės? Jūs einat ir praeinat

O man, o Viešpatie, taip neapsakomai baugu

Tas juokas – toks klaikus... Ir akys juodos dega

Negęstančiu, nemirštančiu skausmu.


Ramygalos kultūros centro direktorė Loreta Kubiliūnienė
 
 

Siųsti draugui
Paskutinis atnaujinimas: 2019-09-25 13:38:23
Spausdinimo versija
Twitter MySpace LinkedIn Facebook

Jūsų komentaras

Vardas:
El. pašto adresas:
Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje
AntiSpam

komentarų nėra
Atgal