Gera audėja ir tvoroje audžia

Audimas – labiausiai pasaulyje ištobulintas amatas. Vilniuje 1579 m. audimo cechas metais garsėjo audžiamomis drobėmis iš vietinių linų. Esant didelei audinių paklausai XVII amžiaus pabaigoje audimas išplito ne tik į manifaktūras, bet klestėjo ir namudinis audimas. Pagrindinė tekstilės žaliava buvo vilna ir linai, o nuo XIX amžiaus pabaigos – ir medvilnė, kuri šilko keliu pasiekdavo Lietuvą. Plečiantis audimo amatui didėjo ir tekstilės žaliavų paruošimo amatininkų – karšėjų, verpėjų, dažytojų. Jų paruoštus verpalus naudojo mezgėjai ir nėrėjai. Dar mano prisiminimuose siuvėjai savo paslaugas siūlė eidami per kaimus teikdami siuvimo paslaugas, siuvinėtojai siuvinėjo papuošimo detales ir interjero audinius, vėlėjai vėlė milą, veltinius.

Liaudiško audimo tradicijas tęsiančios audėjos audžia audinius tautiniams kostiumams ir interjerui bei juostas, kurios populiarios ir kaip dovana ar lietuviškas suvenyras. Skiautininkės iš įvairiapalvių audinių skiautelių siuva kilimėlius, skudurines lėles, antklodes. Mezgėjos mezga raštuotas pirštines, kojines, kepurėles ir riešines, kurios šiandien mūvimos ne tik kaip lietuviško tautinio kostiumo dalis. Mano giminėje dar yra išlikusių paminėtų amatininkių, turinčias meno kūrėjų statusą ir tęsiančias šias tradicijas, bet ir norinčios prisidėti bei dalyvauti Įstricos kaimo bendruomenės tradicijų puoselėjime, bet pateikti visuomenei savo gaminius įvairiuose bendruomenės renginiuose.

Audimas buvo svarbi saviraiškos forma. Audinio raštuose, spalvose atsiskleisdavo audėjos charakteris, skonis, vertybės. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą audėjais dažniausiai buvo vyrai. Tarpukariu atsirado galimybių įsigyti techniškai geresnių audimo staklių. Žemės ūkio rūmai aprūpindavo pigesnėmis automatinėmis audimo staklėmis,audinių  raštais,  kurias kartu su siūlais veždavo iš Europos šalių.

Siekiant neleisti seniesiems tradiciniams amatams nugrimzti į užmarštį  Įstricos kaimo bendruomenė lėtai, bet užtikrintai prikelia naujam gyvenimui šimtametes audimo stakles tradicijų tęstinumui ir planuoja surengti 2024 m. antrame pusmetyje Panevėžio rajono audėjų susibūrimą Įstricos kaimo bendruomenės patalpose, adresu Įstro g. 11A, Įstricos kaimas, Paįstrio seniūnija. Prašau visų Panevėžio rajono bendruomenių pirmininkų platinti šią mano žinią visiems ir visoms Panevėžio rajone ir ne tik audžiusioms, audžiančioms ir norintiems tęsti šias tradicijas, bei informuoti mane apie dalyvių skaičių  galintiems ir norintiems dalintis šia patirtimi, juk bet kokios mintys neperduotos gyvai ar užrašai laikomi uždaryti stalčiuose ar spintose nepadės ir neprisidės tradicijų tęstinumui ir jo išsaugojimui. Raguvos kultūros centro kapela sutinka surengti įspūdingą koncertą būsimoms seminaro dalyviams – tradicijų puoselėtojams net ir esant dviems dalyviams.


Įstricos kaimo bendruomenės pirmininkas Zenonas Vezbergas