UPYTĖS seniūnija

Seniūnijos plotas - 9,7 tūkst. ha, kurių 34-35 % užima miškai. Teritorijoje yra Upytės, Ėriškių ir Dubulių tvenkiniai.
Upytės seniūnijoje įsikūrę 16 kaimų (didžiausi iš jų - Ėriškiai ir Upytė), yra apie 1,7 tūkst. gyventojų. Veikia 2 katalikų bažnyčios, 2 pagrindinės mokyklos, 2 medicinos punktai, vaikų darželis, 2 pašto skyriai, 2 bibliotekos, Ėriškių kultūros centras, Upytės linų muziejus, 2 pirtys, Zalatarų žirginio sporto klubas Ėriškiuose.

Seniūnijos centras - Upytė. Istoriniuose šaltiniuose ši vietovė paminėta 1254 m. XIV-XVI a. Upytėje stovėjo pilis, vėliau minima čia buvus dvarą, miestelį. Iki 1566 m. Upytė buvo apskrities centras. Upytės pilis buvusi sunkiai įveikiama kliūtis Livonijos ordinų būriams. Ji stovėjusi Vešetos ežero saloje. Dabar iš pilies teliko piliakalnis, vadinamas Čičinsko kalnu. Pasak legendos, nedoras ponas Čičinskas visaip kankindavęs žmones. Vieną Kalėdų rytą Perkūnas nutrenkęs nedorėlį poną. Dabar rūmų vietoje likęs tik kalnas. Šią legendą baladėje „Čičinskas" mini poetas Maironis. XVII a. Upytėje gyveno bajoras V. Sicinskis, kuris 1652 m., pasinaudojęs veto teise, išardė Seimą. XIX a. antrojoje pusėje Upytėje pastatyta medinė bažnyčia, išlikusi iki šių dienų. Vietinės reikšmės architektūros paminklas yra vakarinėje kelio Berniūnai–Upytė pusėje, 100 m į pietvakarius nuo buvusio Memenčių dvaro stovinti Memenčių koplytėlė. Manoma, kad baudžiavos panaikinimo proga 1861 m. iš plytų ir lauko akmenų ją pastatė Memenčių dvaro valdytojas Simonas Tauginis. Tai vėlyvojo klasicizmo tinkamų proporcijų memorialinis statinys.

Didžiausia Upytės seniūnijos gyvenvietė - Ėriškiai. Rašytiniuose šaltiniuose jos vardas minimas nuo 1554 m. Nuo 1955 m. Ėriškių kolūkiui sėkmingai vadovavo Alfonsas Giedraitis, buvęs Lietuvos Respublikos Seimo narys, Gedimino 4-ojo laipsnio ordininkas, „Ėriškių" žemės ūkio bendrovės vadovas. Ėriškiai – gražiai tvarkoma žemdirbių gyvenvietė. Iš Ėriškių kaimo kilęs kalbininkas akademikas profesorius J. Balčikonis, kalbininkas Antanas Lyberis, iš Upytės - kompozitorius Antanas Belazaras. Upytėje gyveno kompozitorius Vladas Švedas, Ėriškiuose kunigavo rašytojas, vertėjas J. Balvočius-Gerutis. Stultiškių kaime gyvena dailininkas Ričardas Ničajus.

Ėriškių Juozo Balčikonio pagrindinėje mokykloje (el. p.: eriskiai@takas.lt) kasmet teikiama J.Balčikonio premija mokiniui, geriausiai mokančiam lietuvių kalbą. Upytės Antano Belazaro pagrindinėje mokykloje (el. p.: upyte@takas.lt) didelis dėmesys skiriamas mokyklos kultūros kaitai. Svarbiausios kryptys - meninis, estetinis, sportinis auklėjimas. Mokykla - viena iš poezijos šventės „Lino žiedas" organizuotojų. Čia aktyvi kraštotyros veikla. Įrengtas muziejus. Veikia mokyklos lėlių teatras.

Upytės seniūnija garsėja linininkyste. Čia įkurta Lietuvos žemdirbystės instituto Upytės bandymų stotis, kurioje dirba keturi mokslo darbuotojai, iš jų trys daktarai. Stočiai vadovauja dr. Algimantas Endriukaitis. Pagrindinė mokslo tyrimų kryptis - kurti naujas pluoštinių bei sėmeninių linų veisles, tirti veiksnius, nuo kurių priklauso pluoštinių linų auginimas, jų pramoninis perdirbimas ir kt. Upytės bandymų stotis bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio mokslo įstaigomis.

Dalis Upytės seniūnijos įeina į Krekenavos regioninio parko teritoriją.

Čia plėtojamas žemės ūkis (augalininkystė, gyvulininkystė). Veikia 3 žemės ūkio bendrovės, iš kurių Ėriškių ŽŪB ir UAB „Upytės eksperimentinis ūkis" dirba gana sėkmingai. Seniūnijoje įsikūrusios ir kelios bendrovės bei individualios įmonės. Sėkmingai dirba Kazimiero Želnio įmonė „Grundalas". Joje pagaminti žuvies produktai turi paklausą visoje Lietuvoje. Triušininkystės verslą sėkmingai plėtoja Eduardas Kubilius. Skani duona kepama Antano Mikėno įmonėje „Tėkmė", UAB „Kajonas"produkcija - gaminiai iš plastmasės.

UPYTĖS seniūnija	Lankytinų vietų žemėlapis
Ėriškių g. 8, Upytė, LT-5335 Panevėžio r. tel. (8-45)555515, 555514, faks. (8-45)555515 upytes_seniunija@panrs.lt	^{Lankytinos vietos: 1 - Upytės šv. Karolio bažnyčia; 2 - piliakalnis Tarnagalos kaime; 3 - akademiko Juozo Balčikonio kapas Ėriškių kaimo kapinėse; 4 - V. Svirskio kryžius Ėriškių kaime; 5 - koplytėlė su kryžių nešančio Kristaus skulptūra Memenčių kaime; 6 - paminklas Nepriklausomybės dešimtmečiui; 7 - akmuo su "Velnio pėda" Ėriškių kaime; 8 - Upytės linų muziejus Stultiškių kaime.}
Seniūnijos plotas - 9,7 tūkst. ha, kurių 34-35 % užima miškai. Teritorijoje yra Upytės, Ėriškių ir Dubulių tvenkiniai. Upytės seniūnijoje įsikūrę 16 kaimų (didžiausi iš jų - Ėriškiai ir Upytė), yra apie 1,7 tūkst. gyventojų. Veikia 2 katalikų bažnyčios, 2 pagrindinės mokyklos, 2 medicinos punktai, vaikų darželis, 2 pašto skyriai, 2 bibliotekos, Ėriškių kultūros centras, Upytės linų muziejus, 2 pirtys, Zalatarų žirginio sporto klubas Ėriškiuose. Seniūnijos centras - Upytė. Istoriniuose šaltiniuose ši vietovė paminėta 1254 m. XIV-XVI a. Upytėje stovėjo pilis, vėliau minima čia buvus dvarą, miestelį. Iki 1566 m. Upytė buvo apskrities centras. Upytės pilis buvusi sunkiai įveikiama kliūtis Livonijos ordinų būriams. Ji stovėjusi Vešetos ežero saloje. Dabar iš pilies teliko piliakalnis, vadinamas Čičinsko kalnu. Pasak legendos, nedoras ponas Čičinskas visaip kankindavęs žmones. Vieną Kalėdų rytą Perkūnas nutrenkęs nedorėlį poną. Dabar rūmų vietoje likęs tik kalnas. Šią legendą baladėje „Čičinskas" mini poetas Maironis. XVII a. Upytėje gyveno bajoras V. Sicinskis, kuris 1652 m., pasinaudojęs veto teise, išardė Seimą. XIX a. antrojoje pusėje Upytėje pastatyta medinė bažnyčia, išlikusi iki šių dienų. Vietinės reikšmės architektūros paminklas yra vakarinėje kelio Berniūnai–Upytė pusėje, 100 m į pietvakarius nuo buvusio Memenčių dvaro stovinti Memenčių koplytėlė. Manoma, kad baudžiavos panaikinimo proga 1861 m. iš plytų ir lauko akmenų ją pastatė Memenčių dvaro valdytojas Simonas Tauginis. Tai vėlyvojo klasicizmo tinkamų proporcijų memorialinis statinys. Didžiausia Upytės seniūnijos gyvenvietė - Ėriškiai. Rašytiniuose šaltiniuose jos vardas minimas nuo 1554 m. Nuo 1955 m. Ėriškių kolūkiui sėkmingai vadovavo Alfonsas Giedraitis, buvęs Lietuvos Respublikos Seimo narys, Gedimino 4-ojo laipsnio ordininkas, „Ėriškių" žemės ūkio bendrovės vadovas. Ėriškiai – gražiai tvarkoma žemdirbių gyvenvietė. Iš Ėriškių kaimo kilęs kalbininkas akademikas profesorius J. Balčikonis, kalbininkas Antanas Lyberis, iš Upytės - kompozitorius Antanas Belazaras. Upytėje gyveno kompozitorius Vladas Švedas, Ėriškiuose kunigavo rašytojas, vertėjas J. Balvočius-Gerutis. Stultiškių kaime gyvena dailininkas Ričardas Ničajus. Ėriškių Juozo Balčikonio pagrindinėje mokykloje (el. p.: eriskiai@takas.lt) kasmet teikiama J.Balčikonio premija mokiniui, geriausiai mokančiam lietuvių kalbą. Upytės Antano Belazaro pagrindinėje mokykloje (el. p.: upyte@takas.lt) didelis dėmesys skiriamas mokyklos kultūros kaitai. Svarbiausios kryptys - meninis, estetinis, sportinis auklėjimas. Mokykla - viena iš poezijos šventės „Lino žiedas" organizuotojų. Čia aktyvi kraštotyros veikla. Įrengtas muziejus. Veikia mokyklos lėlių teatras. Upytės seniūnija garsėja linininkyste. Čia įkurta Lietuvos žemdirbystės instituto Upytės bandymų stotis, kurioje dirba keturi mokslo darbuotojai, iš jų trys daktarai. Stočiai vadovauja dr. Algimantas Endriukaitis. Pagrindinė mokslo tyrimų kryptis - kurti naujas pluoštinių bei sėmeninių linų veisles, tirti veiksnius, nuo kurių priklauso pluoštinių linų auginimas, jų pramoninis perdirbimas ir kt. Upytės bandymų stotis bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio mokslo įstaigomis. Dalis Upytės seniūnijos įeina į Krekenavos regioninio parko teritoriją. Čia plėtojamas žemės ūkis (augalininkystė, gyvulininkystė). Veikia 3 žemės ūkio bendrovės, iš kurių Ėriškių ŽŪB ir UAB „Upytės eksperimentinis ūkis" dirba gana sėkmingai. Seniūnijoje įsikūrusios ir kelios bendrovės bei individualios įmonės. Sėkmingai dirba Kazimiero Želnio įmonė „Grundalas". Joje pagaminti žuvies produktai turi paklausą visoje Lietuvoje. Triušininkystės verslą sėkmingai plėtoja Eduardas Kubilius. Skani duona kepama Antano Mikėno įmonėje „Tėkmė", UAB „Kajonas"produkcija - gaminiai iš plastmasės.