Balandžio 7–13 d. Velžio gimnazijos mokytojos Vaida Šiaučiūnė ir Dalia Vizbarienė dalyvavo mokytojų mokymuose Suomijoje ir Estijoje. Mokymai vyko pagal Velžio gimnazijoje vykdomą „Erasmus+“ KA1 projektą „Transformacijos lyderiai – pokyčių iniciatoriai“. Šio projekto įgyvendinimui paramą suteikė Europos Sąjunga. Paskaitos organizuotos Vantaa ir Taline. Mokymuose dalyvavo mokytojai iš Italijos, Graikijos, Vokietijos, Ispanijos, Bulgarijos, Prancūzijos, Olandijos bei Lietuvos. Mokymus vedė Suomijos ir Estijos švietimo atstovai (mokytojai ir mokyklų vadovai, švietimo ekspertai): Tuija Lindrom, Arto Martikainen, Auli Aho, Mart Laanpere, mokymų kuratorė ir trenerė iš Rumunijos Andreea Gatman. Be paskaitų organizuoti vizitai į mokyklas, kuriose vyko susitikimai su mokytojais, mokiniais, buvo stebimos įvairios veiklos, pamokos, Helsinkyje aplankyta moderniausia „Oodi“ biblioteka, Estijoje be vizitų į mokyklas susipažinta su Talino universitetu, unikaliu sostinės senamiesčiu. Besimokančiosios buvo išsikėlusios tikslą – kuo daugiau sužinoti apie Suomijos ir Estijos švietimo sistemos naujoves, kodėl šiose šalyse tarptautinio tyrimo PISA rezultatai ne vienerius metus yra geriausiųjų penketuke, kas tai lemia. Kaip šių šalių ugdymo praktiką galima pritaikyti Velžio gimnazijoje?

Suomijos švietimo ekspertai, analizuodami tarptautinių tyrimų rezultatus, pabrėžė, jog pirmą kartą buvo pastebėti mokinių pasiekimų regioniniai skirtumai: skirtumai tarp Švedijos ir Suomijos. Anot jų, to priežastis gali būti imigrantų vaikų socialinė padėtis. Kita vertus, Suomijos mokyklose pastebimi mažiausi skirtumai tarp mokyklų ir socialinės-ekonominės padėties, nes visi mokiniai jau 75 metus gauna šviežiai paruoštą nemokamą maitinimą, visapusiškai aprūpinami mokymo priemonėmis. Abi šalys, tiek Suomija, tiek Estija, didžiulį dėmesį skiria inovacijų diegimui mokyklose, kad mokinių mokyklinis gyvenimas kuo labiau priartėtų prie gyvenimo realybės, o ji be skaitmeninių technologijų nebeįsivaizduojama. Suomijos mokyklose, kuriose lankėmės, kiekvienam mokiniui buvo skirtas nešiojamasis kompiuteris. Tiek Suomijoje, tiek Estijoje informacinių technologijų mokoma nuo 1-os klasės visų dalykų pamokose, tai nebėra atskiras dalykas. 

Įdomiausios patirtys Suomijos mokyklose

• MakerSpace – dirbtuvės, įrengtos viešosiose bibliotekose, skirtos visiems Suomijos gyventojams, norintiems išbandyti naujausių technologijų įrenginius: 3D spausdintuvus, planšetes, virtualius akinius; internetą ir t. t.
• Suomių mokiniams nuo 8 klasės privaloma mažiausiai 2 savaites per metus atlikti praktiką įmonėse (galima prasitęsti iki 5-–savaičių). Darbo diena ne trumpesnė kaip 6 val.
• Suomijos mokyklose užtikrinama vienoda ugdymo kokybė nepaisant mokyklos vietovės: vaikai visada vedami į artimiausiai prie namų esančią mokyklą.
• 2 kartus per metus visą savaitę mokiniai rengia projektus. Įprastos pamokos tuo metu nevyksta. Paskutinę dieną atliktus darbus pristato mokytojams.
• 8 klasėje pradedama mokyti namų ekonomikos – tai pamoka, kurioje mokoma apie asmeninius finansus ir jų valdymą, maisto gamybos, siuvimo ir kt.
• Kas dveji metai pradedant nuo 2 klasės mokoma naujos užsienio kalbos (2, 4, 6, 8 klasėse).
• Suomiai naudoja Google ChromeBooks. Atsisakyta stacionarių kompiuterių, kad galėtų mokiniams suteiki mobilumo ir patalpas galėtų išnaudoti kūrybiškai ir ergonomiškai.
• Suomijos mokyklose laisvoms pamokoms vesti (vaduoti susirgusį ar išvykusį mokytoją) įsteigta atskira mokytojo pareigybė.
• Pasitikėjimo ratai: mokyti mokinius autonomijos reiškia gerai besielgiantį pagirti, o ne prasižengusį nubausti.
• Suomijos švietimo reformos dešimtmetis: vyriausybė nusprendžia, kur bus einama, savivaldybė sprendžia, kaip ten nueiti, mokykla pasirenka, į ką nori orientuotis, ką savo mokykloje akcentuoti. Vėliau po kurio laiko mokykla teikia grįžtamąjį ryšį savivaldybei, savivaldybė informuoja vyriausybę, kas pasiteisino, o ką reikėtų keisti, o tada vyriausybė sprendžia, ką ir kaip reikėtų reformuoti.
• Mokytojų noras bendradarbiauti: iš anksto aptariami vienodi vertinimo kriterijai ir jais vienodai vadovaujasi. Šiuos kriterijus pristato mokiniams, o mokiniai pagal tai sudaro savo asmeninius mokymosi planus ir sugalvoja, kaip sieks išsikeltų tikslų – ugdoma mokėjimo mokytis kompetencija.
• Mokytojas yra savos klasės šeimininkas: jam suteikta visa laisvė planuoti ir pamokos laiką paskirstyti savo nuožiūra. Pamokos dažniausiai dvigubinamas: po 90 min. su 5 min pertrauka.
• Suomiai negaili finansavimo švietimui: akcentuoja mokytojų kvalifikacijos kėlimą, mokymosi medžiagos atnaujinimą, skaitmenizavimą, naujus pastatus, gerovę.

 Estų religija – švietimas

• Anot Estijos švietimo eksperto Mart Laanpere, Estija mažiausiai tikinti šalis visame pasaulyje, tačiau jų religija yra švietimas!
• Mokiniai turi galimybę nemokamai mokytis universitete dėstomų dalykų modulių.
• Mokiniams suteikiama galimybė dirbti savo mokykloje už atlygį vyresnių klasių mokiniams neformaliojo ugdymo vadovais, IT patarėjais, garso režisieriais, mokytojų mokytojais. Jaunesnieji mokiniai taip pat gali dirbti už atlygį, tik jis truputį kitoks: jiems suteikiamas VIP statusas – jiems išskirtinėmis teisėmis organizuojami vakarėliai, picos valgymo popietės ir kt.
• Pamokų ir pertraukų metu draudžiama naudotis mobiliaisiais įrenginiais, nors mokyklose internetas nemokamas.
• Estijoje per paskutinį dešimtmetį renovuotos beveik visos mokyklos, stebina mokyklų aprūpinimas įvairiomis skaitmeninėmis priemonėmis, ergonomiškais baldais, įkurtomis mokymo ir mokymosi erdvėmis.
• Mokymo ir mokymosi kokybei užtikrinti tarnauja lengvai transformuojamos mokymosi erdvės: neretai klasės suskirstytos į atskiras erdves, kur mokiniai nevaržomai gali judėti, keisti darbo vietą priklausomai nuo poreikio dirbti individuliai, nedidelėse grupelėse, su mokytojo padėjėju ar su visa klase.
• Akcentuojamas mokinių ruošimas gyvenimui, o ne olimpiadoms ar konkursams.
• Mokytojų atlyginimai kasmet auga po 7–10 % .

Pasitikėjimo kultūra

Suomijoje ypač stebino tarpusavio pasitikėjimo kultūra. Su mokinių tėvais per tėvų dienas susitinka ne mokytojai dalykininkai, o klasės vadovai, kurie turi surinkę visą reikalingą informaciją apie mokinių elgesį, pasiekimus, daromą individualią pažangą. Vienos iš mokyklų, kurioje lankėmės, direktorius labai paprastai paaiškino, kodėl tėvai pasitiki mokytojais. Anot jo, tėvai yra tik tėvai, o mokytojus samdo municipalitetas, kiekvienas mokytojas yra aukštos kvalifikacijos, laimi konkursą į laisvą darbo vietą. Todėl tėvai negali tikrinti, ar mokytojas gerai dirba, jie pasitiki mokytojais. Ir apskritai, visi pasitiki vieni kitais: mokytojai mokiniais, mokiniai mokytojais, mokyklų vadovai mokytojais. Mokytojas savo klasėje yra visapusiškas šeimininkas. Prasidėjus pamokai, užsirakina kabinete. Turi teisę nieko neįsileisti, ne tik mokyklos vadovų, bet ir svečių, jei jam tai kelia stresą. Stebint mokytojus ir mokinius mokyklose susidaro visiško atsipalaidavimo įspūdis: koridoriuose tyla, mokymas ir mokymasis vyksta taikioje, ramioje aplinkoje; aiškiai įvardytas atsakomybės prisiėmimas nelaimės atveju, tėvų vaidmuo ir pareigos; jokio spaudimo, streso iš tėvų ar mokytojų; pasidalyta atsakomybe tarp tėvų, mokytojų ir mokinių.

Įdomu, kad ir neformalųjį ugdymą lankytose mokyklose organizuoja ne mokytojai, o tėvai. Be to, suomiai deklaruoja, kad tarp privačios ir valstybinės mokyklos nėra jokio skirtumo dėl kokybiško ugdymo, todėl ir finansavimas visoms mokykloms yra toks pat. Belieka tikėtis, kad Lietuvoje taip pat įmanoma užsiauginti pasitikėjimu grįstą kultūrą.

 Parengė Dalia Vizbarienė ir Vaida Šiaučiūnė