INŽINIERIUS STANISLOVAS KERBEDIS

Naudvaris Žymusis kelių inžinierius ir tiltų konstruktorius Stanislovas Kerbedis gimė 1810 m.kovo 9 d. Naudvaryje. Pradinius mokslus baigė Panevėžio apskrities pijorų vienuolyno šešiaklasėje mokykloje.

Vėliau būsimasis inžinierius mokslą tęsė Kauno klasikinėje gimnazijoje, kurią baigęs 1826 m. Įstojo į Vilniaus universiteto fizikos-matematikos mokslų skyrių. Metęs du metus trukusias studijas Vilniuje išvyko į Peterburgą. Nuo to laiko prasidėjo jo, kaip kelių ir tiltų statybos profesionalo, veikla.

Dar bestudijuodamas S.Kerbedis 1830 m. vasarą atliko praktiką prie kasamo Ventos kanalo. 1831 metais baigęs mokslą, jis gavo poručiko laipsnį ir kaip perspektyvus jaunas mokslininkas buvo paliktas dėstytoju institute. 1837 metais išvyko metams į Vakarų Europą. S. Kerbedis tobulinosi Paryžiaus kelių ir tiltų mokykloje, vėliau Anglijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Austrijoje.
Grįžęs iš užsienio gavo pavedimą suprojektuoti ir pastatyti tiltą per Nevą Peterburge. 1842 metais jis buvo paskirtas mechanikos katedros vedėju ir jam suteiktas profesoriaus vardas. Tais pačiais metais jis pateikė pastovaus geležinio tilto per Nevą projektą. Kai tik caras jį patvirtino buvo pradėta statyba, kuriai vadovavo pats S. Kerbedis. Techniniu požiūriu tai buvo sudėtingas ano meto statinys-pirmasis tiltas Rusijoje su pasukama sveriamąja dalimi. Nuo 1849 m. S. Kerbedis atsisakė pedagoginio darbo ir visiškai pasišventė tilto per Nevą statybai.

Kelių inžinierių institutas Po aštuonerių metų darbo 1850 m. lapkričio 11 d. tiltas buvo atidarytas. Caras S. Kerbedžiui suteikė generolo majoro laipsnį ir apdovanojo Šv. Vladimiro trečiojo laipsnio ordinu... Tiltas buvo pavadintas Blagoveščensko, nuo 1855 metų - Nikolajaus, o dabar - leitenanto Šmidto vardu.

Po tilto statybos atneštos šlovės S. Kerbedis priimamas dirbti į Peterburgo Mokslų akademiją. Jis ir toliau statė tiltus bei kelius, nors aukštos pareigos Rusijos kelių ir tiltų korpuse vertė jį užsiimti ir kitais darbais. 1852 metais žymusis inžinierius vėl išvyko į užsienį susipažinti su metalinių tiltų statyba. Grįžęs suprojektavo ir pastatė du tiltus - per Lugą ir Dauguvą (čia pirmą kartą Rusijoje buvo panaudota parabolinė ferma). 1854 metais S. Kerbedžiui buvo pavesta ištirti galimybę sujungti Peterburgo - Varšuvos geležinkelį su Karaliaučiaus geležinkeliu ir parengti projektą. Už šį projektą Prūsijos valdžia apdovanojo jį Raudonojo erelio II laipsnio ordinu. S. Kerbedis 1861 metais carinė vyriausybė paskyrė S.Kerbedį Lenkijos Karalystės geležinkelių viršininku. Jau gyvendamas Varšuvoje, jis 1856-1864 suprojektavo tiltą per Vyslą, vadovavo jo statybai, tiltas gavo Kerbedžio vardą. Dabar tai Šlionsko - Dombrovos tiltas. Po kiek laiko S. Kerbedis vėl buvo atšauktas į Peterburgą, ėjo įvairias pareigas, net Rusijos imperijos Susisiekimo ministro. Nuo 1874 m. iki 1883 m. S. Kerbedis dirbo prie Marijos vandens kelio sistemos rekonstrukcijos.

Tiltas per Nevą Savo lėšomis jis pastatė kultūros įstaigas, rėmė dailininkus, savo lėšomis laikė Ribiniškiuose netoli Daugpilio (Latvija) dailininkų kūrybos namus, kuriuose XX a. pr. ilsėjosi menininkai M. K.Čiurlionis, P. Rimša. Pasiekęs karjeros aukštumų didžiąją savo gyvenimo dalį S.Kerbedis praleido Peterburge ir Varšuvoje. Lietuvoje jis negyveno, bet jam priklausė Pakiršinio dvaras (Radviliškio r.).

Sulaukęs 81 metų, apdovanotas garbės ženklais už kvalifikuotai ir stropiai eitas pareigas, išėjo į užtarnautą poilsį. Šeimoje S. Kerbedis buvo pavyzdingas tėvas. Anksti mirus pirmajai žmonai, Paulinai Montrimavičiūtei su kuria turėjo dukterį, irgi Pauliną, jis vedė antrąją, Mariją Jonovskaitę ir sugyveno dar šešis vaikus, dukteris Eugeniją ir Zofiją bei sūnus Mikalojų, Mykolą, Valerijoną ir Stanislovą. Tėvo pėdomis pasekė tik sūnus Mykolas, taip pat tapęs inžinieriumi. Visiems vaikams sudarė sąlygas siekti aukštojo išsilavinimo, savo asmeniniu pavyzdžiu mokė darbštumo ir sąžiningumo. S.Kerbedis, be gimtosios lenkų, mokėjo 5 kalbas: rusų, vokiečių, prancūzų, anglų ir italų. Kai kurias išmoko jau sulaukęs garbingo amžiaus. Įsigyjęs sodybą Senigalijoje, netoli Ankonos (Italija), užsiimdavo sodininkyste bei daržininkyste. Senatvėje susidomėjo medicina, ypač homeopatija. Varšuvos homeopatijos draugijai paliko vertingą biblioteką.

Tiltas per Vyslą Paskutiniuosius gyvenimo metus praleido Varšuvoje, apgaubtas visuotine pagarba. Ten, Lenkijos sostinėje, 1899 metų balandžio 19 dieną garsusis inžinierius ir mirė. Palaidotas Povondskų kapinėse. S. Kerbedžio darbai ir gabumai buvo labai vertinami ano meto Rusijoje. Jis buvo daugelio mokslo įstaigų ir draugijų narys, caro vyriausybė jį apdovanojo 7 ordinais, jo garbei nukalti 2 medaliai.

  • Šis tas apie Kerbedžius ir Naudvarį

  • Stanislovo Kerbedžio geneologinis medis nuo prosenelio Kazimiero


    Informacija pateikė Panevėžio rajono savivaldybės vyr.specialistas P. Juknevičius petras@panrs. lt Tel. (45)586433