VADOKLIŲ seniūnija

Seniūnijos plotas - 16,7 tūkst. ha, kurių 35 % užima miškai. Seniūnijos teritorijoje tyvuliuoja Juodžio ežeras, Jotainių tvenkinys. Per Vadoklių seniūniją teka Juodos upė.
Vadoklių seniūnijoje įsikūrę 55 kaimai (didžiausi jų - Vadokliai, Jotainiai ir Mikėnai), yra apie 2,2 tūkst. gyventojų. Veikia vidurinė ir pagrindinė mokyklos, 2 bibliotekos, katalikų bažnyčia, kultūros centras, bendruomenės namai, pensionatas, 2 pašto skyriai,2 kredito unijos kasos, 8 parduotuvės, medicinos punktas, šeimos klinika Vadokliuose, ir bendrosios praktikos gydytojo kabinetas.

Seniūnijos centras - Vadokliai (591 gyventojas). Pirmą kartą Vadokliai paminėti 1378 m. vasario 12 Livonijos kronikose. Dvarininkas Anupras Belazaras 1781 m. pastatė pirmąją Vadoklių bažnyčią. 1908 m. Vadokliuose įsteigta „Saulės" mokykla, kuri laikui bėgant tapo vidurine.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Vadokliuose buvo vandens malūnas, knygų rišykla, kelios duonos kepyklėlės, kelios krautuvės, linų apdirbimo įmonės.
Į kultūros paminklų apskaitą įrašytas Mikėnų vėjo malūnas, stovintis netoli Vadoklių miestelio. Jis statytas maždaug 1875 – 1880 metais. Senais laikais Mikėnai yra vadinti Akalica.
1919 m. netoli Vadoklių vyko Lietuvos karių savanorių kautynės su bolševikais. Vadoklių kapinėse palaidoti šiose kautynėse ir kitur žuvę savanoriai.
Nepriklausomos Lietuvos laikais Vadokliuose buvo valsčiaus centras, policijos nuovada, sveikatos punktas, senelių prieglauda. 1928 m. čia pastatytas paminklas - kryžius žuvusiems už Lietuvos laisvę.

Pokario metais Vadoklių valsčiuje organizavosi partizaninis judėjimas, kūrėsi Vyties partizanų apygarda. Vienas jos steigėjų - kapitonas Juozas Krikštaponis. Prie Vadoklių pastatytas paminklinis akmuo žuvusiems partizanams, o skulptorius prof. Gediminas Karalius sukūrė paminklą, kuris yra netoli seniūnijos pastato.
Didžiausias Vadoklių seniūnijos kaimas Jotainiai istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1583 m. Šalia išlikęs dvaro ansamblis.

Genėtinių kaime Zigmo Sierakausko vadovaujama sukilėlių rinktinė pirmą kartą laimėjo kautynes. Pirmajai laimėtai kovai atminti 1989 m. prie didžiulio akmens pritvirtinta paminklinė lenta su Z. Sierakausko portretu ir užrašu.
Alančių kaimo pradžioje, prie pat kelio, stovi meistro Jono Urbono 1937 m. statytas kryžius su šventųjų bareljefais.
Iš šio krašto kilę žymūs žmonės: iš Geležių kaimo - astronomas A. Juška, iš Alančių kaimo - dailininkas Eugenijus Kulvietis-Gintvila, technologijos daktaras Jonas Skurdenis, medicinos daktaras Marijonas Krikštopaitis, jūrų kapitonas Bronius Krištopaitis, iš Zatūniškių kaimo - poetas Kazys Zupka-Kecioris, iš Vadoklių kaimo - rašytojas Bronius Daunoras, iš Antanavos kaimo - miškininkas, agrarinių mokslų daktaras Vaidotas Antanaitis. Vadokliuose gyveno dramaturgas Kazimieras Čiplys, literatas, „Tėvynės sargo" redaktorius Domininkas Tumėnas.
Jotainių pagrindinėje mokykloje (el. p.: jotainiai@post.m-l.lt) vykdomi projektai. Vadoklių vidurinėje mokykloje (el. p.: vadokliai@takas.lt) dominuoja dvi veiklos kryptys: meninė-estetinė ir sportinė. Vadoklių vidurinė ir Jotainių pagrindinė bei šių kaimų bibliotekos - svarbiausi žinių ir kultūros židiniai seniūnijoje.
Vadoklių seniūnijos herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. rugpjūčio 12 d. dekretu Nr. 1K1478.Vėliavos bei herbo autorius skulptorius vadoklietis prof. Gediminas Karalius.

Seniūnijos ribose yra susikūrusios dvi bendruomenės: Jotainių bendruomenė, Vadoklių ir Mikėnų kaimų bendruomenė, jos noriai dalyvauja šventėse ir programose skirtose mokymams, padeda rengti projektus ES institucijoms, kad gautų lėšų bendruomenių plėtrai. Šiais metais kaimo bendruomenių sąjungos sąskrydis vyks Jotainiuose.
Vadoklių seniūnijoje susikūrė moterų sporto klubas „Šėlsmas”, kuris virvės traukimo rungtyje varžosi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, yra Lietuvos čempionės. Vyksta tradicinis bėgimas „Vadokliai-Juodžio ežeras-Vadokliai“ į kurį susirenka bėgikai iš visos Lietuvos.

Vadoklių seniūnijoje yra kaimo kapelų, moterų vokalinių ansamblių, vyksta įvairūs renginiai, kurių populiariausi yra Joninių, Užgavėnių šventės bei Amatų diena. Veikia Jotainių ir Vadoklių žemės ūkio bendrovės. Vienai stipriausių rajone - Jotainių žemės ūkio bendrovei, taikančiai pažangiausias technologijas, naujausius ūkininkavimo metodus, vadovauja Antanas Balčiūnas. Jis yra „Lietuvos kaimo spindulio” laureatas, pripažintas kaip geriausias kaimo vadybininkas. Seniūnijoje ūkininkų: Vytauto Mackevičiaus, Albino Miškinio, Rimvydo Želvio ir kt. dėka beveik visa žemė dirbama.

VADOKLIŲ seniūnija	Lankytinų vietų žemėlapis
Ramygalos g. 39, Vadokliai, LT-5364 Panevėžio r. tel. (8-45)556318, 556322 vadokliu_seniunija@panrs.lt	^{Lankytinos vietos: 1 - švč. Jėzaus Širdies bažnyčia; 2 - 1919-1920 m. už Lietuvos nepriklausomybę žuvusių savanorių kapai Vadokliuose; 3 - paminklinis akmuo 1863 m. Z. Sierakausko vadovautoms kautynėms atminti Genėtinių kaime; 4 - kryžius su bareljefais Alančių kaime; 5 - Jotainių buvusio dvaro sodybos fragmentai; 6 - paminklas partizanams}
Seniūnijos plotas - 16,7 tūkst. ha, kurių 35 % užima miškai. Seniūnijos teritorijoje tyvuliuoja Juodžio ežeras, Jotainių tvenkinys. Per Vadoklių seniūniją teka Juodos upė. Vadoklių seniūnijoje įsikūrę 55 kaimai (didžiausi jų - Vadokliai, Jotainiai ir Mikėnai), yra apie 2,2 tūkst. gyventojų. Veikia vidurinė ir pagrindinė mokyklos, 2 bibliotekos, katalikų bažnyčia, kultūros centras, bendruomenės namai, pensionatas, 2 pašto skyriai,2 kredito unijos kasos, 8 parduotuvės, medicinos punktas, šeimos klinika Vadokliuose, ir bendrosios praktikos gydytojo kabinetas. Seniūnijos centras - Vadokliai (591 gyventojas). Pirmą kartą Vadokliai paminėti 1378 m. vasario 12 Livonijos kronikose. Dvarininkas Anupras Belazaras 1781 m. pastatė pirmąją Vadoklių bažnyčią. 1908 m. Vadokliuose įsteigta „Saulės" mokykla, kuri laikui bėgant tapo vidurine. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Vadokliuose buvo vandens malūnas, knygų rišykla, kelios duonos kepyklėlės, kelios krautuvės, linų apdirbimo įmonės. Į kultūros paminklų apskaitą įrašytas Mikėnų vėjo malūnas, stovintis netoli Vadoklių miestelio. Jis statytas maždaug 1875 – 1880 metais. Senais laikais Mikėnai yra vadinti Akalica. 1919 m. netoli Vadoklių vyko Lietuvos karių savanorių kautynės su bolševikais. Vadoklių kapinėse palaidoti šiose kautynėse ir kitur žuvę savanoriai. Nepriklausomos Lietuvos laikais Vadokliuose buvo valsčiaus centras, policijos nuovada, sveikatos punktas, senelių prieglauda. 1928 m. čia pastatytas paminklas - kryžius žuvusiems už Lietuvos laisvę. Pokario metais Vadoklių valsčiuje organizavosi partizaninis judėjimas, kūrėsi Vyties partizanų apygarda. Vienas jos steigėjų - kapitonas Juozas Krikštaponis. Prie Vadoklių pastatytas paminklinis akmuo žuvusiems partizanams, o skulptorius prof. Gediminas Karalius sukūrė paminklą, kuris yra netoli seniūnijos pastato. Didžiausias Vadoklių seniūnijos kaimas Jotainiai istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1583 m. Šalia išlikęs dvaro ansamblis. Genėtinių kaime Zigmo Sierakausko vadovaujama sukilėlių rinktinė pirmą kartą laimėjo kautynes. Pirmajai laimėtai kovai atminti 1989 m. prie didžiulio akmens pritvirtinta paminklinė lenta su Z. Sierakausko portretu ir užrašu. Alančių kaimo pradžioje, prie pat kelio, stovi meistro Jono Urbono 1937 m. statytas kryžius su šventųjų bareljefais. Iš šio krašto kilę žymūs žmonės: iš Geležių kaimo - astronomas A. Juška, iš Alančių kaimo - dailininkas Eugenijus Kulvietis-Gintvila, technologijos daktaras Jonas Skurdenis, medicinos daktaras Marijonas Krikštopaitis, jūrų kapitonas Bronius Krištopaitis, iš Zatūniškių kaimo - poetas Kazys Zupka-Kecioris, iš Vadoklių kaimo - rašytojas Bronius Daunoras, iš Antanavos kaimo - miškininkas, agrarinių mokslų daktaras Vaidotas Antanaitis. Vadokliuose gyveno dramaturgas Kazimieras Čiplys, literatas, „Tėvynės sargo" redaktorius Domininkas Tumėnas. Jotainių pagrindinėje mokykloje (el. p.: jotainiai@post.m-l.lt) vykdomi projektai. Vadoklių vidurinėje mokykloje (el. p.: vadokliai@takas.lt) dominuoja dvi veiklos kryptys: meninė-estetinė ir sportinė. Vadoklių vidurinė ir Jotainių pagrindinė bei šių kaimų bibliotekos - svarbiausi žinių ir kultūros židiniai seniūnijoje. Vadoklių seniūnijos herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. rugpjūčio 12 d. dekretu Nr. 1K1478.Vėliavos bei herbo autorius skulptorius vadoklietis prof. Gediminas Karalius. Seniūnijos ribose yra susikūrusios dvi bendruomenės: Jotainių bendruomenė, Vadoklių ir Mikėnų kaimų bendruomenė, jos noriai dalyvauja šventėse ir programose skirtose mokymams, padeda rengti projektus ES institucijoms, kad gautų lėšų bendruomenių plėtrai. Šiais metais kaimo bendruomenių sąjungos sąskrydis vyks Jotainiuose. Vadoklių seniūnijoje susikūrė moterų sporto klubas „Šėlsmas”, kuris virvės traukimo rungtyje varžosi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, yra Lietuvos čempionės. Vyksta tradicinis bėgimas „Vadokliai-Juodžio ežeras-Vadokliai“ į kurį susirenka bėgikai iš visos Lietuvos. Vadoklių seniūnijoje yra kaimo kapelų, moterų vokalinių ansamblių, vyksta įvairūs renginiai, kurių populiariausi yra Joninių, Užgavėnių šventės bei Amatų diena. Veikia Jotainių ir Vadoklių žemės ūkio bendrovės. Vienai stipriausių rajone - Jotainių žemės ūkio bendrovei, taikančiai pažangiausias technologijas, naujausius ūkininkavimo metodus, vadovauja Antanas Balčiūnas. Jis yra „Lietuvos kaimo spindulio” laureatas, pripažintas kaip geriausias kaimo vadybininkas. Seniūnijoje ūkininkų: Vytauto Mackevičiaus, Albino Miškinio, Rimvydo Želvio ir kt. dėka beveik visa žemė dirbama.