KREKENAVOS seniūnija

Seniūnijos plotas -per 35 tūkst. ha. Krekenavos seniūnijoje įsikūrę 112 kaimų, yra apie 6 tūkst. gyventojų. Veikia vidurinė, 2 pagrindinės, 3 pradinės mokyklos, 3 vaikų lopšeliai-darželiai, Linkaučių vaikų globos namai, Krekenavos kultūros centras, Naujarodžių, Linkaučių, Žibartonių bendruomenės namai, 3 pašto įstaigos, 4 bibliotekos, 2 felčerių punktai, šeimos klinika Krekenavoje, ambulatorija, slaugos ligoninė, 2 vaistinės, veterinarijos vaistinė, keletas parduotuvių.

Seniūnijos centras - Krekenavos miestelis (per 2,1 tūkst. gyventojų), įsikūręs dešiniajame Nevėžio krante, pusiaukelėje tarp Panevėžio ir Kėdainių. Pirmą kartą Krekenava istoriniuose dokumentuose paminėta 1409 m. Gyvenvietė priklausė Rodų dvaro savininkams. Pirmoji bažnyčia Krekenavoje pastatyta 1484 m. Dabartinė švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia buvo statoma 1896-1901 m. pagal inžinieriaus Ustino Galinevičiaus projektą. Bažnyčia garsi Dievo Motinos paveikslu. 1915-1918 m. Krekenavos klebonijoje gyveno poetas, kunigas Maironis. Dabar bažnyčia garsėja Žolinės atlaidais.

Krekenavos seniūnijoje, Naujarodžių kaime, yra Rodų koplyčia, kurios rūsyje-mauzoliejuje palaidoti dvarininkai Švoinickiai. Nepriklausomybės laikais nuo 1925 m. miestelyje veikė Krekenavos žemės ūkio draugijos pieninė, 1934-1935 m. - žemės ūkio kooperatyvas „Nauda", du malūnai, didelė manufaktūros krautuvė, keliolika mažesnių krautuvėlių ir daug karčiamų. Šauliai turėjo savo klubą. Knygnešių, savanorių, partizanų vardai surašyti Jono Žilevičiaus išpuoselėtų Švenčiuliškių kapinaičių paminkluose - Krekenavos muziejuje po atviru dangumi.

Seniūnija įeina į Krekenavos regioninio parko teritoriją, kurioje yra ir Pašilių stumbrynas. Krekenavą garsino iš Mučiūnų kaimo kilusio kanklių meistro Stasio Rudžio (1880-1949) vadovaujamas kanklininkų ansamblis. Daugybę Krekenavos istorinių įvykių, vaizdų, žmonių įamžino garsiausias Krekenavos fotografas Tadas Bajorūnas (1890-1945). Glitėnų kaime gimė liaudies skulptorius Vincas Svirskis, Linkaučių dvare - Lietuvos Steigiamojo seimo narė, pedagogė Felicija Povickaitė-Bortkevičienė, iš Kazokų kaimo kilęs savanoris Povilas Lukšys, pirmasis žuvęs už Lietuvos nepriklausomybę, iš Krekenavos - dailininkė Gražina Vitartaitė, grafikė Irena Pakinkevičiūtė, istorikas Gediminas Rudis, miškininkas Jonas Kučinskas. Krekenavoje gyveno medžio drožėjas Stasys Stankevičius, žmonių vadintas „Dievuliuku". 1905-1907 m. Zaosės vienkiemyje gyveno Nepriklausomos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, diplomatas, vertėjas Juozas Urbšys (1896-1991).

Didžiausia miestelio įstaiga - vidurinė mokykla (el. p.: krekenavosvm@panrs.lt). Jai 1994 m. suteiktas krašto švietėjo, iš Orelių kaimo kilusio mokytojo Mykolo Antanaičio (1883-1965) vardas. M. Antanaitis 1919 m. Krekenavoje įsteigė progimnaziją ir buvo pirmasis jos direktorius. Šios vidurinės mokyklos moksleiviai - šalies, tarptautinių dailės ir fotografijos konkursų, orientacinio sporto, sambo varžybų prizininkai. Mokykloje veikia daug įvairių būrelių.

Linkaučių pagrindinėje mokykloje (el. p.: linkauciai@takas. lt) aktyvus sportinis gyvenimas. Žibartonių pagrindinėje mokykloje (el. p.: zibartoniai@delfi.lt, interneto svetainės adresas: www.omnitel.net/intrapakas/zibartoniai) veikia mokyklos teatras, vykdomi projektai „Garsas, spalva, laikas", „Mokyklos tobulinimas informacijos amžiuje" ir kt. Kultūros centre kuriami vaikų ir suaugusiųjų spektakliai, koncertuoja kaimo kapela „O-ho", folklorinis ansamblis „Lokauša". Bibliotekoje rengiamos tautodailininkų parodos, veikia skaitykla, kurioje galima naudotis internetu.

Seniūnijoje plėtojamas žemės ir miškų ūkis, yra mėsos produktų perdirbimo įmonių. Pasodėlės ir Tabolsko kaimo vietoje išaugo stambi AB „Krekenavos agrofirma", kurios gaminama produkcija atitinka Europos standartus. 1975-2000 m. įmonei vadovavo dabartinis rajono meras Alfredas Pekeliūnas. Nepriklausomos Lietuvos metais pradėtas statyti mėsos perdirbimo cechas, jame sumontuoti itališki ir vokiški įrengimai. Plėtėsi įmonės valdos, gamyba. Dabar firmoje yra įdiegtas maisto produktų gamybos ciklas: grūdai – kombinuotieji pašarai – kiaulės – maisto produktai. „Krekenavos agrofirma" įdiegė ISO 9002 kokybės sistemą. Viena didžiausių seniūnijoje yra Vladislovo Kazakevičiaus vadovaujama Žibartonių žemės ūkio bendrovė, užsiimanti gyvulininkyste, augalininkyste, švelniakailių žvėrelių auginimu, turinti savo kepyklą, malūną, mėsos perdirbimo cechą. Pagamintą produkciją ji parduoda ne tik savo, bet ir artimiausių rajonų parduotuvėse.
Žinoma A. Kisielienės individualioji įmonė - Radviliškių kaime įsikūrusi kepykla. Vienas stambesnių ir labiausiai patyrusių seniūnijos ūkininkų Jonas Račkauskas turi 700 ha žemės, kurioje augina bulves, kviečius, miežius, svogūnus.Kiti ūkininkai - V. Valikonienė, N. ir G. Kaščioniai, N. ir J. Adamkevičiai - verčiasi augalininkyste, gyvulininkyste.

KREKENAVOS seniūnija	Lankytinų vietų žemėlapis
Birutės a. 6, Krekenava, LT-5346 Panevėžio r. tel. (8-45)593213, 593295 el. p.: krekenavos@panrs.lt	^{Lankytinos vietos: 1 - Krekenavos švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia; 2 - Baimainių piliakalnis Vilkų kaime; 3 - alkakalnis Burvelių kaime; 4 - rašytojo knygnešio Kosto Stikliaus kapas Krekenavos kapinėse; 5 - Švenčiuliškių kaimo kapinės; 6 - prof. Platono Jankausko kapas Daniliškio kaime; 7 - Rodų koplyčia-mauzoliejus; 8 - senosios žydų kapinės Švenčiuliškių kaime; 9 - Vinco Svirskio koplytstulpis ir kryžius Ibutonių kaime; 10 - paminklinis akmuo pirmajam žuvusiam savanoriui atminti Kazokų kaime; 11 - paminklinis akmuo Garšvių knygnešių draugijai atminti Garšvių kaime; 12 - Rapolo akmuo Varnakalnio miške; 13 - Čiūrų (Zaosės k.) sodyba, kurioje gyveno Juozas Urbšys; 14 - Pašilių stumbrynas; 15 - Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejus Ustronės vienkiemyje; 16 - paminklinis akmuo Maironiui Varnakalnyje, 17 – II pasaulinio karo karių kapai Krekenavoje.}
Seniūnijos plotas -per 35 tūkst. ha. Krekenavos seniūnijoje įsikūrę 112 kaimų, yra apie 6 tūkst. gyventojų. Veikia vidurinė, 2 pagrindinės, 3 pradinės mokyklos, 3 vaikų lopšeliai-darželiai, Linkaučių vaikų globos namai, Krekenavos kultūros centras, Naujarodžių, Linkaučių, Žibartonių bendruomenės namai, 3 pašto įstaigos, 4 bibliotekos, 2 felčerių punktai, šeimos klinika Krekenavoje, ambulatorija, slaugos ligoninė, 2 vaistinės, veterinarijos vaistinė, keletas parduotuvių. Seniūnijos centras - Krekenavos miestelis (per 2,1 tūkst. gyventojų), įsikūręs dešiniajame Nevėžio krante, pusiaukelėje tarp Panevėžio ir Kėdainių. Pirmą kartą Krekenava istoriniuose dokumentuose paminėta 1409 m. Gyvenvietė priklausė Rodų dvaro savininkams. Pirmoji bažnyčia Krekenavoje pastatyta 1484 m. Dabartinė švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia buvo statoma 1896-1901 m. pagal inžinieriaus Ustino Galinevičiaus projektą. Bažnyčia garsi Dievo Motinos paveikslu. 1915-1918 m. Krekenavos klebonijoje gyveno poetas, kunigas Maironis. Dabar bažnyčia garsėja Žolinės atlaidais. Krekenavos seniūnijoje, Naujarodžių kaime, yra Rodų koplyčia, kurios rūsyje-mauzoliejuje palaidoti dvarininkai Švoinickiai. Nepriklausomybės laikais nuo 1925 m. miestelyje veikė Krekenavos žemės ūkio draugijos pieninė, 1934-1935 m. - žemės ūkio kooperatyvas „Nauda", du malūnai, didelė manufaktūros krautuvė, keliolika mažesnių krautuvėlių ir daug karčiamų. Šauliai turėjo savo klubą. Knygnešių, savanorių, partizanų vardai surašyti Jono Žilevičiaus išpuoselėtų Švenčiuliškių kapinaičių paminkluose - Krekenavos muziejuje po atviru dangumi. Seniūnija įeina į Krekenavos regioninio parko teritoriją, kurioje yra ir Pašilių stumbrynas. Krekenavą garsino iš Mučiūnų kaimo kilusio kanklių meistro Stasio Rudžio (1880-1949) vadovaujamas kanklininkų ansamblis. Daugybę Krekenavos istorinių įvykių, vaizdų, žmonių įamžino garsiausias Krekenavos fotografas Tadas Bajorūnas (1890-1945). Glitėnų kaime gimė liaudies skulptorius Vincas Svirskis, Linkaučių dvare - Lietuvos Steigiamojo seimo narė, pedagogė Felicija Povickaitė-Bortkevičienė, iš Kazokų kaimo kilęs savanoris Povilas Lukšys, pirmasis žuvęs už Lietuvos nepriklausomybę, iš Krekenavos - dailininkė Gražina Vitartaitė, grafikė Irena Pakinkevičiūtė, istorikas Gediminas Rudis, miškininkas Jonas Kučinskas. Krekenavoje gyveno medžio drožėjas Stasys Stankevičius, žmonių vadintas „Dievuliuku". 1905-1907 m. Zaosės vienkiemyje gyveno Nepriklausomos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, diplomatas, vertėjas Juozas Urbšys (1896-1991). Didžiausia miestelio įstaiga - vidurinė mokykla (el. p.: krekenavosvm@panrs.lt). Jai 1994 m. suteiktas krašto švietėjo, iš Orelių kaimo kilusio mokytojo Mykolo Antanaičio (1883-1965) vardas. M. Antanaitis 1919 m. Krekenavoje įsteigė progimnaziją ir buvo pirmasis jos direktorius. Šios vidurinės mokyklos moksleiviai - šalies, tarptautinių dailės ir fotografijos konkursų, orientacinio sporto, sambo varžybų prizininkai. Mokykloje veikia daug įvairių būrelių. Linkaučių pagrindinėje mokykloje (el. p.: linkauciai@takas. lt) aktyvus sportinis gyvenimas. Žibartonių pagrindinėje mokykloje (el. p.: zibartoniai@delfi.lt, interneto svetainės adresas: www.omnitel.net/intrapakas/zibartoniai) veikia mokyklos teatras, vykdomi projektai „Garsas, spalva, laikas", „Mokyklos tobulinimas informacijos amžiuje" ir kt. Kultūros centre kuriami vaikų ir suaugusiųjų spektakliai, koncertuoja kaimo kapela „O-ho", folklorinis ansamblis „Lokauša". Bibliotekoje rengiamos tautodailininkų parodos, veikia skaitykla, kurioje galima naudotis internetu. Seniūnijoje plėtojamas žemės ir miškų ūkis, yra mėsos produktų perdirbimo įmonių. Pasodėlės ir Tabolsko kaimo vietoje išaugo stambi AB „Krekenavos agrofirma", kurios gaminama produkcija atitinka Europos standartus. 1975-2000 m. įmonei vadovavo dabartinis rajono meras Alfredas Pekeliūnas. Nepriklausomos Lietuvos metais pradėtas statyti mėsos perdirbimo cechas, jame sumontuoti itališki ir vokiški įrengimai. Plėtėsi įmonės valdos, gamyba. Dabar firmoje yra įdiegtas maisto produktų gamybos ciklas: grūdai – kombinuotieji pašarai – kiaulės – maisto produktai. „Krekenavos agrofirma" įdiegė ISO 9002 kokybės sistemą. Viena didžiausių seniūnijoje yra Vladislovo Kazakevičiaus vadovaujama Žibartonių žemės ūkio bendrovė, užsiimanti gyvulininkyste, augalininkyste, švelniakailių žvėrelių auginimu, turinti savo kepyklą, malūną, mėsos perdirbimo cechą. Pagamintą produkciją ji parduoda ne tik savo, bet ir artimiausių rajonų parduotuvėse. Žinoma A. Kisielienės individualioji įmonė - Radviliškių kaime įsikūrusi kepykla. Vienas stambesnių ir labiausiai patyrusių seniūnijos ūkininkų Jonas Račkauskas turi 700 ha žemės, kurioje augina bulves, kviečius, miežius, svogūnus.Kiti ūkininkai - V. Valikonienė, N. ir G. Kaščioniai, N. ir J. Adamkevičiai - verčiasi augalininkyste, gyvulininkyste.